Senasis planetariumas

Planetariumas – teatrinis pastatas, naudojamas švietimui ir pramogai astronomijos tematika. Pagrindinis daugumos planetariumų atributas yra didelis kupolo formos projekcinis ekranas, kuriame atkartojamas astronominių ir danguje matomų kūnų judėjimas. Žvaigždinės scenos kuriamos naudojant daugybe įvairių technologijų (pvz., skaidrių projektoriai, lazeriai ir kitos). Neretai įvairios technikos kombinuojamos tarpusavyje sukuriant bendrą vaizdą. Pirmasis planetariumas buvo įkurtas 1924 m. Skaityti plačiau.

Dievo gailestingumo bažnyčia

1934 m. dailininko Eugenijaus Kazinirowskio pagal vienuolės Faustinos Kowalskos regėjimus ir jai prižiūrint nutapytas Jėzaus pavekslas. Pirmą kartą paveikslas viešai pagerbtas Aušros Vartų koplyčioje 1935 m. Po ilgų klajonių 1986 m. buvo slapta parvežtas į Vilnių. Stebuklingomis galiomis garsus paveikslas buvo atiduotas Šv. Dvasios bažnyčiai. Paveikslas buvo pakabintas dešinėje bažnyčios pusėje priešais sakyklą. 2004 m. Skaityti plačiau.

Užupio medinukas

Buvęs gyvenamasis namas yra unikalios medinės architektūros pavyzdys Vilniuje. Tai – ypatingos architektūrinės vertės medinis pastatas, puoštas menine drožyba, kuriai Vilniuje neprilygsta joks kitas medinis paminklinis namas. Pagal Vilniaus miesto dūmos patvirtintą 1876 m. statybos brėžinį Kolegijos patarėjo našlė Marija Šulska (Šulskaja), nuomojamame sklype iš Vilniaus Šv. Dvasios stačiatikių vienuolyno, pradėjo statyti vieno aukšto medinį Skaityti plačiau.

Kunigaikščio Vildaugo skulptūrėlė

Maždaug 40 kilogramų sverianti skulptūra iš betono ir geležies eksponuojama ant Užupio meno inkubatoriaus fasado karnizo, virš galerijos „Galera”. 2010 m. pastatytos skulptūros autoriaus yra Artūras Makštutis-Maksimilianas. Skulptūrėlė yra projekto „Miesto istorijos“ dalis, o pačio projekto tikslas – atspindėti pagrindinius Vilniaus miesto istorijos momentus ir ryškius personažus. Šis personažas kunigaikštis Vildaugas yra Stasys Urniežius, miręs Skaityti plačiau.

Užupio vandentiekio bokštas

Užupis, kaip vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, rašytiniuose šaltiniuose minimas XV a., kai šioje miesto dalyje buvo įkurtas Bernardinų vienuolynas. XV–XVII a. iš senosios miesto dalies per Užupį ėjo kelias į rytus, Polocką ir Vitebską. Užupyje kūrėsi daugiausiai darbininkai, smulkūs amatininkai, slavų pirkliai, šventikai. Veikė Užupio turgus. Gyveno daug žydų tautybės žmonių. Dauguma jų užsiėmė prekyba. Skaityti plačiau.

Vilniaus kompasas 2

Paminklas „Vilniaus Kompasas“

2017 m. Vilniaus Rotušės aikštėje atsirado naujas paminklas – „Vilniaus Kompasas – Vėjų Rožė“. Istorinis ženklas Vilniaus Rotušės aikštėje įamžina vieno iš žymiausių Lietuvos keliautojų, mecenatų ir valdovų Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio atminimą. 3 metrų skersmens granito simbolis, rodantis į keturias pasaulio kryptis, ženklo grindinyje, prie fontano, piligriminio žygio į Šventąją Žemę žemėlapis. Vilniaus Kompaso – Skaityti plačiau.

Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos

Vilniaus Didžioji sinagoga – buvusi sinagoga žydų gatvėje Vilniuje. Kaip religinis pastatas pradėtas naudoti dar 1440 m. Pirmąją medinę sinagogą Vilniaus žydai netoli Vokiečių gatvės, kunigaikščiui Sluckiui priklausiusiame sklype, pradėjo statyti 1573 metais, kai Varšuvos konfederacija užtikrino kitatikiams lygias teises su katalikais, o bajorams leido savo žemėje statyti bet kurios konfesijos šventyklas. Nėra žinių kaip Skaityti plačiau.

Vilniaus bonifratrų vienuolyno statinių kompleksas

Pagal legendą, bonifratrų, Šv. Dievo Jono brolijos vienuolių, vienuolynas pastatytas apie 1332 m. nukankintų pranciškonų palaidojimo vietoje. Čia stovėjusi medinė bažnytėlė, kuri 1533 m. sudegė. 1543 m. Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis šioje vietoje pastatydino Šv. Kryžiaus koplyčią. Bonifratrus prie Šv. Kryžiaus koplyčios 1635 m. įkurdino Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina, užrašęs vienuoliams ne tik bažnyčią ir Skaityti plačiau.

Valdovų rūmai (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. 1801 m. caro valdžios nugriautų Žemutinės pilies rūmų atkūrimo idėja gimė apie 1987 m. Tuomet pradėti kompleksiniai moksliniai buvusių rūmų tyrimai. Siekiant gauti visuomenės paramą, rezidencinis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pastatas pavadintas – Valdovų rūmų vardu. 1994 m. buvo paskelbtas Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijos konkursas. Skaityti plačiau.

Šuazelių rūmai arba De Reusų rūmai

Rūmai – tai raiškaus baroko ir klasicizmo stiliaus paminklas, sudarąs tarsi Prezidentūros rūmų kompozicinę atsvarą. XVI a. čia stovėjęs namas priklausė LDK pakamariui Mykolui Pacui. XVIII a. vid. Jonas Teofilis su žmona Terese Krempušai šiame sklype pasistatė L raidės formos 2 a. mūrinį namą. Krempušų palikuonys neturėjo lėšų skoloms padengti, todėl dvi dalis namo valdė Skaityti plačiau.