Panerių memorialas tai keliolika hektarų pušyno, kuriame pastatyti paminklai čia nužudytiems įvairių tautybių žmonėms atminti. Teritorijoje yra nedidelis muziejus, taip pat išlikusios duobės, kuriose antrojo Pasaulinio karo metais nužudyta ir sudeginta apie 100 tūkstančių žmonių. Dabartinio Panerių memorialo vietoje 1939 metais buvo pradėta statyti sovietinė karinė bazė su aviacinio kuro saugyklomis. 1941 metais vokiečiams užėmus Vilnių nebaigtos statyti bazės teritorija imta naudoti kaip egzekucijų vieta karo belaisviams. Vėliau čia buvo žudomi ir civiliai gyventojai, daugiausiai žydai, tačiau nukentėjo nemažai ir kitų tautų atstovai – lietuviai, lenkai, rusai, ukrainiečiai, romai. Čia buvo laidojami ir kitose vokiečių stovyklose mirę kaliniai.
Paneriuose žmonės buvo laidojami iki 1943 metų vidurio, kai vokiečiai nusprendė, kad reikia sunaikinti savo nusikalstamos veiklos pėdsakus. Kapavietės buvo atkasomos ir žmonių lavonai deginami. Šį kraupų darbą atliko kaliniai, kurie buvo apgyvendinti vienoje iš saugyklos duobių. Pasak išgyvenusiųjų kalinių, buvo kraunami didžiuliai laužai, kurie degdavo visą savaitę, o po to tekdavę smulkinti kaulų nuotrupas. Pelenai buvo maišomi su smėliu ir pilami atgal į duobes.
1944 metais buvo sudaryta speciali komisija ir ekspertų grupė, kuri nustatė, kad Paneriuose nužudyta apie 100 tūkstančių žmonių. 1945 metais nužudytiems žydams atminti buvo pastatytas paminklas, kuris iki mūsų dienų neišliko. 1960 metais buvo įkurtas Panerių memorialinis muziejus, 1985 m. pastatytas naujas muziejaus pastatas ir sutvarkyta teritorija. Nuo 1991 metų Panerių memorialą prižiūri Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.
Informaciją parengė:
Augustė Juodėnaitė
Informaciniai šaltiniai:
- Niwinski, Piotr. Paneriai žmonių žudynių vieta. –Varšuva, 2015. – 32 p.
- Pasižvalgymas po Vilnių: miesto mikrorajonai. Paneriai.
- Sakowicz, Kazimie. Panerių dienoraštis 1941–1943 m. – Vilnius, 2012. – 101 p.