Vilniaus arkikatedra bazilika, Lietuvos katalikų tikėjimo centras, garsėja ne tik savo išskirtina istorija, tačiau ir architektūra bei istoriniu paveldu. Katedra buvo daug kartų nukentėjusi, tačiau išliko ir išlaikė savo tradicijas. arkikatedros požemiuose įrengta ekspozicija atspindi arkikatedros istoriją, jos statybos ir rekonstrukcijos etapus nuo XIII a. karaliaus Mindaugo statytos pirmosios Lietuvos katedros iki paskutinės jos rekonstrukcijos, atliktos pagal architekto Lauryno Gucevičiaus (1753–1798) projektą.
Vilniaus arkikatedra bazilika stovi Šventaragio slėnyje. Manoma, kad pirmąją katedrą čia buvo įkūręs karalius Mindaugas, dar 1251 metais. Tačiau po Mindaugo mirties katedra sunyko, vėl imta išpažinti pagonišką tikėjimą, katedra buvo paversta pagonių šventykla. Tačiau, Lietuvos valdymą perėmus Jogailai, Lietuvoje įsitvirtinus krikščioniškajam tikėjimui, šventyklos vietoje vėl buvo pastatyta nauja gotikinė katedra. Tačiau, šios katedros lemtis taip pat buvo nesėkminga. 1419 m. kilus gaisrui ji sudegė, o jos atstatymu jau rūpinosi Vytautas. Katedra tapo „didinga gotikine šventove“.
Vilniaus katedros požemiuose buvo laidojami Lietuvos valdovai, Vilniaus vyskupai, kapitulos nariai. Čia ilsisi Vytautas Didysis, jo žmona Ona, brolis Žygimantas Kęstutaitis, Švitrigaila, Jonas Žygimantaitis, vyskupas Valerijonas Protasevičius ir kitos istorinės įžymybės.
Dar daugelį kartų katedra buvo atstatoma, perstatoma ir restauruojama, tačiau 1623-1636 m. karalius Zigmantas Vaza pasirūpino, kad būtų pastatyta barokinė Šv. Kazimiero koplyčia. Vėliau, Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio rūpesčiu, katedrą pradėta rekonstruoti pagal Lauryno Gucevičiaus projektą. 1889 m. Vilniaus katedrai suteiktas bazilikos titulas, o 1925 m., įkūrus Vilniaus arkivyskupiją, ji tapo arkikatedra.
Okupacinė sovietų valdžia katedrą uždarė, o 1950 metais buvo nugriautos ir sunaikintos katedros fasado skulptūros. Uždarius katedrą ketinta joje įrengti garažą ar dirbtuves, tačiau tokių drastiškų veiksmų imtis nesiryžta ir 1956 m. įrengta paveikslų galerija, koncertų salė.
Prieš pat nepriklausomybės paskelbimą, 1989 metais, katedra, kaip ir kiti maldos namai grąžinama tikintiesiems. Vasario 5 d. arkikatedra buvo vėl iškilmingai pašventinta. Dabar tai pagrindiniai katalikų maldos namai Vilniuje.
Šalia arkikatedros bazilikos yra išlikusi katedros varpinė. Ji stovi ant vieno, gynybinės Vilniaus sienos, bokšto pamatų. Kasinėjimai parodė, kad maždaug metro gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus antžeminės apvaliojo bokšto dalies pamatas remiasi į keturkampio bokšto liekanas. Beje, galutinai šis bokštas dar neištirtas – įsikasta iki 4 metrų, keturkampio bokšto apačia dar neaptikta. Spėjama, kad po žeme bus išlikęs beveik visas kvadratinio bokšto aukštas.
Informaciją parengė:
Aistė Oškinytė
Informaciniai šaltiniai:
- Petkus Viktoras. Vilniaus arkikatedros bazilikos koplyčios. – Vilnius,1994. – 255 p.
- Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo Arkikatedra bazilika.
- Venclova Tomas. Vilnius: vadovas po miestą. – Vilnius, 2007. – 215 p.
- Viliūnienė, Gina, Urbakavičius, Raimondas. Vilniaus šventovės. –Vilnius, 2012, p. 258–273.