Karininku namas 2

Ertlio namas

Uždarą stačiakampį Ertlio namo kiemą iš šiaurės vakarų ir pietryčių pusės riboja dviaukščiai korpusai, iš kitų pusių – gretimi pastatai. Namas artimo stačiakampiui plano. Įvairaus dydžio patalpos pietrytiniame korpuse išdėstytos viena eile, šiaurės vakarų korpuse – dviem. Sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsio ir šiaurės vakarinio korpuso I aukšto perdangos skliautinės, kitos – medinės. Stogas dengtas Skaityti plačiau.

Universiteto klinikų namas

Didelis Didžiojoje g. 10  stovėjęs dvaras XVI a. priklausė Trakų vaivadai Stanislovui Goštautui, vėliau – LDK kancleriui, Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam. Rekonstruojami po gaisrų pastatai keitėsi ir iki XIX a. pradžios susiformavo 7 korpusų ansamblis, besitęsiantis nuo Didžiosios g. iki Bokšto g. 1808 m. plane valdai priklausantys namai supa erdvų netaisyklingo plano kiemą, kurio Skaityti plačiau.

cerkve-zenklas-is-dangaus

Švč. Dievo Motinos  Ženklo iš dangaus cerkvė

Iki XIX a. pab. Žvėrynas buvo Vilniaus priemiestis. 1893 m. pirklys Vasilijus Martinsonas suskirstė Žvėryną sklypais ir ėmė pardavinėti. Gyventojų daugėjo, o dauguma jų buvo stačiatikiai, todėl imta galvoti apie jiems skirtus maldus namus. V. Martinsonas padovanojo stačiatikių bendruomenei žemės sklypą cerkvei statyti. Lėšų paaukojo Vilniaus ir kitų Rusijos miestų tikintieji. 1903 m. vasarą buvo Skaityti plačiau.

Lenkijos karininko namai

XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje, siekiant aprūpinti kariškius butais, o jų smarkiai stokota, Jozefo Pilsudskio iniciatyva buvo įkurtas Kariuomenės apgyvendinimo fondas. Šis fondas pradėjo statyti tipinius daugiabučius daugiaaukščius namus. Vilniaus gatvėje išlikęs masyvus, monumentalių formų, modernizuoto neoklasicizmo stiliaus daugiaaukštis išsiskyrė iš tipinių pastatų dydžiu, architektūriniu sprendimu – Lenkijos kariuomenės kapitonas Polkowskis, suprojektavęs nemažai daugiabučių gyvenamųjų Skaityti plačiau.

Senasis planetariumas

Planetariumas – teatrinis pastatas, naudojamas švietimui ir pramogai astronomijos tematika. Pagrindinis daugumos planetariumų atributas yra didelis kupolo formos projekcinis ekranas, kuriame atkartojamas astronominių ir danguje matomų kūnų judėjimas. Žvaigždinės scenos kuriamos naudojant daugybe įvairių technologijų (pvz., skaidrių projektoriai, lazeriai ir kitos). Neretai įvairios technikos kombinuojamos tarpusavyje sukuriant bendrą vaizdą. Pirmasis planetariumas buvo įkurtas 1924 m. Skaityti plačiau.

Dievo gailestingumo bažnyčia

1934 m. dailininko Eugenijaus Kazinirowskio pagal vienuolės Faustinos Kowalskos regėjimus ir jai prižiūrint nutapytas Jėzaus pavekslas. Pirmą kartą paveikslas viešai pagerbtas Aušros Vartų koplyčioje 1935 m. Po ilgų klajonių 1986 m. buvo slapta parvežtas į Vilnių. Stebuklingomis galiomis garsus paveikslas buvo atiduotas Šv. Dvasios bažnyčiai. Paveikslas buvo pakabintas dešinėje bažnyčios pusėje priešais sakyklą. 2004 m. Skaityti plačiau.

Užupio medinukas

Buvęs gyvenamasis namas yra unikalios medinės architektūros pavyzdys Vilniuje. Tai – ypatingos architektūrinės vertės medinis pastatas, puoštas menine drožyba, kuriai Vilniuje neprilygsta joks kitas medinis paminklinis namas. Pagal Vilniaus miesto dūmos patvirtintą 1876 m. statybos brėžinį Kolegijos patarėjo našlė Marija Šulska (Šulskaja), nuomojamame sklype iš Vilniaus Šv. Dvasios stačiatikių vienuolyno, pradėjo statyti vieno aukšto medinį Skaityti plačiau.

Kunigaikščio Vildaugo skulptūrėlė

Maždaug 40 kilogramų sverianti skulptūra iš betono ir geležies eksponuojama ant Užupio meno inkubatoriaus fasado karnizo, virš galerijos „Galera”. 2010 m. pastatytos skulptūros autoriaus yra Artūras Makštutis-Maksimilianas. Skulptūrėlė yra projekto „Miesto istorijos“ dalis, o pačio projekto tikslas – atspindėti pagrindinius Vilniaus miesto istorijos momentus ir ryškius personažus. Šis personažas kunigaikštis Vildaugas yra Stasys Urniežius, miręs Skaityti plačiau.

Užupio vandentiekio bokštas

Užupis, kaip vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, rašytiniuose šaltiniuose minimas XV a., kai šioje miesto dalyje buvo įkurtas Bernardinų vienuolynas. XV–XVII a. iš senosios miesto dalies per Užupį ėjo kelias į rytus, Polocką ir Vitebską. Užupyje kūrėsi daugiausiai darbininkai, smulkūs amatininkai, slavų pirkliai, šventikai. Veikė Užupio turgus. Gyveno daug žydų tautybės žmonių. Dauguma jų užsiėmė prekyba. Skaityti plačiau.

Vilniaus kompasas 2

Paminklas „Vilniaus Kompasas“

2017 m. Vilniaus Rotušės aikštėje atsirado naujas paminklas – „Vilniaus Kompasas – Vėjų Rožė“. Istorinis ženklas Vilniaus Rotušės aikštėje įamžina vieno iš žymiausių Lietuvos keliautojų, mecenatų ir valdovų Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio atminimą. 3 metrų skersmens granito simbolis, rodantis į keturias pasaulio kryptis, ženklo grindinyje, prie fontano, piligriminio žygio į Šventąją Žemę žemėlapis. Vilniaus Kompaso – Skaityti plačiau.