balsiu mitologinis2

Balsių mitologinis parkas

Balsiai yra šiaurės rytinė Viliaus miesto dalis. Šalia – Verkių regionis parkas ir Žalieji ežerai. 1993 m., kai rajonas buvo suskirstytas į gatves, jos pavadintos mitologinių būtybių vardais: Austėjos, Aukuro, Aitvarų, Alko, Ugnies, Žalčių, Žilvino, Bubilo, Dundulio, Ragės, Kaukų bei pan. Pagoniškais baltų dievybių vardais pavadinti vietovės gatves sugalvojo Balsių apylinkėse, Kryžiokuose, gyvenęs pasaulyje pripažintas Skaityti plačiau.

uzupio tiltas ir undinele.4

Užupio undinėlė ir tiltas

Vienas iš Užupio simbolių yra bronzinė „Undinė“, kitaip dar vadinama Užupio mergele. Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje, priešais Užupio kavinės terasą. Ją 2002 m. sumanė sukurti kavinės šeimininkas skulptorius Romas Vilčiauskas. 2004 m. pakilęs Vilnelės vanduo nuplukdė „Undinę“, bet narai ją surado. Morta Baužienė pažymi, kad lyginant su Nerimi, Vilnia tiltų turėjusi daugiau. Užupį Skaityti plačiau.

trinitoriu vienuolynas4

Skulptūra „Šuo“

2007 metais skulptorius Eimantas Ludavičius sukūrė dobermanų veislės šuns skulptūrą, kuri įkurdinta Gedimino prospekte. Toje vietoje anksčiau buvo įmonė „Mineraliniaui vandenys“, kuri įsigijo įsigijo menininko Svajūno Kižio 1994 m. apsiginto diplominio darbo „Didaktika“ instaliacijos dalį – natūralaus dydžio dobermanų veislės šuns skulptūrą, kuri buvo pagaminta pagal paties Svajūno dobermano modelį ir pastatė ją prie įėjimo Skaityti plačiau.

zibintininkas5

Skulptūra „Žibintininkas“

Netoli varpinės šv.Jonų gatvėje stovi keistoka statula. Ši skulptūra – diplominis Dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) studento Vytauto Nalivaikos darbas. Tai yra skulptūra „Žibintininkas“, kuri vaizduoja seniai išnykusios profesijos atstovą – žibintininką. Skulptūra vaizduoja žmogų – žibintininką, tiesiantį rankas į dangų, kuris pastatytas ant aukšto, siauro postamento, o tai sustiprina grakštumo, stiebimosi į viršų Skaityti plačiau.

Minotauras4

Skulptūra „Minotauro pasirodymas“

„Šekspyro“ viešbučio kieme yra tapytojo, fotografo, skulptoriaus Algio Griškevičiaus skulptūra „Minotauro pasirodymas“ – ažūrinis minotauras mina vienračio pedalus. A. Griškevičius mėgsta keisti tikrovės suvokimo stereotipus, menininkas yra įvairiapusis dailininkas, dirba tapybos, plakato, knygų iliustravimo, scenografijos ir fotografijos srityse, o jo minotauras jau šiuolaikinės skulptūros pavyzdys. Mėgindamas išsiveržti iš monotoniško tapybos rato, dailininkas meistrauja – pina Skaityti plačiau.

paparcio ziedas

„Paparčio žiedas“

2009 m. rugsėjo 17 d. Naujininkų viešojo transporto žiedo pievelėje pastatyta Europos kultūros sostinės metams sukurta nerūdijančio plieno skulptūra skulptūra „Paparčio žiedas“, kurios autorius Darius Bražiūnas siekė, kad kūrinys simboliškai atvertų miesto vartus atvykstantiems ir linkėtų sėkmės išvykstantiems žmonėms (siejasi su senųjų pakelės koplytstulpių tema). Skulptūros medžiaga – metalas – simbolizuoja pramoninį ir technologinį aspektą, Skaityti plačiau.

karelijos-gegute2

Skulptūra „Karelijos gegutė“

2005 m. lapkričio mėn. 10-11 d. Vilnius ir Suomijos Joensū miestas paminėjo bendradarbiavimo 35-metį. Ta proga skvere prie L. Asanavičiūtės ir V. Maciulevičiaus gatvių sankirtos buvo pastatyta suomių dovana – tuometinės Šiaurės Karelijos politechnikos studentės Donelaičio draugijos narės Marjo Pauliinos Riihelae (Haikonen) penkių metrų aukščio plieno ir akmens „Karelijos gegutė“. 2006 m. įkurtas regioninio bendradarbiavimo Skaityti plačiau.

skulptura atlantai5

Atlantai

Dvi dekoratyvinės skulptūros, kurias XIX a. iš betono sukūrė skulptorius Pranciškus Andriolis (Francesco Andriolli) ir jo mokinys Juozapas Kazlauskas. Galima spėti, kad atlantai pastatyti apie 1860 metus. Vaizduoja barzdotus vyrus, virš galvos sunertomis rankomis remiančius pagrindinio fasado balkoną. Nuogos figūros žemiau juosmens pereina į keturkampius, siaurėjančius stulpus, papuoštus draperijomis ir gėlių girliandomis. Figūros statiškos, kresnų Skaityti plačiau.

operos-baleto-skulpturos

Operos ir baleto teatro fasado skulptūros

Operos ir baleto teatro fasadą puošia dešimt 330 cm aukščio skulptūros, sukurtos 1990 metais skulptorių Juozo Kalinausko, Jono Naruševičiaus ir Antano Žukausko. Jos vaizduoja Otelą, Aidą, Eglę Žalčių Karalienę, Borisą Godunovą, Mefistofelį, Margirį, Violetą ir kitus operos kūrinių herojus. Informaciją parengė: Valdas Selenis Informacijos šaltiniai: Juozas, Kalinauskas. Biografija.  Operos ir baleto teatro fasado skulptūros. 

galera3

Užupio meno inkubatoriaus skulptūrų alėja

Pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo, avarinės būklės „Dailės“ kombinato pastatais susidomėjo nedidelė menininkų grupė ir apie 1992 metus čia pradėjo keltis pirmieji menininkai, 1996 metais įkurtas „Alternatyvaus meno centras“ ir įvyko pirmasis mados festivalis „ArMada“, o 2002 metais įkurtas pirmas tokio pobūdžio Baltijos šalyse „Užupio meno inkubatorius“. Kieme yra Jono Meškelevičiaus skulptūros: „Deivė Paukštė“ ir Skaityti plačiau.