Pagal istorinius duomenis šiuo adresu 1588 m. – XIX a. viduryje yra buvęs batsiuvių cecho namas. Batsiuviai sostinėje į cechą susibūrė apie 1522 m. Miestuose įsikūrę amatininkai pradėjo reglamentuoti ir kontroliuoti savo veiklą. Užsiimti ūkine veikla amatininkas galėdavo tik tuo atveju, jei jis priklausydavo cechui, vienijančiam šia veikla užsiimančius asmenis. Į cechą įstojęs asmuo turėjo Skaityti plačiau.
Pilininko namas Žemutinės pilies teritorijoje statytas XV a. – XVI a. I pusėje. Išliko dviaukštė dalis su gotikiniais rūsiais ir 2 renesansinėmis skliautuotomis pirmojo aukšto patalpomis. Stovi tarp naujojo arsenalo ir Pilies kalno. Sienos pritaikytos kalno šlaitui atremti. Namas netaisyklingo stačiakampio plano. Į pirmojo aukšto patalpas yra atskiri įėjimai, į antrojo aukšto patalpas, išdėstytas vienapus Skaityti plačiau.
Vingrių šaltiniai – istorinė miesto vieta, kurioje jau viduramžiais veikė pagrindinė Vilniaus vandenvietė. Vingrių upelis iki šiol sruvena po Vingrių gatve. Tai vieni iš trijų istorinių Vilniaus šaltinių, (kiti – Misionierių, arba Žiupronių ir Aušros vartų) vandeniu vandentiekio vamzdynais aprūpindavęs miestiečius. Už Trakų vartų, maždaug J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvių kampe, buvo Vingrių šaltiniai – Skaityti plačiau.
Privatus pirmasis Lietuvoje žaislų muziejus, įsteigtas 2010 m. kartu kaip kultūros ir edukacijos vieta. Muziejus veikia baroko laikotarpio pastate su klasicistiniu fasadu, anksčiau vadintu Rodkevičių namu. Pastatas, kuriame įsikūręs muziejus, buvo pastatytas maždaug XVII a. pabaigoje, XVIII a. čia jau stovėjo kanauninko Antonovičiaus gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, alaus darykla. 1785 m. juos nusipirko kanauninkas Rodkevičius, Skaityti plačiau.
Bronzinės skulptūros idėjos autorius fotomenininkas, viešosios įstaigos „Zappart“ direktorius Saulius Paukštys. Vilniaus savivaldybės leidimą išsikovojo surinkęs daugiau kaip 300 parašų bei tvirtinimais, kad jis neva bendravo su garsiuoju muzikantu, susirašinėjo, netgi turėjo jo asmeninių daiktų. Skulptūrą nemokamai sukūrė skulptorius Konstantinas Bogdanas, sovietmečiu sukūręs Lenino paminklą. Skulptūrą norėta pastatyti prie M. K. Čiurlionio menų gimnazijos, tačiau Skaityti plačiau.
Vilniaus gynybinės sienos likučių ribojamame Pylimo, Visų šventųjų ir Rūdninkų gatvių trikampyje XVIII a. viduryje buvo įsikūrusi 1630 m. pastatyta Visų šventųjų bažnyčia, karmelitų vienuolynas ir posesija, šiandien vadinama buvusiais Livonijos kapeliono Aleksandro Pšezdeckio (Przezdzieckio) rūmais. Visų Šventųjų g. 7 namas pirmą kartą paminėtas tik 1633-iaisiais – tada šioje vietoje stovėjo apgriuvęs pastatas, kuris priklausė Skaityti plačiau.
Netoli varpinės šv.Jonų gatvėje stovi keistoka statula. Ši skulptūra – diplominis Dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) studento Vytauto Nalivaikos darbas. Tai yra skulptūra „Žibintininkas“, kuri vaizduoja seniai išnykusios profesijos atstovą – žibintininką. Skulptūra vaizduoja žmogų – žibintininką, tiesiantį rankas į dangų, kuris pastatytas ant aukšto, siauro postamento, o tai sustiprina grakštumo, stiebimosi į viršų Skaityti plačiau.
2009 m. gegužės 29 d. Vilniuje atidaryta Konrado celė, neseniai pastatytame, tarp Švč. Trejybės unitų bažnyčios ir viešbučio „Pas bazilijonus“, pastate. Vienuolyno celė, kurioje kalėjo poetas, vadinama Adomas Mickevičiaus poemos herojaus Konrado vardu. Joje yra dvi ekspozicijos. Viena įrengta kaip kalėjimo kameros imitacija, kitoje – fotostenduose pateikta informacija apie Aomo Mickevičiaus gyvenimą Vilniuje, filomatų ir Skaityti plačiau.
Namas dviejų aukštų, patalpos išdėstytos viena eile. Iš kiemo pusės antrame aukšte per beveik visą sienos ilgį yra medinė galerija, laikoma mūrinių dorėninių kolonų ir medinių stulpų. Iš jos patenkama į skersinėmis sienomis atskirtas patalpas. Sienos plytų mūro, tinkuotos; dvišlaitis stogas dengtas čerpėmis. Gatvės fasadas paprastų formų. Jo vidurinėje dalyje yra įvažiavimo į kiemą anga Skaityti plačiau.
Gatvė įgijo pavadinimą tik 2006 metais ir tuomet buvo įtraukta į oficialius žemėlapius ir žinynus. Įėjimas yra užrakintas, nes ji virto prabangaus daugiabučio namo koridoriumi. 1503 – 1522 metais statyta gynybinė miesto siena tapo nekilnojamojo turto kainą didinančiu interjero elementu. Tai 100 metrų ilgio gynybinės sienos atkarpa tarp Klaipėdos ir Trakų gatvių. 2000 metais į Skaityti plačiau.