angelam-sargam

Paminklas „Angelams sargams“ (tarnyboje žuvusiems policijos pareigūnams atminti)

2005 m. rugsėjo 29 d. šalia Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (prie Generalinio policijos komisariato), artėjant Angelų Sargų – Policijos dienai, buvo atidengtas paminklas „Angelams sargams“, skirtas tarnyboje žuvusiems policijos pareigūnams atminti. Policijos (Angelų sargų) diena – spalio 2-oji kalendoriaus lapelyje įrašyta kaip angelų sargų arba dar kitaip vadinama policijos diena. Atkuriant Skaityti plačiau.

zveryno-tiltas4

Žvėryno tiltas

1902 metais Žvėryne buvo penki mūriniai ir 285 mediniai namai ir medinis F. Bergo 1892 metais pastatytas tiltas per Nerį. Per šį tiltą negalėjo važiuoti artilerijos pabūklai, lokomobiliai ir kitos sunkios transporto priemonės, todėl 1902 metais miesto dūma paskelbė konkursą metaliniam tiltui statyti, kurį laimėjo inžinierius V. Malinovskis. Metalines konstrukcijas gamino Varšuvos Rudzkio ir Ko Skaityti plačiau.

zveryno akmuo2

Žvėryno akmuo – senasis Vilniaus miesto riboženklis

Žvėryno akmuo – tai rusvo granito akmuo su heraldiniais ženklais Žvėryne, gulintis dešiniajame Neries krante už Liubarto tilto ties upės posūkiu į vakarus. Datuojamas XV a. antrąja puse–XVI a. pradžia.“> Akmenyje pavaizduotą Gediminaičių heraldinį ženklą sudaro simetriškai iškalti gotikinio stiliaus stulpai su petukais viršuje iš kraštų, duobutės abipus stulpų ir apskritimas. Viduramžiais apskritimas neretai buvo Skaityti plačiau.

karaimu-kenesa2

Karaimų kenesa

Viena iš dviejų išlikusių kenesų Lietuvoje. Istorizmui būdingos architektūros karaimų maldos namai buvo pastatyti Vilniuje XX a. pradžioje. Sovietų okupacijos metais šventykla buvo uždaryta ir naudojama įvairioms paskirtims. Lietuvai atgavus nepriklausomybę kenesa buvo grąžinta karaimų bendruomenei. Karaimai, gyvenę Lietuvoje nuo XIV a.pab., turėjo savo maldos namus – kenesas, kurių pavadinimas yra kilęs nuo arabiško žodžio Skaityti plačiau.

2-mergeles-marijos-nekaltojo-prasidejimo-baznycia

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Vienintelė katalikų bažnyčia Vilniaus Žvėryno rajone, vienintelė neoromaninio stiliaus bažnyčia Vilniuje. 1907 m. miesto valdžia paskyrė sklypą bažnyčiai statyti ir 1911 m. prasidėjo statybos darbai, kuriems vadovavo Šv. Rapolo parapijos klebonas kunigas Janas Adamovičius. Jos planas romėniško kryžiaus forma, 50 m ilgio, 32 m pločio, 23 m aukščio. 1914 m. išmūrytos sienos, darbai sustojo prasidėjus Skaityti plačiau.

zveryno saltinis2

Žvėryno malūno šaltinis (Šaltupis, Bebrų gatvės upelis)

Žvėryno seniūnijoje ties dabartine Bebrų gatve ir Žvėryno parku nuo seno buvo pelkėta ir šaltiniuota vieta – Neries senvagės palikimas. Ties dabartine Bebrų gatve tryškę šaltiniai maitino neilgą (vos 0,9 km) upelį, kuris tekėjo pelkėtu senvagės slėniu vakarų kryptimi ir nusileidęs Neries slėnio šlaitu įtekėjo į Nerį. Šis upelis anksčiau vadintas Šaltupiu bei Bebrų gatvės Skaityti plačiau.

7-skulptura-labas-pusmenulis3

Skulptūra po Žvėryno tiltu „Laivas–Pusmėnulis“

Skulptūra yra modernistinė, kuri atspindi šiuolaikinį meną.   Pusmėnulis – dažnas LDK didikų herbinis ženklas, nurodantis kitokią „prigimtį“, dangiškąją priklausomybę, tad tai yra sąsaja su ne tik Naujausių laikų, tačiau ir ankstesnių laikotarpių Lietuvos istorija. „Laivas–Pusmėnulis“ – tai menininko Kunoto Vildžiūno projekto „Vilniaus ženklai“ dalis. Projektas apima iš viso šešias skulptūras po skirtingais Vilniaus tiltais. Projektas Skaityti plačiau.