Medicinos kolegijos namas

Pilies gatvė – bene seniausia Vilniaus gatvė, prasidėjusi nuo Žemutinės pilies vartų ir ėjusi Rotušės link. Aplink ją augo Vilniaus senamiestis.Joje gausu vaizdingų kiemų, painių užkaborių, įspūdingų mūrų.Daugelis Pilies gatvės namų yra istoriški ir meniškai reikšmingi. Name nr. 22 buvo įsikūrusi Medicinos kolegija, vėliau – Medicinos-chirurgijos akademija, veikusi iki 1842 m. 1508 m. šį buvusį Skaityti plačiau.

„Gulbės“ vaistinė

Visais laikais žmonės sirgo ir jiems gydyti buvo reikalingi vaistai, todėl vaistinės ir vaistininkai visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime. Pirmosios vaistinės Lietuvoje pradėjo kurtis XVI amžiuje. 1510 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Senasis skyrė lėšų nupirkti žemės sklypą Vilniuje, kuriame visuomenės labui turėjo būti pastatyta vaistinė. Įsteigus Vilniuje universitetą 1579 metais, prie jo buvo Skaityti plačiau.

Paminklas Juozapui Montvilai

Juozapas Montvila – Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių bei kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius. Jo inicialai įspausti Šėtos bažnyčios varpe, nes parėmė varpo išliejimo darbus. J. Montvila buvo palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse prie koplyčios, kur jam Vilniaus visuomenininkai pastatė paminklą – angelo skulptūrą. Minint 20-ąsias Juozapo Montvilos mirties metines 1931 m. rugsėjo Skaityti plačiau.

P. Cvirkos paminklas 3

Paminklas Petrui Cvirkai

Paminklas stovi medžiais ir dekoratyviniais krūmais apsodintoje skvero (plotas 1 ha) vidurinėje terasoje. Priekis rytinėje pusėje. Paminklą sudaro bronzinė statula (aukštis 2, 6 m) ir granitinis postamentas (aukštis 1,6 m). Jis uolos pavidalo, stambių rustų. Viršutinėje dalyje iškaltas rašytojo parašas. Skulptūra realistiškai vaizduoja P. Cvirką, stovintį su apsiaustu ant pečių, dešinėje rankoje laikantį knygą. Paminklas Skaityti plačiau.

Teatras „Lėlė“

1958 m. spalio 27 d. Vilniaus lėlių teatre įvyko Salomėjos Nėries „Eglės žalčių karalienės“ premjera. Ši data laikoma Vilniaus teatro „Lėlė“ (toks pavadinimas nuo 1969 m.) įkūrimo diena. Minėto spektaklio režisierius buvo lėlininkas Balys Lukošius, vadovavęs teatrui nuo įkūrimo iki 1968 m. Tuo laikotarpiu buvo pastatyti spektakliai pagal Vinco Krėvės, Balio Sruogos, Kosto Kubilinsko, Petro Skaityti plačiau.

Kavinės „Pas Rudnickį“, „Birutė“, „Literatų svetainė“

Adresu Gedimino pr. 1, 649 posesijoje, XVII- XVIII a. stovėjo nemaži užvažiuojamieji namai su didele arklide ir vežimine. Tiesiant šv. Jurgio gatvę – dab. Gedimino prospektą – dalis posesijos statinių nugriauta, pati posesija sumažėjo. Seniausias posesijos pastatas – dab. pastatas Tilto g. 2a, gali būti datuojamas XVIII a. Neabejotina, kad užstatymo čia būta ir XVI-XVII Skaityti plačiau.

Kavinė „Raudonasis Štralis“

Pirkliui Kazimierui Štraliui priklausė tris kavinės: „Baltasis Štralis“, „Raudonasis Štralis“ ir „Žaliasis Štralis“. Spalvos – raudona, žalia ir balta – priklausė nuo interjero, taip pat, skyrėsi ir klientūra. Tarpukario žurnalistas ir rašytojas, karštas Vilniaus patriotas ir jos užeigų žinovas Rapolas Mackonis savo atsiminimuose pasakoja:  „Ištaigingiausia iš jų buvo „Raudonasis Štralis“, Prospekto ir Totorių gatvių kampinio Skaityti plačiau.

vandenvietes muziejus

Vandentiekio istorijos muziejus

Tuomet, kai XIX amžiaus antroje pusėje Vilnius atsigavo po ilgų karų ir kitų nelaimių, mieste ėmė trūkti vandens, todėl reikėjo ieškoti naujų resursų, modernizuoti vandentiekio sistemą. Pačioje šimtmečio pabaigoje, 1893 metais, Miesto taryba įsteigė komisiją esamai situacijai ištirti ir naujo vandentiekio gairėms parengti. 1903 metais pagaliau buvo nuspręsta, kad galimybė vandenį tiekti iš Neries upės Skaityti plačiau.

Pranciškonų vienuolynas

Kadaise nemaža miesto dalis tarp Trakų, Kėdainių ir Lydos gatvių priklausė pranciškonų vienuoliams ir sudarė tarsi atskirą miestą. Vienuolynas sudarė jurisdiką – miesto dalį, priklausančią atskiram savininkui – su savo vaitu ir teisėju, ir valdė ją pranciškonį gvardijonas. Tai seniausias Lietuvoje vienuolynas, pradėtas statyti dar Gedimino laikais 1334 m. Pranciškonų, elgetaujančių vienuolių, ordinas, puoselėjęs neturtą, Skaityti plačiau.

IMG_7511

Seniausias skelbimų stulpas

Pirmasis skelbimų stulpas 1855 buvo pastatytas Berlyne. Taip spaustuvininkas Ernstas Theodoras Litfassas norėjo pareklamuoti savo darbus. Rusijos imerijoje reklaminiai stulpai iš pradžių buvo mediniai, sukonstruoti statinės principu, viršuje papuošti dekoratyvine skardine „kepurėle“. Būtent šis skelbimų stulpas, su stiebą primenančiu moderno stiliaus ornamentu viršūnėje, yra tarpukario laikų statinys. Tokie stulpai buvo statomi ant šaligatvio krašto, kad Skaityti plačiau.