fantastinis-zveris2

Skulptūra „Fantastinis žvėris“

Skulptorius, nacionalinės premijos laureatas Mindaugas Navakas, turėjęs milžinišką įtaką jaunajai skulptorių kartai, konceptualistams, sukūrė nemažai skulptūrų, kurios tapo neatsiejamomis nuo Vilniaus. Vienas pirmųjų jo darbų – 1978 metais sukurtas „Fantastinis žvėris“. Tai diplominis darbas, kuris visiškai skiriasi nuo kitų jo kuriamų objektų. „Fantastinis žvėris“ buvo pastatytas tuomet egzistavusio „Turisto“ viešbučio kiemelyje. Vėliau pastačius priestatą ir Skaityti plačiau.

meiles-krantai2

Meilės krantai

Žaliojo ir Karaliaus Mindaugo tiltų, abiejose Neries pusėse, vasarą pražysta iš gėlių sukurtas originalus menininko Gitenio Umraso kūrinys „Meilės krantai“. „Meilės krantai“ tapo vienu atpažįstamiausių, kasmet atnaujinamų miesto ženklų. Pirmą kartą Neries krantuose meilės prisipažinimas pražydo 2004 metais. Tais metais pasodintos raudonai žydinčios perkūnropės pirmą kartą suformavo dešiniajame Neries krante prisipažinimą „Aš tave myliu“, o Skaityti plačiau.

sporto rumai3

Koncertų ir sporto rūmai

Istoriniai šaltiniai teigia, kad dešiniajame Neries krante, prieš vietą, kur Vilnelė įteka į Nerį, nuo XVI amžiaus veikė seniausios mieste žydų kapinės. Jas 1831 m. uždarė carinės Rusijos valdžia. Jau XX a. pradžioje jų pėdsakų beveik nebebuvo išlikę, o po II pasaulinio karo sovietų valdžia sunaikino dar likusius antkapius. Vilniaus miesto sporto salė pradėta projektuoti Skaityti plačiau.

hirosimai2

„Akmuo taikai“ paminklinis akmuo Hirosimos aukoms atminti

Hirošima buvo pirmasis miestas, ant kurio 1945 m. rugpjūčio 6 d. buvo užmesta atominė bomba. 75 procentai Hirošimos miesto gyventojų tuo metu gyveno tankiai apstatytame miesto centre, o tai sudaro apie 350 tūkst. civilių gyventojų. Hirošima buvo stambi Japonijos kariuomenės tiekimo ir logistikos bazė, tarnavusi ir kaip komunikacijos centras bei karių surinkimo ir paskirstymo vieta. Skaityti plačiau.

planetariumas3

Planetariumas

Vilniuje pirmasis planetariumas buvo suprojektuotas architekto Jono Kasperavičiaus ir atidarytas 1962 metais J. Basanavičiaus g. 4 ir priklausė „Žinijos“ draugijai. Dabar čia veikia „QPolo“ restoranas. 1989 metais planetariumas perkeltas į naują architekto Roberto Stasėno suprojektuotą pastatą Konstitucijos prospekte. Šiuo metu Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto planetariumas yra vienintelis Lietuvoje ir Baltijos šalyse specializuotas Skaityti plačiau.

skansenas2

Vilniaus miesto skansenas

Kai šiandien keliaujame po Vilnių retai kada susimąstome, kad daugelis vietų – mikrorajonų, šiandien apstatytų įmantriais pastatais ar ne tokios išraiškingos architektūros daugiabučiais kadaise buvo įvairius pavadinimus turėję kaimai. Atrodytų visai įprasta, kad einant vienu iš miesto pakraščio mikrorajonų galiausiai prieisi vienkiemius, kaimo gyvenvietes. Įdomu tai, kad Vilniaus skansenas yra ne kas kita, kaip kaimas Skaityti plačiau.

rapolo-baznycia2

Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno ansamblis

Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno ansamblis pastatytas ant aukštesnės dešiniojo Neries kranto terasos prie Žaliojo tilto Šnipiškių priemiestyje. Čia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais prasidėdavo kelias į Kuršą ir Pskovą. Žiūrint iš kito Neries kranto, matomas asimetriškas ansamblio siluetas, kurį užbaigia grakštūs bokštai. Bažnyčia pastatyta 1702 – 1709 metais vaivadijos žemės raštininko M. Košico Skaityti plačiau.

raduskeviciu-rumai2

Raduškevičių rūmai

XVIII amžiuje šioje vietoje minimi Vitebsko vaivados Piro statytų ir Piromonto vardą gavusių rūmų griuvėsiai. Piro [gr. pyr — ugnis] – pirmoji sudurtinio žodžio dalis, rodanti sąryšį su kaitra, ugnimi, aukšta temperatūra. Neogotikinio stiliaus pastatą 1894–1897 metais pasistatydino gydytojas Hilarijus Raduškevičius. Rūmai buvo statomi pagal Juliano Januševskio projektą. Hilaro Raduškevičiaus ,,pilaitė“ yra išlikusi ½ dalis pastato. Ji buvo sudaryta iš Skaityti plačiau.

laisves-kelias3

Memorialinė vizualizacija „Laisvės kelias“

„Laisvės kelias“ – tai skulptūra, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui ir kviečianti visus šalies gyventojus bei Lietuvos patriotus tęsti laisvės ir vienybės kelią. Projekto autorių idėja gimė matant šiandieninę žmonių apatiją, pesimizmą ir susipriešinimą. „Laisvės kelias“ – tai kovos už nepriklausomybę atminimas ir laisvės bei vienybės simbolis ateities kartoms, kartu raginimas nepamiršti vienybės idėjų, padėjusių Skaityti plačiau.

22-zaliasis-tiltas

Žaliasis tiltas

Nors dabartinis tiltas jungiantis Neries krantus tarp Šnipiškių ir Senamiesčio mikrorajonų ir vadinamas „Žaliuoju“ yra pastatytas tik 1952 m., šioje vietoje stovėję tilo pirmtakai buvo viena seniausių ir svarbiausių susisiekimo jungčių per Nerį, pastatymo laiku gerokai lenkianti kitus šiandien esančiu Vilniaus tiltus. Pirmosios žinios istoriografijoje apie Žaliąjį tiltą yra iš 1529 m. Tais metais Vilniaus Skaityti plačiau.