trinitoriu vienuolynas2

Trinapolis -Trinitorių vienuolynas (bažnyčia)

Tai brandaus ir vėlyvojo baroko pastatų kompleksas. Vilniaus Trinapolio trinitorių Šv. Trejybės bažnyčia įsteigta vyskupo K. Bžostovskio 1695 metais ir pastatyta per 1695 – 1709 metus, 1715 – 1722 metais užsatyti viršutiniai bokštų tarpsniai, 1750 – 1760 metais rekonstruota rokoko formomis. 1812 metais trinitorių vienuolyne buvo prancūzų karo ligoninė. 1849 metais bažnyčia perdirbta į cerkvę Skaityti plačiau.

staviskiu piliakalnis

Staviškių piliakalnis

Verkių gatvės pabaigoje, priešais kolektyvinius sodus yra Staviškių piliakalnis (arba Naujųjų Verkių), datuojamas I tūkstantmečiu. Jis supiltas atskiros kalvos pietinėje dalyje. Piliakalnio šlaitai statūs, 10 m aukščio, apaugę medžiais ir krūmais. Viršūnė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi. Šiauriniame krašte yra 50 m ilgio ir 40 m pločio aikštelė su vienu metru aukštesniu viduriu. 2000 Skaityti plačiau.

verkes upelis3

Verkės upelis

Verkės upelis juosia Verkių kalną iš vakarinės pusės. Upelis ilgai buvo vadinamas Bevardžiu. Jo ilgis siekia tik 2,9 km, jis įteka dešinėje Neries pusėje, 172, 7 –ajame km nuo jos žiočių. Upelio pradžia – buvusioje Verkių sengirėje, iš kurios belikę įspūdingi senieji ąžuolai. Upelis suteka iš dviejų mažų upelių, prasidedančių pelkėtame ir ežeringame Verkių miške. Skaityti plačiau.

balsiu mitologinis2

Balsių mitologinis parkas

Balsiai yra šiaurės rytinė Viliaus miesto dalis. Šalia – Verkių regionis parkas ir Žalieji ežerai. 1993 m., kai rajonas buvo suskirstytas į gatves, jos pavadintos mitologinių būtybių vardais: Austėjos, Aukuro, Aitvarų, Alko, Ugnies, Žalčių, Žilvino, Bubilo, Dundulio, Ragės, Kaukų bei pan. Pagoniškais baltų dievybių vardais pavadinti vietovės gatves sugalvojo Balsių apylinkėse, Kryžiokuose, gyvenęs pasaulyje pripažintas Skaityti plačiau.

naujaneriu dvaras3

Naujanerių dvaras

Naujanerių dvaras dar vadinamas Vilijanovos (Wilianowa), nes XIX a. viduryje – XX a. pradžioje čia buvo dvaras ir garsi spirito varykla bei alaus darykla. 1885 metais netoli dvaro rastas lobis – užkastas XV a. katilėlis su pinigais, tarp kurių buvo ir Vytauto laikų monetų. Šiuo metu dvaras sunykęs. Buvusių rūmų ir oficinos pastatuose yra gyvenamieji Skaityti plačiau.

popieriaus fabrikas-nauju verkiu

Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas

Fabrikas yra Verkių landšaftiniame draustinyje, Verkių regioninio parko teritorijoje, ant Riešės (Turniškės) upelio kranto apie 12 km į šiaurę nuo miesto centro. Jis užima 13 ha plotą. 1985 m. fabrikas turėjo keturias popieriaus gamybos mašinas, apie 500 darbuotojų, kurie iš atvežamų pusfabrikačių (celiuliozės ir makulatūros) gamino vyniojamąjį ir kitokį techninį popierių. Iš senosios popieriaus manufaktūros, Skaityti plačiau.

maldininku smukle3

Vilniaus Kalvarijų maldininkų smuklė ir viešbutis

Jeruzalės teritorijoje išlikęs klasicistinis Verkių dvaro administracinis pastatas, XVIII a. naudotas kaip smuklė ir viešbutis Kalvarijų maldininkams ir pakeleiviams. Adomas Honoris Kirkoras savo „Pasivaikščiojimuose po Vilnių ir jo apylinkes“ minėjo smuklę, kuri buvo lankoma ne tik keliautojų, bet ir miesto gyventojų, į Kalvarijas atvykusių dievotų piligrimų. Smuklė Jeruzalėje taip pat atvaizduota 1833 m. Juozapo Ozemblovskio Skaityti plačiau.

jeruzales skulpturu sodas2

Jeruzalės skulptūrų sodas

Šalia meno centro yra Vlado Vildžiūno sovietmečiu 1980 m. įkurtas Jeruzalė skulptūrų sodas. Sode sukaupta daugiau kaip 50 kūrinių iš granito, geležies, nerūdijančio plieno ir kitų medžiagų. Skulptūras sukūrę menininkai – žymūs Lietuvos skulptoriai, nacionalinių premijų laureatai: vadinamojo „tyliojo romantizmo“ atstovai Vladas Vildžiūnas, Teodoras Kazimieras Valaitis, Vladas Urbanavičius, Mindaugas Navakas, Petras Mazūras, Ksenija Jaroševaitė, jaunesnės Skaityti plačiau.

kalvarijos3

Vilniaus Kalvarijos

Įsteigti Verkių valdose Kristaus kančios kelio stotis sumanyta kaip padėkos Viešpačiui ženklą už pergalę prieš rusų kariuomenę 1655–1661 m. Rusijos ir Lietuvos kare. 1662 m. Verkių valdose tam buvo skirta apie 170 ha žemės, Vilniaus kapitula Kalvarijų statyboms paskyrė vienkartinę dotaciją. Verkių apylinkių kalneliai buvo pervadinti Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų kalno vardais, o Baltupio upeliui suteiktas Cedrono vardas. Pirmoji medinė bažnyčia bei koplyčios pastatytos iki 1669 m. Skaityti plačiau.

baltupis

Baltupis (Cedronas)

Baltupis, dar vadinamas Cedronu, yra 3,5 km ilgio dešinysis Neries intakas. Tai vienintelis nepaverstas kanalu Vilniaus upelis, esantis tankiai apgyventoje miesto teritorijoje. Baltupis išteka miškingame Sudervės kalvyno šlaite tarp Fabijoniškių ir Baltupių mikrorajonų. Teka rytų kryptimi, vingiuodamas pagal Sudervės kalvyno ir Neries klonio sandūrą, kerta Geležinio Vilko ir Kalvarijų gatves, prateka senąjį Baltupių kaimą ir Skaityti plačiau.