2007 metais skulptorius Eimantas Ludavičius sukūrė dobermanų veislės šuns skulptūrą, kuri įkurdinta Gedimino prospekte. Toje vietoje anksčiau buvo įmonė „Mineraliniaui vandenys“, kuri įsigijo įsigijo menininko Svajūno Kižio 1994 m. apsiginto diplominio darbo „Didaktika“ instaliacijos dalį – natūralaus dydžio dobermanų veislės šuns skulptūrą, kuri buvo pagaminta pagal paties Svajūno dobermano modelį ir pastatė ją prie įėjimo Skaityti plačiau.
Kategorija: Senamiestis
Paminklas Frankui Zappai
Bronzinės skulptūros idėjos autorius fotomenininkas, viešosios įstaigos „Zappart“ direktorius Saulius Paukštys. Vilniaus savivaldybės leidimą išsikovojo surinkęs daugiau kaip 300 parašų bei tvirtinimais, kad jis neva bendravo su garsiuoju muzikantu, susirašinėjo, netgi turėjo jo asmeninių daiktų. Skulptūrą nemokamai sukūrė skulptorius Konstantinas Bogdanas, sovietmečiu sukūręs Lenino paminklą. Skulptūrą norėta pastatyti prie M. K. Čiurlionio menų gimnazijos, tačiau Skaityti plačiau.
Skulptūra „Žibintininkas“
Netoli varpinės šv.Jonų gatvėje stovi keistoka statula. Ši skulptūra – diplominis Dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) studento Vytauto Nalivaikos darbas. Tai yra skulptūra „Žibintininkas“, kuri vaizduoja seniai išnykusios profesijos atstovą – žibintininką. Skulptūra vaizduoja žmogų – žibintininką, tiesiantį rankas į dangų, kuris pastatytas ant aukšto, siauro postamento, o tai sustiprina grakštumo, stiebimosi į viršų Skaityti plačiau.
Muziejus ekspozicija „Konrado celė“, skirtas Adomui Mickevičiui
2009 m. gegužės 29 d. Vilniuje atidaryta Konrado celė, neseniai pastatytame, tarp Švč. Trejybės unitų bažnyčios ir viešbučio „Pas bazilijonus“, pastate. Vienuolyno celė, kurioje kalėjo poetas, vadinama Adomas Mickevičiaus poemos herojaus Konrado vardu. Joje yra dvi ekspozicijos. Viena įrengta kaip kalėjimo kameros imitacija, kitoje – fotostenduose pateikta informacija apie Aomo Mickevičiaus gyvenimą Vilniuje, filomatų ir Skaityti plačiau.
Šymako namas
Tai baroko laikotarpiu susiformavęs pastatas, išsidėstęs per visą kvartalo plotį; į pietvakarius platėja. Dviejų ir trijų aukštų korpusai supa uždarą pereinamą, netaisyklingo plano jaukų kiemą. Namo sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsį, pirmo aukšto patalpas ir įėjimus dengia cilindriniai skliautai. Stogas dengtas čerpėmis. Kiemo fasadus paįvairina medinės antro ir trečio aukštų galerijos, su kontraforsai, kurių vienas Skaityti plačiau.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Radvilų rūmai – tai renesanso ir baroko laikotarpio pastatas, šiek tiek įlenktas pagal gatvę. Antrame aukšte yra buvusio miesto teatro patalpos. Rūmų sienos plytų mūro, tinkuotos, keturšlaitis stogas dengtas čerpėmis. Fasadas neturi aiškios kompozicijos, langų apvadai su augalinių motyvų lipdyba, trikampiai ir segmentiniai sandrikai. Tokio paties dekoro yra Pociejų rūmuose. XVI a. pabaigoje čia stovėjo Skaityti plačiau.
„Viktorijos“ namas
XIV-XV a. ši posesija priklausė stačiatikių metropolito jurisdikcijai. 1559 metais sudegus dviems cerkvėms, šioje teritorijoje miestiečiai pradėjo statyti mūrinius namus. „Viktorijos“ namas – baroko laikų pastatas. Įvažiavimas į kiemą iš Pilies gatvės. Namo sklypas primena lygiašonę trapeciją. Po šiauriniu ir pietiniu korpusais erdvūs renesansiniai rūsiai, kurie, kaip ir įvažiavimas ir dauguma pirmo aukšto patalpų su Skaityti plačiau.
Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia
1408 m. pastatyta bažnyčia per 1679 – 1688 metų barokinę rekonstrukciją įgijo šonines navas, bokštus, naują zakristiją. Atstatant po 1748 ir 1749 metų gaisrų, interjeras pasipildė rokoko stiliaus formomis. Bažnyčia yra gana didelė lotyniškojo kryžiaus formos bazilika su kupolu virš kryžmos. Centrinės navos aukštis – 22 m. Už Didžiojo altoriaus tęsiasi erdvus netaisyklingo plano vienuolių Skaityti plačiau.
Atlantai
Dvi dekoratyvinės skulptūros, kurias XIX a. iš betono sukūrė skulptorius Pranciškus Andriolis (Francesco Andriolli) ir jo mokinys Juozapas Kazlauskas. Galima spėti, kad atlantai pastatyti apie 1860 metus. Vaizduoja barzdotus vyrus, virš galvos sunertomis rankomis remiančius pagrindinio fasado balkoną. Nuogos figūros žemiau juosmens pereina į keturkampius, siaurėjančius stulpus, papuoštus draperijomis ir gėlių girliandomis. Figūros statiškos, kresnų Skaityti plačiau.
Salomėjos Neries vidurinė mokykla
Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos pastatas pastatytas 1951 metais, o priestatas – 1961 – 1964 metais, projektavo Levas Kazarinskis. Mokyklos architektūroje unikaliai susiduria dviejų sovietinių laikotarpių – stalinizmo (socrealizmo) ir chruščiovinio modernizmo laikų mokyklų projektinės idėjos. Tai pirmoji, tipinė keturių aukštų, stačiakampio plano, koridorinės sistemos 960 vietų mokykla pastatyta pagal Leningrado projektavimo institute N. Ginzbergo parengtą Skaityti plačiau.