Gotikos, baroko ir klasicizmo laikotarpių pastatas. Stovi gatvės pietinėje pusėje. Pagrindinis fasadas yra ištisinėje Šv. Jono gatvės namų eilėje, rytų pusėje kiek lenktas pagal gatvės posūkį. Namas didesnių tūrių negu aplinkiniai pastatai. Trys trijų aukštų korpusai supa trikampį uždarą kiemą. Įvažiavimas šiaurinėje pusėje jungia namą su gatve. Perdangos skliautinės ir medinės su metalo sijomis. Rūsių Skaityti plačiau.
Vytautas Kernagis (1951 m. gegužės 19 d. – 2008 m. kovo 15 d.) – lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas. Dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje. Apdovanotas Antano Šabaniausko (1995) ir „Bravo” (2000) muzikinėmis premijomis. 2008 m. maestro buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą. Dainavo JAV, Kanadoje, Australijoje, Skaityti plačiau.
Kasparas Bekešas (Békés Gáspár, 1520 – 1579) buvo vengrų didikas, Lietuvos politinis ir karinis veikėjas. Faktiškai valdė Transilvaniją, buvo sosto įpėdinis. Pralaimėjo kovą dėl sosto Steponui Batorui. Vėliau su juo susitaikė ir pastarajam tapus Lietuvos ir Lenkijos valdovu vadovavo samdytai vengrų artilerijos ir pėstininkų kariuomenei, dalyvavusiai lietuvių ir lenkų valstybės karuose. Pasižymėjo 1577 m. ginant Skaityti plačiau.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastatas dviejų aukštų, su mezoninu ir pusrūsiais, kampinio plano. Išsiskiria pagrindinio fasado portikas, virš kurio yra atvira terasa su baliustrada, laikoma keturių apskritų kolonų ir pusapskričių arkų šonuose. Rūmai pastatyti 1885 m. Suprojektuoti architekto Kiprijano Maculevičiaus. 1927 – 1930 m. remontuoti, pritaikyti bibliotekai. Nuo 1941 m. sausio pastate veikė Lietuvos Skaityti plačiau.
Pagal istorinius duomenis šiuo adresu 1588 m. – XIX a. viduryje yra buvęs batsiuvių cecho namas. Batsiuviai sostinėje į cechą susibūrė apie 1522 m. Miestuose įsikūrę amatininkai pradėjo reglamentuoti ir kontroliuoti savo veiklą. Užsiimti ūkine veikla amatininkas galėdavo tik tuo atveju, jei jis priklausydavo cechui, vienijančiam šia veikla užsiimančius asmenis. Į cechą įstojęs asmuo turėjo Skaityti plačiau.
Pilininko namas Žemutinės pilies teritorijoje statytas XV a. – XVI a. I pusėje. Išliko dviaukštė dalis su gotikiniais rūsiais ir 2 renesansinėmis skliautuotomis pirmojo aukšto patalpomis. Stovi tarp naujojo arsenalo ir Pilies kalno. Sienos pritaikytos kalno šlaitui atremti. Namas netaisyklingo stačiakampio plano. Į pirmojo aukšto patalpas yra atskiri įėjimai, į antrojo aukšto patalpas, išdėstytas vienapus Skaityti plačiau.
Vingrių šaltiniai – istorinė miesto vieta, kurioje jau viduramžiais veikė pagrindinė Vilniaus vandenvietė. Vingrių upelis iki šiol sruvena po Vingrių gatve. Tai vieni iš trijų istorinių Vilniaus šaltinių, (kiti – Misionierių, arba Žiupronių ir Aušros vartų) vandeniu vandentiekio vamzdynais aprūpindavęs miestiečius. Už Trakų vartų, maždaug J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvių kampe, buvo Vingrių šaltiniai – Skaityti plačiau.
Privatus pirmasis Lietuvoje žaislų muziejus, įsteigtas 2010 m. kartu kaip kultūros ir edukacijos vieta. Muziejus veikia baroko laikotarpio pastate su klasicistiniu fasadu, anksčiau vadintu Rodkevičių namu. Pastatas, kuriame įsikūręs muziejus, buvo pastatytas maždaug XVII a. pabaigoje, XVIII a. čia jau stovėjo kanauninko Antonovičiaus gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, alaus darykla. 1785 m. juos nusipirko kanauninkas Rodkevičius, Skaityti plačiau.
Bronzinės skulptūros idėjos autorius fotomenininkas, viešosios įstaigos „Zappart“ direktorius Saulius Paukštys. Vilniaus savivaldybės leidimą išsikovojo surinkęs daugiau kaip 300 parašų bei tvirtinimais, kad jis neva bendravo su garsiuoju muzikantu, susirašinėjo, netgi turėjo jo asmeninių daiktų. Skulptūrą nemokamai sukūrė skulptorius Konstantinas Bogdanas, sovietmečiu sukūręs Lenino paminklą. Skulptūrą norėta pastatyti prie M. K. Čiurlionio menų gimnazijos, tačiau Skaityti plačiau.
Vilniaus gynybinės sienos likučių ribojamame Pylimo, Visų šventųjų ir Rūdninkų gatvių trikampyje XVIII a. viduryje buvo įsikūrusi 1630 m. pastatyta Visų šventųjų bažnyčia, karmelitų vienuolynas ir posesija, šiandien vadinama buvusiais Livonijos kapeliono Aleksandro Pšezdeckio (Przezdzieckio) rūmais. Visų Šventųjų g. 7 namas pirmą kartą paminėtas tik 1633-iaisiais – tada šioje vietoje stovėjo apgriuvęs pastatas, kuris priklausė Skaityti plačiau.