popieriaus fabrikas-nauju verkiu

Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas

Fabrikas yra Verkių landšaftiniame draustinyje, Verkių regioninio parko teritorijoje, ant Riešės (Turniškės) upelio kranto apie 12 km į šiaurę nuo miesto centro. Jis užima 13 ha plotą. 1985 m. fabrikas turėjo keturias popieriaus gamybos mašinas, apie 500 darbuotojų, kurie iš atvežamų pusfabrikačių (celiuliozės ir makulatūros) gamino vyniojamąjį ir kitokį techninį popierių. Iš senosios popieriaus manufaktūros, Skaityti plačiau.

maldininku smukle3

Vilniaus Kalvarijų maldininkų smuklė ir viešbutis

Jeruzalės teritorijoje išlikęs klasicistinis Verkių dvaro administracinis pastatas, XVIII a. naudotas kaip smuklė ir viešbutis Kalvarijų maldininkams ir pakeleiviams. Adomas Honoris Kirkoras savo „Pasivaikščiojimuose po Vilnių ir jo apylinkes“ minėjo smuklę, kuri buvo lankoma ne tik keliautojų, bet ir miesto gyventojų, į Kalvarijas atvykusių dievotų piligrimų. Smuklė Jeruzalėje taip pat atvaizduota 1833 m. Juozapo Ozemblovskio Skaityti plačiau.

jeruzales skulpturu sodas2

Jeruzalės skulptūrų sodas

Šalia meno centro yra Vlado Vildžiūno sovietmečiu 1980 m. įkurtas Jeruzalė skulptūrų sodas. Sode sukaupta daugiau kaip 50 kūrinių iš granito, geležies, nerūdijančio plieno ir kitų medžiagų. Skulptūras sukūrę menininkai – žymūs Lietuvos skulptoriai, nacionalinių premijų laureatai: vadinamojo „tyliojo romantizmo“ atstovai Vladas Vildžiūnas, Teodoras Kazimieras Valaitis, Vladas Urbanavičius, Mindaugas Navakas, Petras Mazūras, Ksenija Jaroševaitė, jaunesnės Skaityti plačiau.

Paminklas krepsiniui 4

Paminklas krepšiniui

2007 m. išlydint šalies rinktinę į Ispanijoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą, šalia „Siemens“ arenos atidengtas paminklas krepšiniui. Skulptoriaus Tado Gutausko sukurta 5,7 metrų aukščio ir 30 tonų kompozicija simbolizuoja krepšinio kamuolį laikančią ranką. Ant skulptūros iškaltos 37 iškiliausių Lietuvos krepšininkų ir trenerių pavardės. Šią kompoziciją sudaro ant penkių granito luitų iškeltas nerūdijančio plieno veidrodinis rutulys. Skaityti plačiau.

kalvarijos3

Vilniaus Kalvarijos

Įsteigti Verkių valdose Kristaus kančios kelio stotis sumanyta kaip padėkos Viešpačiui ženklą už pergalę prieš rusų kariuomenę 1655–1661 m. Rusijos ir Lietuvos kare. 1662 m. Verkių valdose tam buvo skirta apie 170 ha žemės, Vilniaus kapitula Kalvarijų statyboms paskyrė vienkartinę dotaciją. Verkių apylinkių kalneliai buvo pervadinti Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų kalno vardais, o Baltupio upeliui suteiktas Cedrono vardas. Pirmoji medinė bažnyčia bei koplyčios pastatytos iki 1669 m. Skaityti plačiau.

baltupis

Baltupis (Cedronas)

Baltupis, dar vadinamas Cedronu, yra 3,5 km ilgio dešinysis Neries intakas. Tai vienintelis nepaverstas kanalu Vilniaus upelis, esantis tankiai apgyventoje miesto teritorijoje. Baltupis išteka miškingame Sudervės kalvyno šlaite tarp Fabijoniškių ir Baltupių mikrorajonų. Teka rytų kryptimi, vingiuodamas pagal Sudervės kalvyno ir Neries klonio sandūrą, kerta Geležinio Vilko ir Kalvarijų gatves, prateka senąjį Baltupių kaimą ir Skaityti plačiau.

5-verkiu-dvaro-kompleksas3

Verkių rūmai

Verkiai „Vilniaus Versaliu“ vadinami ne veltui – tai vieni vertingiausių klasicizmo statinių Lietuvoje. XIX a. rūmai buvo perstatyti kunigaikščio Liudvikas Vitgenšteinas nurodymu. Dabar puošniausias Verkių pastatas – rytų oficina, kurioje yra atkurti Vitgenšteino laikų interjerai . Žinių apie Verkių dvarą yra jau nuo XIV amžiaus pabaigos. Tuo metu Verkių rūmai buvo didžiojo kunigaikščio nuosavybė. Archeologinių Skaityti plačiau.

4-zalieji-ezerai3

Žalieji ežerai

Žalieji ežerai telkšo Vilniaus miesto šiaurinėje dalyje, Verkių regioniniame parke. Čia plyti paskutinio apledėjimo sustumtos aukštumos, pasižyminčios aklinų daubų ir ežerų gausa. Jose išsiskiria ilgi ir labai gilūs Žaliųjų ežerų dubakloniai (rinos), kuriuos supa mišku apaugusios kalvos ir gūbriai – Gulbinų miškas. Tai vienas vertingiausių ir vaizdingiausių Verkių regioninio parko kraštovaizdžių. Jis saugomas Žaliųjų ežerų Skaityti plačiau.