Valdovų rūmai (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. 1801 m. caro valdžios nugriautų Žemutinės pilies rūmų atkūrimo idėja gimė apie 1987 m. Tuomet pradėti kompleksiniai moksliniai buvusių rūmų tyrimai. Siekiant gauti visuomenės paramą, rezidencinis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pastatas pavadintas – Valdovų rūmų vardu. 1994 m. buvo paskelbtas Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijos konkursas. Skaityti plačiau.

Šuazelių rūmai arba De Reusų rūmai

Rūmai – tai raiškaus baroko ir klasicizmo stiliaus paminklas, sudarąs tarsi Prezidentūros rūmų kompozicinę atsvarą. XVI a. čia stovėjęs namas priklausė LDK pakamariui Mykolui Pacui. XVIII a. vid. Jonas Teofilis su žmona Terese Krempušai šiame sklype pasistatė L raidės formos 2 a. mūrinį namą. Krempušų palikuonys neturėjo lėšų skoloms padengti, todėl dvi dalis namo valdė Skaityti plačiau.

Taraso Ševčenkos namas

Ukrainos mokslininkas ir rašytojas profesorius akademikas Anatolijus Nepokupnas 1991 m. lankėsi Vilniuje ieškodamas Taraso Ševčenkos (1814 – 1861) buvimo Vilniuje pėdsakų. 1985 m. jis buvo nustatęs du namus Vilniuje, kur gyvenęs šis žymus ukrainiečių tautos poetas ir dailininkas. T. Ševčenka Vilniuje gyveno 1829 – 1831 m. štabsrotmistro dvarininko Pavelo Engelharto bute dabartiniu adresu Pilies gatvėje Skaityti plačiau.

Šv. Kazimiero koplyčia

Jeigu Lietuvoje ieškotume objekto, prie kurio dirbo didžiausias Tičino kilmės menininkų skaičius, tai būtų Šv. Kazimiero koplyčia prie Vilniaus katedros. Jos statybas finansavo Lenkiją-Lietuvą valdžiusi Vazų (1586-1668 m.) dinastija. Šiems, iš Švedijos kilusiems karaliams, buvo ypač svarbu parodyti savo ryšius su senąją Jogailaičių dinastija. Kaip tik dėl to, Vilniaus širdyje jie pastatė iš lietuviškosios dinastijos Skaityti plačiau.

Simono Daukanto atminimo ąžuolas

Simonas Daukantas – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. Vilniaus universiteto vienas iš kiemelių pavadintas pavadintas pirmojo Lietuvos istoriją lietuviškai rašiusio šio universiteto auklėtinio Simono Daukanto vardu. Simono Daukanto atminimo ąžuolas pasodintas Lietuvos švietėjo S. Daukanto garbei. Tai paprastasis ąžuolas (Quercus robur), augantis S. Daukanto kieme prie Vilniaus universiteto Filologijos Skaityti plačiau.

Simono Daukanto aikštė

Aikštė pavadinta istoriko Simono Daukanto vardu yra bene gražiausia aikštė Vilniuje. Kad ir iš kurios pusės ateitumėte į S. Daukanto aikštę, siaura gatvelė staiga prasiplečia ir įsilieja į aikštę, kuri apsupta klasicistiniais XVIII amžiaus pabaigos – XIX pradžios statiniais. Aplink šią aikštę yra išsidėstę svarbūs Vilniaus miestui architektūros paminklai: buvę didikų namai ir dabartiniai Prezidento Skaityti plačiau.

Pinigų muziejus

Pinigų muziejaus užuomazgų galima aptikti dar 1985 m., kai SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinėje kontoroje (VB RK) buvo įrengtas Valstybinio banko istorijos muziejus. 1986 m. jis įregistruotas kaip vienas iš LSSR visuomeninių muziejų; jame buvo saugomi 489 pagrindinio fondo eksponatai. Muziejaus prižiūrėtojos pareigos buvo patikėtos ilgametei SSRS VB RK darbuotojai Genovaitei Leonavičiūtei. Muziejaus rinkinių formavimas Skaityti plačiau.

Mykolo Kleopo Oginskio muzikinis suolelis

Mykolas Kleopas Oginskis – vienas iš garsios didikų Oginskių giminės atstovų. M. K. Oginskis buvo daugeliu talentų pasižymėjusi asmenybė: politikas, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, Vilniaus universiteto mokslo tarybos garbės narys, Lietuvos sukilėlių Vyriausybės, Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys, socialinių reformų idėjų puoselėtojas, memuarų rašytojas, kompozitorius. Jis aktyviai dalyvavo politinėje, valstybės valdymo, švietimo, socialinių Skaityti plačiau.

Šv. Mikalojaus bažnyčia

Viena seniausia Romos katalikų mūrinė bažnyčia Lietuvoje išsaugojusi beveik nepakitusius gotikinius bruožus. Seniausia Lietuvoje mūrinė krikščioniška (ortodoksų) bažnyčia (Paraskevės cerkvė) pastatyta 1345 m. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos krikšto metais – 1387 m. XVI a. sumūryti stulpai ir skliautai vietoj medinių lubų. Bažnyčia įgavo vėlyvosios gotikos bruožų. Po 1749 m. gaisro atlikta daug keitimų: Skaityti plačiau.

Mergaičių pensionas/ Žydų mergaičių privati gimnazija

Pirmieji privatūs mergaičių pensionai Vilniaus gubernijoje pradėti steigti XVIII a. devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tačiau jų veikla buvo epizodinė ir neturėjo didesnės įtakos tolesnei pensionų raidai. 1799 m. Vilniuje įsteigtas Labovskių šeimos privatus mergaičių pensionas padėjo pirmus ir tvirtus privataus mergaičių mokymo organizavimo pamatus. XIX a. pirmoji pusė – privačių mergaičių pensionų veiklos suklėstejimo laikotarpis. Šiuo Skaityti plačiau.