Verkės upelis juosia Verkių kalną iš vakarinės pusės. Upelis ilgai buvo vadinamas Bevardžiu. Jo ilgis siekia tik 2,9 km, jis įteka dešinėje Neries pusėje, 172, 7 –ajame km nuo jos žiočių. Upelio pradžia – buvusioje Verkių sengirėje, iš kurios belikę įspūdingi senieji ąžuolai. Upelis suteka iš dviejų mažų upelių, prasidedančių pelkėtame ir ežeringame Verkių miške. Skaityti plačiau.
Vokė, kuria teka Merkio aukštupio vandenys, yra Merkį ir Nerį jungiančioji upė. Vandens turistai ja plaukia abiem kryptimis – pasroviui ir prieš srovę. Vokės baseinas yra plačiame ir uždurpėjusiame Pronerio-Promerkio slėnyje. Upė prasideda Baltosios Vokės durpyne, Papio ežere. Nuolydis aukštupyje iki Vaidotų kaimo nedidelis – 30 cm/km. Tačiau antrojoje kelio pusėje (19 km) Vokė nukrenta Skaityti plačiau.
Vingrių šaltiniai – istorinė miesto vieta, kurioje jau viduramžiais veikė pagrindinė Vilniaus vandenvietė. Vingrių upelis iki šiol sruvena po Vingrių gatve. Tai vieni iš trijų istorinių Vilniaus šaltinių, (kiti – Misionierių, arba Žiupronių ir Aušros vartų) vandeniu vandentiekio vamzdynais aprūpindavęs miestiečius. Už Trakų vartų, maždaug J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvių kampe, buvo Vingrių šaltiniai – Skaityti plačiau.
Spalvotieji šaltiniai trykšta Antakalnyje, mišku apaugusiame kairiajame (rytiniame) Neries slėnio šlaite, Spalvotųjų šaltinių parke. Ši vieta yra šalia Antakalnio transporto žiedo. Geologai šiuos šaltinius vadina Antakalnio žiedo šaltiniais. Abu šaltiniai išteka tame pačiame aukštyje, 14 m aukščiau Neries upės vagos. Pirmasis šaltinis yra pietinėje parko dalyje. Parko takeliai veda link Neries, į mažą, bet gilią Skaityti plačiau.
Riešės upė teka Vilniaus rajono ir miesto savivaldybių teritorijose, Riešės aukštumoje. Tai Neries dešinysis intakas. Riešės ilgis – 23 km, baseino plotas – 86 km2. Išteka iš Riešės ežero šalia Sudervės. Aukštupys teka į šiaurės rytus, vidurupis nuo Didžiosios Riešės pasuka į pietryčius, prateka per Gulbino ežerą, žemupys ties Dvarykščiais pasuka į pietus ir įteka Skaityti plačiau.
Žvėryno seniūnijoje ties dabartine Bebrų gatve ir Žvėryno parku nuo seno buvo pelkėta ir šaltiniuota vieta – Neries senvagės palikimas. Ties dabartine Bebrų gatve tryškę šaltiniai maitino neilgą (vos 0,9 km) upelį, kuris tekėjo pelkėtu senvagės slėniu vakarų kryptimi ir nusileidęs Neries slėnio šlaitu įtekėjo į Nerį. Šis upelis anksčiau vadintas Šaltupiu bei Bebrų gatvės Skaityti plačiau.
Vilniaus miestas įsikūręs prie Neries upės. Neris – baltarusių ir lenkų vadinama Vilija – yra antroji pagal ilgį upė Lietuvoje, Nemuno dešinysis, didžiausias intakas. Neries ilgis 510 km (iš to 235 km Lietuvos teritorijoje), ji išteka Baltarusijoje, Minsko aukštumos šiaurinėje dalyje iš pelkės prie Vialikajė Polės kaimo ir įteka į Nemuną ties Kaunu. Neris Vilniuje Skaityti plačiau.
Žalieji ežerai telkšo Vilniaus miesto šiaurinėje dalyje, Verkių regioniniame parke. Čia plyti paskutinio apledėjimo sustumtos aukštumos, pasižyminčios aklinų daubų ir ežerų gausa. Jose išsiskiria ilgi ir labai gilūs Žaliųjų ežerų dubakloniai (rinos), kuriuos supa mišku apaugusios kalvos ir gūbriai – Gulbinų miškas. Tai vienas vertingiausių ir vaizdingiausių Verkių regioninio parko kraštovaizdžių. Jis saugomas Žaliųjų ežerų Skaityti plačiau.
Vilnia, miestiečių meiliai vadinama Vilnele, davė vardą Vilniaus miestui. Būtent Vilnios ir Neries santakoje kūrėsi Vilniaus pilių sistema ir ankstyvasis Vilniaus miestas. Vilniaus miesto teritorijoje Vilnia vingiuoja net 21 kilometrą, nuo Viktariškių iki santakos su Nerimi ties Gedimino kalnu. Tai labai vaizdinga, srauni, akmenuota ir vingiuota upė, tikras Vilniaus brangakmenis. Vilnia yra kairysis Neries intakas. Skaityti plačiau.