Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos

Vilniaus Didžioji sinagoga – buvusi sinagoga žydų gatvėje Vilniuje. Kaip religinis pastatas pradėtas naudoti dar 1440 m. Pirmąją medinę sinagogą Vilniaus žydai netoli Vokiečių gatvės, kunigaikščiui Sluckiui priklausiusiame sklype, pradėjo statyti 1573 metais, kai Varšuvos konfederacija užtikrino kitatikiams lygias teises su katalikais, o bajorams leido savo žemėje statyti bet kurios konfesijos šventyklas. Nėra žinių kaip Skaityti plačiau.

Vilniaus bonifratrų vienuolyno statinių kompleksas

Pagal legendą, bonifratrų, Šv. Dievo Jono brolijos vienuolių, vienuolynas pastatytas apie 1332 m. nukankintų pranciškonų palaidojimo vietoje. Čia stovėjusi medinė bažnytėlė, kuri 1533 m. sudegė. 1543 m. Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis šioje vietoje pastatydino Šv. Kryžiaus koplyčią. Bonifratrus prie Šv. Kryžiaus koplyčios 1635 m. įkurdino Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina, užrašęs vienuoliams ne tik bažnyčią ir Skaityti plačiau.

Valdovų rūmai (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. 1801 m. caro valdžios nugriautų Žemutinės pilies rūmų atkūrimo idėja gimė apie 1987 m. Tuomet pradėti kompleksiniai moksliniai buvusių rūmų tyrimai. Siekiant gauti visuomenės paramą, rezidencinis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pastatas pavadintas – Valdovų rūmų vardu. 1994 m. buvo paskelbtas Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijos konkursas. Skaityti plačiau.

Šuazelių rūmai arba De Reusų rūmai

Rūmai – tai raiškaus baroko ir klasicizmo stiliaus paminklas, sudarąs tarsi Prezidentūros rūmų kompozicinę atsvarą. XVI a. čia stovėjęs namas priklausė LDK pakamariui Mykolui Pacui. XVIII a. vid. Jonas Teofilis su žmona Terese Krempušai šiame sklype pasistatė L raidės formos 2 a. mūrinį namą. Krempušų palikuonys neturėjo lėšų skoloms padengti, todėl dvi dalis namo valdė Skaityti plačiau.

Taraso Ševčenkos namas

Ukrainos mokslininkas ir rašytojas profesorius akademikas Anatolijus Nepokupnas 1991 m. lankėsi Vilniuje ieškodamas Taraso Ševčenkos (1814 – 1861) buvimo Vilniuje pėdsakų. 1985 m. jis buvo nustatęs du namus Vilniuje, kur gyvenęs šis žymus ukrainiečių tautos poetas ir dailininkas. T. Ševčenka Vilniuje gyveno 1829 – 1831 m. štabsrotmistro dvarininko Pavelo Engelharto bute dabartiniu adresu Pilies gatvėje Skaityti plačiau.

Šv. Kazimiero koplyčia

Jeigu Lietuvoje ieškotume objekto, prie kurio dirbo didžiausias Tičino kilmės menininkų skaičius, tai būtų Šv. Kazimiero koplyčia prie Vilniaus katedros. Jos statybas finansavo Lenkiją-Lietuvą valdžiusi Vazų (1586-1668 m.) dinastija. Šiems, iš Švedijos kilusiems karaliams, buvo ypač svarbu parodyti savo ryšius su senąją Jogailaičių dinastija. Kaip tik dėl to, Vilniaus širdyje jie pastatė iš lietuviškosios dinastijos Skaityti plačiau.

Simono Daukanto atminimo ąžuolas

Simonas Daukantas – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. Vilniaus universiteto vienas iš kiemelių pavadintas pavadintas pirmojo Lietuvos istoriją lietuviškai rašiusio šio universiteto auklėtinio Simono Daukanto vardu. Simono Daukanto atminimo ąžuolas pasodintas Lietuvos švietėjo S. Daukanto garbei. Tai paprastasis ąžuolas (Quercus robur), augantis S. Daukanto kieme prie Vilniaus universiteto Filologijos Skaityti plačiau.

Simono Daukanto aikštė

Aikštė pavadinta istoriko Simono Daukanto vardu yra bene gražiausia aikštė Vilniuje. Kad ir iš kurios pusės ateitumėte į S. Daukanto aikštę, siaura gatvelė staiga prasiplečia ir įsilieja į aikštę, kuri apsupta klasicistiniais XVIII amžiaus pabaigos – XIX pradžios statiniais. Aplink šią aikštę yra išsidėstę svarbūs Vilniaus miestui architektūros paminklai: buvę didikų namai ir dabartiniai Prezidento Skaityti plačiau.

Pinigų muziejus

Pinigų muziejaus užuomazgų galima aptikti dar 1985 m., kai SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinėje kontoroje (VB RK) buvo įrengtas Valstybinio banko istorijos muziejus. 1986 m. jis įregistruotas kaip vienas iš LSSR visuomeninių muziejų; jame buvo saugomi 489 pagrindinio fondo eksponatai. Muziejaus prižiūrėtojos pareigos buvo patikėtos ilgametei SSRS VB RK darbuotojai Genovaitei Leonavičiūtei. Muziejaus rinkinių formavimas Skaityti plačiau.

Mykolo Kleopo Oginskio muzikinis suolelis

Mykolas Kleopas Oginskis – vienas iš garsios didikų Oginskių giminės atstovų. M. K. Oginskis buvo daugeliu talentų pasižymėjusi asmenybė: politikas, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, Vilniaus universiteto mokslo tarybos garbės narys, Lietuvos sukilėlių Vyriausybės, Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys, socialinių reformų idėjų puoselėtojas, memuarų rašytojas, kompozitorius. Jis aktyviai dalyvavo politinėje, valstybės valdymo, švietimo, socialinių Skaityti plačiau.