Viena iš dviejų išlikusių kenesų Lietuvoje. Istorizmui būdingos architektūros karaimų maldos namai buvo pastatyti Vilniuje XX a. pradžioje. Sovietų okupacijos metais šventykla buvo uždaryta ir naudojama įvairioms paskirtims. Lietuvai atgavus nepriklausomybę kenesa buvo grąžinta karaimų bendruomenei.
Karaimai, gyvenę Lietuvoje nuo XIV a.pab., turėjo savo maldos namus – kenesas, kurių pavadinimas yra kilęs nuo arabiško žodžio kanisa, reiškiančio bažnyčia. Senųjų kenesų, kurios dažniausiai buvo medinės, neišliko. Šiuo metu Lietuvoje yra išlikusios tik dvi kenesos, iš kurių naujausia yra Vilniuje. Lietuvoje, dėl XIX a. pradžioje liberalėjančios carinės Rusijos politikos, aktyviau veikti ėmė karaimų bendruomenė. Jos iniciatyva imta galvoti apie kenesos statybą Vilniuje. Lėšų sklypo įsigijimui ir bažnyčios statybai paaukojo daug Rusijos imperijos karaimų bendruomenių, taip pat Vilniuję gyvenę karaimai.
Ji buvo pradėta statyti 1911 m. Žvėryne, kur tuo metu gyveno daugiausia karaimų, pagal žymaus to meto architekto Michailo Prozorovo projektą ir buvo užbaigta 1923 m.. Istorizmo stiliumi pastatyti maldos namai tapo egzotišku Žvėryno rajono akcentu. Kenesos portalą gaubia pasagos formos apvadas, virš jo esantys langai ir niša aprėminti rytietiškomis smailėjančiomis arkomis. Viršuje iškeltas svogūno formos kupolas, būdingas rytietiškai architektūrai. Tuo metu (XX a. I-oje pusėje) karaimų bendruomenę Vilniuje sudarė maždaug 250 asmenų.
Praėjus šiek tiek daugiau nei 20-čiai metų po kenesos pastatymo, ji buvo uždaryta kaip neturinti pakankamai tikinčiųjų ir dvasininko. Nors tikintieji dėl to protestavo, pvz., Vilniaus kenesą šventadieniais lankė 50-60 žmonių, valdžia savo sprendimo nekeitė. Sovietų okupacijos metais buvusiuose karaimų maldos namuose buvo įsikūręs trestas, vėliau veikė geodezijos tarnybos archyvas, o horizontalia perdanga įrengus du aukštus – gyveno žmonės.
Karaimų religinei bendruomenei kenesa buvo grąžinta 1989 m., o atlikus remonto darbus ir minint šventovės pastatymo 70-metį, pašventinta. Karaimų religija Lietuvoje yra viena iš 9-ių valstybės pripažintų tradicinių religijų.
Informaciją parengė:
Monika Čekytė
Informaciniai šaltiniai:
- Kobeckaitė, Halina. Lietuvos karaimai. Istorija, kalba, kultūra, papročiai.
- Laukaitytė, Regina. Katalikų ir religinių mažumų pogrindis Lietuvoje 1944-1956 m. // Bažnyčios istorijos studijos.- Vilnius, 2012.- T.5, p. 383.
- Lietuvos architektūros istorija .- Vilnius, 2000.- T.3, p. 339.
- Pocevičius, Darius. 100 istorinių Vilniaus reliktų. – Vilnius, 2016. p. 518.
- Viliūnienė, Gina, Urbakavičius, Raimondas. Vilniaus šventovės. – Vilnius, 2012, p. 318–321.
- Huhtala, L., Harviainen, T., Talvio, M. A . Finnish Authoress Visits the Karaims in Lithuania in 1894. Studia Orientalia, vol. 82, 1997, p. 105.