Vilniaus žydų choralinė sinagoga

1900 m. kovo 15 d. Vilniaus gubernijos valdyba gavo prašymą leisti statyti žydų maldos namus „Taharot-Hakodeš“. Statybos leidimas duotas 1900 m. kovo 31 d. ir pirmasis projektas patvirtintas 1901 m. liepos 21 d. Suprojektuota puošnių monumentalių neobizantinių formų, su moderno architektūros elementais sinagoga. Pagrindiniame fasade kilo trys kupolai. Tačiau vėliau žydų bendruomenės valdyba nusprendė statyti mažesnę sinagogą, pagal Danieliaus Rozenhauzo 1902 m. parengtą ir 1902 m. gegužės 16 d. patvirtintą  projektą (statybą prižiūrėjo Aleksiejus Polozovas). 1903 m. rugsėjo 4 d. atlikta pastato apžiūra ir surašytas darbų priėmimo aktas, vadovaujant Vilniaus gubernijos inžinieriui Michailui Prozorovui. 1903 m. rugsėjo 19 d. sinagoga pradėjo veikti.

Antrajame projekte sinagogos plano forma panaši kaip ir pirmajame – netaisyklinga, artima kvadratui, tik prieangis su pagrindiniu įėjimu perkeltas į Pylimo gatvės pusę ir išnyko plastiškos (būdingos modernui) portalo bei laiptinių linijos. Tūris tapo kompaktiškesnis, formos paprastesnės.

Sinagoga yra sudėtinio, artimo kubui tūrio, su kupolu, sumūryta iš gelsvų plytų, su dviem netinkuotais fasadais; stogai dengti skarda. Pastatas dviaukštis, su rūsiu ir su trimis nedideliais vienaukščiais kampiniais priestatėliais. Planas netaisyklingas, laiptuoto daugiakampio kontūro, su įgilintu prieangiu, kurio šoniniuose rizalituose įrengti laiptai ir pagalbinės patalpos; antrame aukšte salę iš trijų pusių supa galerijos. Pagrindinis, atgręžtas į gatvę, šiaurės rytų fasadas tinkuotas, su horizontaliomis įrėžomis; dominuoja dviaukštė dalis, prie šios glaudžiasi žemi vienaukščiai priestatai. Dviaukštės dalies šonus pabrėžia rizalitai, o vidurinę dalį akcentuoja įgilintas prieangis, užbaigtas pusapskrite arka ir trikampiu skydu su Dekalogo plokštėmis.

Portalą paryškina trys arkinės angos, kurias skiria dvi aukštos kolonos su ažūriniais kapiteliais (tai matyt, Jeruzalės Šventyklos architektūros įtaka – imituoja jos portalą rėminusias kolonas – Jachiną ir Boazą). Virš arkinių praėjimo angų įkomponuotas platus pusapskritis trijų dalių langas su smulkiai sudalytais stiklais. Šoninių rizalitų apatinėje dalyje yra siauri poriniai langeliai, apjuosti iškiliu tinko apvadu su karpytu vidiniu kontūru, o viršuje – kvadrato formos nišelėse įkomponuotos apskritos angos, suskaidytos puošniais ažūriniais dekoro elementais. Fasadą juosia smulkiais lipdiniais dekoruotas frizas ir karnizas su dantukais. Šoninis pietvakarių fasadas netinkuotas (tinkuota tik apatinė fasado dalis – iki pusapskričių langų sąramų), su aukštais pusapskričių arkų langais ir plačiu viduriniu trijų dalių antro aukšto langu. Netinkuotas ir aklinas pietryčių fasadas.

Informaciją parengė:

Ernestas Jagelavičius

Informaciniai šaltiniai:

  1. Rupeikienė, Marija. Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra. –Vilnius, 2003, p. 24.
  2. Rupeikienė, Marija.  Vilniaus choralinė sinagoga
  3. Viliūnienė, Gina, Urbakavičius, Raimondas. Vilniaus šventovės. –Vilnius, 2012, p. 292–295.

Leave a Reply