Karinis Šiaurės miestelis

Šiaurės miestelyje mūriniai statiniai – kareivinės – buvo pastatyti XIX amžiuje. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje juose buvo įsikūrę Rusijos imperijos kariniai daliniai. Tarpukariu kareivinėmis naudojosi lenkų kariai. Sovietmečiu Žirmūnuose visuomenei neprieinama buvo ir kareivinių teritorija, vadinama Šiaurės miesteliu. Dalis teritorijos buvo vadinama Karo lauku, šioje vietoje vykdavo kariuomenės pratybos, paradai. Minėtu laikotarpiu  čia Skaityti plačiau.

Teatras vaikams „Pradžia“

2018 m. Vilniuje duris atvėrė nauja kultūrinė erdvė „Pradžia“ – teatras vaikams. „Ogmios mieste“ įkurtas teatras siūlo profesionalią kultūrinę programą patiems mažiausiems ir visai šeimai. Tinklaraščio ir knygos „Mamystė“ autorė Aušra Paukštytė pasakoja, kad idėja įkurti teatrą gimė pačiai auginant mažametę dukrą ir kas savaitgalį mąstant, kur gi būtų galima nueiti. Mažylių teatras (angl. baby Skaityti plačiau.

„Vilma“ slapta gamykla

1959 m. Žirmūnuose įkurta įslaptinta Vilniaus magnetinio garso įrašymo gamykla. Iš pradžių žinoma adresu pavyzdžiui, „Pašto dėžutė 4151“ bei „Pašto dėžutė 52“. Gamyklos pavadinimas keliskart kaitaliotas, kol 1972 m. atsirado pavadinimas „Vilma“. Ši įmonė daugiausia gamino specialią garso įrangą laivams, lėktuvams, dispečerinėms, branduolinėms jėgainėms ir pan. Pirmasis jos vadovas iki tol dirbo prestižinėse „petiorkose“, o Skaityti plačiau.

Šimtametis Žirmūnų ąžuolas

Žirmūnų pakraštyje, šalia Neries upės kranto, prie Neries pėsčiųjų gatvės, netoli Verkių regioninio parko auga išskirtinis Žirmūnų ąžuolas, kurio amžius – 150–200 metų. Tai – paprastasis ąžuolas, kurio aukštis 30 m, kamieno apimtis 4,70 m. Informacijos šaltiniai: Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015. – 294, [2] p. Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Žirmūnai. Skaityti plačiau.

IMG_7511

Prekybos ir paslaugų centras „Žirmūnai“

Industrinė gyvenamųjų namų statyba platų užmojį Vilniuje įgavo po 1962 m., kai buvo pradėtos vystyti naujos šiaurinės teritorijos kariajame Neries krante ir pastatytas pirmasis laisvo planavimo gyvenamasis rajonas Žirmūnai, skirtas 45 000 gyventojų. Jį sudarė trys mikrorajonai su jų centruose išdėstytais tipiniais pastatais: visuomeniniais centrais, darželiais, mokyklomis, maisto prekių parduotuvėmis. Labiausiai išgarsėjo ir pavyzdiniu tapo Skaityti plačiau.

Sigma

Šiaurinėje miesto dalyje tarp Kalvarijų, P. Lukšio, Verkių ir J. Treinio gatvių, sovietmečiu buvo įkurtas skaičiavimo technikos gamybinis – techninis susivienijimas „Sigma“. Tai buvo organizacija, jungusi šešias gamyklas, du projektavimo – konstravimo biurus ir vieną mokslinį institutą (Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklą, Vilniaus elektros skaitiklių gamyklą, Pabradės skaičiavimo technikos gamyklą “Modulis”, Tauragės skaičiavimo mašinų gamyklą, Panevėžio Skaityti plačiau.

VRM kultūros ir sporto rūmai

Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmai stovi Žirmūnų pietinėje dalyje, Neries dešiniajame krante, ties Žirmūnų tiltu, atokiau nuo kitų pastatų. Formuoja Žirmūnų transporto žiedo architektūrinį vaizdą. Rūmai turi du korpusus: pagrindinį ir šiaurės. Objektas suprojektuotas iš žiūrovų salės tūrio ir per administracinių patalpų jungtį prisišliejančių sporto salių. Pagrindinio architektūrinio akcento – salės korpuso – Skaityti plačiau.

tuskulenu-rimties-parkas2

Tuskulėnų rūmai

Tuskulėnų dvaro istorija Teritorija, kurioje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro, vadinamo Derevnictva, žemė ir funkcionavo kaip Vilniaus pilių pagalbinis ūkis su didele sodyba, sodais ir tvenkiniais. Dvaro įkūrėjas – didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Užmiestyje esančiame dvare ne kartą buvo apsistojusi valdovo šeima. Skaityti plačiau.

Paminklas žuvusiems Afganistano kare

2006 m. gruodžio 8 d. buvo atidengtas  paminklas, skirtas SSRS ir Afganistano kare žuvusiems Lietuvos kariams atminti. Žuvusiųjų karių atminimui skirtą, natūralaus akmens paminklą, sudaro dvi dalys. Viršutinėje dalyje pavaizduota motina, kuri glėbyje laiko savo žuvusį sūnų. Tarp jų iškalta juodoji tulpė – Afganistano karo simbolis. Taip vadindavo lėktuvus, kurie gabendavo žuvusių kareivių palaikus. Apatinė Skaityti plačiau.

zirmunu-baranka

Skulptūra „Saulės džiaugsmas“(„Žirmūnų baranka“)

Lietuvos skulptorius Kazimieras Kisielis (1926 – 2014) dailę ir skulptūrą studijavo Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute pas Juozą Kėdainį ir Juozą Mikėną. „Saulės džiaugsmą“ kartu su architektu Arūnu Eduardu Peslaičiu sukūrė 1970 m. Jo kūriniams naudojamas nerūdijantis plienas, granitas, marmuras, medis, geležis, žalvaris, varis, terakota. Kūriniai stambių, apibendrintų formų, monumentalūs. Garsų sovietmečiu restoraną puošusi Skaityti plačiau.