1958 m. spalio 27 d. Vilniaus lėlių teatre įvyko Salomėjos Nėries „Eglės žalčių karalienės“ premjera. Ši data laikoma Vilniaus teatro „Lėlė“ (toks pavadinimas nuo 1969 m.) įkūrimo diena. Minėto spektaklio režisierius buvo lėlininkas Balys Lukošius, vadovavęs teatrui nuo įkūrimo iki 1968 m. Tuo laikotarpiu buvo pastatyti spektakliai pagal Vinco Krėvės, Balio Sruogos, Kosto Kubilinsko, Petro Skaityti plačiau.
Galerijoje „Šofar“ veikia Žydų kultūros ir informacijos centras (ŽKIC) – viešoji įstaiga, kurios veiklos tikslas – tenkinti vilniečių ir miesto svečių interesus vykdant kultūrinę ir informacinę veiklą apie turtingą žydų kultūros palikimą, nes Lietuvos žydų kultūra kartu yra ir Lietuvos kultūra. Pagrindinė ŽKIC veikla yra rinkti, kaupti ir teikti informaciją apie žydų kultūros paveldą, rengti Skaityti plačiau.
Senosios regulos karmelitai, apsistoję vienuolyne greta Šv. Jurgio bažnyčios, 1778 m. dalį žemės pardavė miestiečiui Tadeuszui Woinickiui. 1808 m. Vilniaus plane ši valda pažymėta kaip 757-a posesija. Per šimtmetį spėjo pasikeisti mažiausiai penki posesijos savininkai, kurie vis perstatinėjo ir dailino valdai priklausiusius du mūrinius namus. 1882-aisiais juos už 25 200 rublių įsigijo grafas H. Korwinas-Milewskis. Skaityti plačiau.
Lietuviai stengėsi išlaikyti savo kultūrą Rusijos imperijoje ir 1907 m. jų inteligentija susitelkė į Lietuvių mokslo draugiją. Šią siekį iškėlė Jonas Basanavičius dar 1883 m. 4-jame „Auszros“ numeryje. 1905 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, Miesto salėje (dabar Filharmonijos rūmai) pasibaigė lietuviškas vakaras, jo dalyviai nutarė įsteigti draugiją. Kitą dieną buvo išrinktas įstatams ruošti komitetas, kurį Skaityti plačiau.
Baroko ir klasicizmo laikotarpių pastatas. Namo korpusai supa du kiemus. Vakarinis kiemas uždaras, panašus į siaurą kreivą gatvelę. Ties praplatėjimu yra čerpėmis dengta segmentinė arka, jungianti korpusų antruosius aukštus. Rytinis kiemas netaisyklingo plano, atviras į pietinę pusę. Dviaukštis namas yra ilgas, siauras, netaisyklingo plano. Dauguma abiejų aukštų patalpų išdėstyta viena eile. Namas plytų mūro, tinkuotas. Skaityti plačiau.
Gotikos, baroko ir klasicizmo laikotarpių pastatas. Stovi gatvės pietinėje pusėje. Pagrindinis fasadas yra ištisinėje Šv. Jono gatvės namų eilėje, rytų pusėje kiek lenktas pagal gatvės posūkį. Namas didesnių tūrių negu aplinkiniai pastatai. Trys trijų aukštų korpusai supa trikampį uždarą kiemą. Įvažiavimas šiaurinėje pusėje jungia namą su gatve. Perdangos skliautinės ir medinės su metalo sijomis. Rūsių Skaityti plačiau.
Vytautas Kernagis (1951 m. gegužės 19 d. – 2008 m. kovo 15 d.) – lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas. Dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje. Apdovanotas Antano Šabaniausko (1995) ir „Bravo” (2000) muzikinėmis premijomis. 2008 m. maestro buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą. Dainavo JAV, Kanadoje, Australijoje, Skaityti plačiau.
Kasparas Bekešas (Békés Gáspár, 1520 – 1579) buvo vengrų didikas, Lietuvos politinis ir karinis veikėjas. Faktiškai valdė Transilvaniją, buvo sosto įpėdinis. Pralaimėjo kovą dėl sosto Steponui Batorui. Vėliau su juo susitaikė ir pastarajam tapus Lietuvos ir Lenkijos valdovu vadovavo samdytai vengrų artilerijos ir pėstininkų kariuomenei, dalyvavusiai lietuvių ir lenkų valstybės karuose. Pasižymėjo 1577 m. ginant Skaityti plačiau.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastatas dviejų aukštų, su mezoninu ir pusrūsiais, kampinio plano. Išsiskiria pagrindinio fasado portikas, virš kurio yra atvira terasa su baliustrada, laikoma keturių apskritų kolonų ir pusapskričių arkų šonuose. Rūmai pastatyti 1885 m. Suprojektuoti architekto Kiprijano Maculevičiaus. 1927 – 1930 m. remontuoti, pritaikyti bibliotekai. Nuo 1941 m. sausio pastate veikė Lietuvos Skaityti plačiau.
Pagal istorinius duomenis šiuo adresu 1588 m. – XIX a. viduryje yra buvęs batsiuvių cecho namas. Batsiuviai sostinėje į cechą susibūrė apie 1522 m. Miestuose įsikūrę amatininkai pradėjo reglamentuoti ir kontroliuoti savo veiklą. Užsiimti ūkine veikla amatininkas galėdavo tik tuo atveju, jei jis priklausydavo cechui, vienijančiam šia veikla užsiimančius asmenis. Į cechą įstojęs asmuo turėjo Skaityti plačiau.