misijonieriu saltiniai2

Misionierių (Žiupronių) šaltiniai

Istoriniuose aprašymuose Paupys dėl reljefo, upės, kanalų ir greta esančių sodų išliko kaip vienas gražiausių Vilniaus priemiesčių. Šiuo metu išlikęs tarp Paupio ir Subačiaus gatvių XVIII a. įkurtas Misionierių sodas (Kūdrų parkas) su trimis tvenkiniais. Subačiaus gatvės gale tryško šaltiniai, vadinami Žiupronių (vėliau – Misionierių) vardu. Žiupronių šaltiniai, Misionierių šaltiniai – Vilniaus miesto šaltiniai, kurių Skaityti plačiau.

dvarcioniu saltinis5

Dvarčionių šaltinis

Nemažai vilniečių žino ir vartoja Dvarčionių šaltinio vandenį. Tai labiausiai vilniečių pamėgtas šaltinis. Iš visų Vilniaus šaltinių jis išsiskiria švariausiu vandeniu, yra nesunkiai pasiekiamas automobiliu, o iš gerai įrengto kaptažo patogu pasisemti vandens, tad nenuostabu, kad iš šio šaltinio semiama daugiausia vandens. Prie šaltinio beveik visada būna nutįsusi eilutė žmonių, kurie net iš atokiausių Vilniaus Skaityti plačiau.

verkes upelis3

Verkės upelis

Verkės upelis juosia Verkių kalną iš vakarinės pusės. Upelis ilgai buvo vadinamas Bevardžiu. Jo ilgis siekia tik 2,9 km, jis įteka dešinėje Neries pusėje, 172, 7 –ajame km nuo jos žiočių. Upelio pradžia – buvusioje Verkių sengirėje, iš kurios belikę įspūdingi senieji ąžuolai. Upelis suteka iš dviejų mažų upelių, prasidedančių pelkėtame ir ežeringame Verkių miške. Skaityti plačiau.

vokes upe3

Vokės upė ir jos slėnis

Vokė, kuria teka Merkio aukštupio vandenys, yra Merkį ir Nerį jungiančioji upė. Vandens turistai ja plaukia abiem kryptimis – pasroviui ir prieš srovę. Vokės baseinas yra plačiame ir uždurpėjusiame Pronerio-Promerkio slėnyje. Upė prasideda Baltosios Vokės durpyne, Papio ežere. Nuolydis aukštupyje iki Vaidotų kaimo nedidelis – 30 cm/km. Tačiau antrojoje kelio pusėje (19 km) Vokė nukrenta Skaityti plačiau.

vingriu g saltiniai3

Vingrių šaltiniai

Vingrių šaltiniai – istorinė miesto vieta, kurioje jau viduramžiais veikė pagrindinė Vilniaus vandenvietė. Vingrių upelis iki šiol sruvena po Vingrių gatve. Tai vieni iš trijų istorinių Vilniaus šaltinių, (kiti – Misionierių, arba Žiupronių ir Aušros vartų) vandeniu vandentiekio vamzdynais aprūpindavęs miestiečius. Už Trakų vartų, maždaug J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvių kampe, buvo Vingrių šaltiniai – Skaityti plačiau.

ivairiaspalviai antrojo saltinio vagos akmenys

Spalvotieji šaltiniai

Spalvotieji šaltiniai trykšta Antakalnyje, mišku apaugusiame kairiajame (rytiniame) Neries slėnio šlaite, Spalvotųjų šaltinių parke. Ši vieta yra šalia Antakalnio transporto žiedo. Geologai šiuos šaltinius vadina Antakalnio žiedo šaltiniais. Abu šaltiniai išteka tame pačiame aukštyje, 14 m aukščiau Neries upės vagos. Pirmasis šaltinis yra pietinėje parko dalyje. Parko takeliai veda link Neries, į mažą, bet gilią Skaityti plačiau.

rieses-upelis

Riešės upė ir jos slėnis

Riešės upė teka Vilniaus rajono ir miesto savivaldybių teritorijose, Riešės aukštumoje. Tai Neries dešinysis intakas. Riešės ilgis – 23 km, baseino plotas – 86 km2. Išteka iš Riešės ežero šalia Sudervės. Aukštupys teka į šiaurės rytus, vidurupis nuo Didžiosios Riešės pasuka į pietryčius, prateka per Gulbino ežerą, žemupys ties Dvarykščiais pasuka į pietus ir įteka Skaityti plačiau.

baltupis

Baltupis (Cedronas)

Baltupis, dar vadinamas Cedronu, yra 3,5 km ilgio dešinysis Neries intakas. Tai vienintelis nepaverstas kanalu Vilniaus upelis, esantis tankiai apgyventoje miesto teritorijoje. Baltupis išteka miškingame Sudervės kalvyno šlaite tarp Fabijoniškių ir Baltupių mikrorajonų. Teka rytų kryptimi, vingiuodamas pagal Sudervės kalvyno ir Neries klonio sandūrą, kerta Geležinio Vilko ir Kalvarijų gatves, prateka senąjį Baltupių kaimą ir Skaityti plačiau.

zveryno saltinis2

Žvėryno malūno šaltinis (Šaltupis, Bebrų gatvės upelis)

Žvėryno seniūnijoje ties dabartine Bebrų gatve ir Žvėryno parku nuo seno buvo pelkėta ir šaltiniuota vieta – Neries senvagės palikimas. Ties dabartine Bebrų gatve tryškę šaltiniai maitino neilgą (vos 0,9 km) upelį, kuris tekėjo pelkėtu senvagės slėniu vakarų kryptimi ir nusileidęs Neries slėnio šlaitu įtekėjo į Nerį. Šis upelis anksčiau vadintas Šaltupiu bei Bebrų gatvės Skaityti plačiau.

6-neris-verkiu-regykla

Neris

Vilniaus miestas įsikūręs prie Neries upės. Neris – baltarusių ir lenkų vadinama Vilija – yra antroji pagal ilgį upė Lietuvoje, Nemuno dešinysis, didžiausias intakas. Neries ilgis 510 km (iš to 235 km Lietuvos teritorijoje), ji išteka Baltarusijoje, Minsko aukštumos šiaurinėje dalyje iš pelkės prie Vialikajė Polės kaimo ir įteka į Nemuną ties Kaunu. Neris Vilniuje Skaityti plačiau.