IMG_7506

Paminklas Mečislavui Dorzikui

Tai vienas seniausių paminklų Vilniuje, Maironio gatvėje, netoli tilto į Užupį, stovintis paminklas skirtas 16-mečiam berniukui, kuris potvynio metu gelbėdamas patvinusioje Vilnelėje žydų mažą berniuką, tačiau abu nuskendo. Miesto taryba po tragedijos pradėjo rinkti lėšas paminklui krikščioniško pasiaukojimo pagrindu įamžinti. Į antkapį panašus paminklas atidengtas 1934 m. Tai nedidelis, iš tamsaus granito nukaltas paminklas, kurio Skaityti plačiau.

Grafitis „Trump-Putin V2.0“

Menininko Mindaugo Bonano piešinyje, ant užkandinės „Keulė Rūkė“ sienos, pavadintame „Trump-Putin V2.0“, pavaizduoti du, kanapių dūmeliu besidalijantys, galingiausių valstybių vadovai.  JAV pretendento Donaldo Trumpo šūkį „Padaryti Ameriką vėl didžia“ (Make America great again) projekto sumanytojai pakeitė į „Padaryti, kad viskas vėl būtų gerai“ (Make everything great again). Žodis „gerai“ užrašytas žaliai – tai simbolizuoja politinę Skaityti plačiau.

Vilniaus plokštelių įrašų studija

Vilniaus plokštelių studija, įsteigta 1958 m. rugsėjo 10 d., kurį laiką oficialiai veikė kaip Rygos plokštelių fabriko „Līgo“ padalinys.  Savo veiklą ji pradėjo Lietuvos radijuje. Garso režisierė, redaktoriai, inžinieriai su savo aparatūra atvažiuodavo iš Maskvos ir darydavo įrašus Filharmonijos arba Lietuvos radijo salėse. Taip pat plokštelėms buvo atrenkami techniniu ir meniniu atžvilgiais labiau pavykę Lietuvos Skaityti plačiau.

Šv. Kazimiero bažnyčios kripta

Šv. Kazimiero bažnyčia, vienas gražiausių Vilniaus baroko paminklų, pastatyta 1604-1615 metais. Ją statė Lietuvoje įsikūrę jėzuitai, remiami didikų ir miestiečių. Kaip įprasta XVII-me amžiuje, po didžiuoju bažnyčios altoriumi buvo įrengta kripta, skirta laidoti patiems jėzuitams, o taip pat jų geradariams. Jau 1655 m. bažnyčia buvo nuniokota į Vilnių įsiveržusių Rusijos kazokų. Didžiausia tikimybė, kad kaip Skaityti plačiau.

IMG_7511

Kino teatras „Aušra“

Buvusiame Visų Šventųjų karmelitų vienuolyno ūkiniame pastate, kuriame iki tol veikė tabako fabrikas 1938 m. sausio 23 d.  atidarytas ir parapijos kunigo palaimintas kino teatras turėjo vienyti bendruomenę, pritraukti jaunimą. Po mišių Visų Šventųjų bažnyčioje sekmadieniais kunigas kviesdavo pasižiūrėti dorovingą kiną. Po Antrojo pasaulinio karo buvo sumūrytas fasadinis įėjimas, virš kurio iki 1954 m. Buvo Skaityti plačiau.

zydu biblioteka3

Žydų biblioteka/apleista meno mokykla/partizanų slėptuvė

Į Kultūros vertybių registrą įrašytas pastatas Žemaitijos g. 4 (anksčiau Strašiūnų gatvė Nr. 6), Vilniuje, reikšmingas žydų kultūrai ir istorijai Lietuvoje. Nors Kultūros vertybių registre įvardijamas kaip Vilniaus žydų kultūros įstaigų pastatas, šio paveldo objekto ištakos yra įvairiatautės. XIV a. toje vietoje jau buvo suformuotas ir apstatytas sklypas, kurį valdė Vilniaus seniūnas ir vokiečių bendrijos Skaityti plačiau.

Ertlio namas

Uždarą stačiakampį Ertlio namo kiemą iš šiaurės vakarų ir pietryčių pusės riboja dviaukščiai korpusai, iš kitų pusių – gretimi pastatai. Namas artimo stačiakampiui plano. Įvairaus dydžio patalpos pietrytiniame korpuse išdėstytos viena eile, šiaurės vakarų korpuse – dviem. Sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsio ir šiaurės vakarinio korpuso I aukšto perdangos skliautinės, kitos – medinės. Stogas dengtas Skaityti plačiau.

Universiteto klinikų namas

Didelis Didžiojoje g. 10  stovėjęs dvaras XVI a. priklausė Trakų vaivadai Stanislovui Goštautui, vėliau – LDK kancleriui, Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam. Rekonstruojami po gaisrų pastatai keitėsi ir iki XIX a. pradžios susiformavo 7 korpusų ansamblis, besitęsiantis nuo Didžiosios g. iki Bokšto g. 1808 m. plane valdai priklausantys namai supa erdvų netaisyklingo plano kiemą, kurio Skaityti plačiau.

cerkve-zenklas-is-dangaus

Švč. Dievo Motinos  Ženklo iš dangaus cerkvė

Iki XIX a. pab. Žvėrynas buvo Vilniaus priemiestis. 1893 m. pirklys Vasilijus Martinsonas suskirstė Žvėryną sklypais ir ėmė pardavinėti. Gyventojų daugėjo, o dauguma jų buvo stačiatikiai, todėl imta galvoti apie jiems skirtus maldus namus. V. Martinsonas padovanojo stačiatikių bendruomenei žemės sklypą cerkvei statyti. Lėšų paaukojo Vilniaus ir kitų Rusijos miestų tikintieji. 1903 m. vasarą buvo Skaityti plačiau.

Lenkijos karininko namai

XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje, siekiant aprūpinti kariškius butais, o jų smarkiai stokota, Jozefo Pilsudskio iniciatyva buvo įkurtas Kariuomenės apgyvendinimo fondas. Šis fondas pradėjo statyti tipinius daugiabučius daugiaaukščius namus. Vilniaus gatvėje išlikęs masyvus, monumentalių formų, modernizuoto neoklasicizmo stiliaus daugiaaukštis išsiskyrė iš tipinių pastatų dydžiu, architektūriniu sprendimu – Lenkijos kariuomenės kapitonas Polkowskis, suprojektavęs nemažai daugiabučių gyvenamųjų Skaityti plačiau.