naujoji apasatalu baznycia3

Naujoji apaštalų bažnyčia

1994 m. priešais Rasų kapines pagal architektų Mariaus Šaliamoro ir Vytauto Nasvyčio projektą pastatyta šventykla, kuri priklauso tradicine Lietuvoje nelaikomai Naujajai apaštalų bažnyčiai. Šis 1863 m. Hamburge susikūręs judėjimas – tai krikščioniška denominacija, susikūrusi XIX amžiuje Jungtinėje Karalystėje, su atkurta apaštalų tarnyste, ji save laiko išskirtine, svarbiausia šių dienų Bažnyčia. Liturgijų ir pamaldų tvarka turi Skaityti plačiau.

viziciu vienuolynas

Vizičių vienuolynas

Vienintelis Lietuvoje vizičių (Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo seserų) vienuolynas ir bažnyčia Vilniaus senamiestyje, XIX a. paversta į cerkvę, po II pasaulinio karo tapo pataisos darbų kolonijos dalimi, grąžinta Vilniaus arkivyskupijai, tačiau yra avarinės būklės uždaryta. Ši bažnyčia taip pat – vienintelis Lietuvoje centriškas kupolinis pastatas, kurio pagrindiniame fasade nėra bokštų. Vilniaus Jėzaus Širdies bažnyčia su Skaityti plačiau.

rasu kolonija3

Rasų kolonija

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Žemės ūkio banko vadovas Juozapo Montvilos iniciatyva pagal inžinieriaus architekto Vladislovo Stipulkovskio ir inžinieriaus Augusto Kleino projektus pastatytas gyvenamųjų namų kompleksas apjungęs septynias gatves. Mikrorajonas yra netoli Rasų kapinių ir geležinkelio. Iš pietų jį riboja Balstogės gatvė, iš šiaurės – šlaitas, kuris leidžiasi Subačiaus gatvės link, iš rytų Skaityti plačiau.

jezaus-sirdies

Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčia

Vilniaus Jėzaus Širdies bažnyčia su vizičių vienuolynu pradėta statyti 1694 m. Kilus Šiaurės karui, statyba sustojo ir buvo užbaigta tik 1744 m., o dekoravimas dar vėliau – tik 1763 m. Ansamblio architektas ir statybos organizatorius buvo Juozapas Pola. Buvusį vienuolyną nuo gatvės skiria mūrinė siena, pastatyta 1757 m.  ir dveji reprezentaciniai vartai, kurių vienus, manoma, Skaityti plačiau.

rasu-kapines6

Rasų kapinės

Rasų kapinės yra Rasų-Ribiškių erozinės kilmės kalvyne. Šiose kalvose dar ikikrikščioniškais laikais, o gal ir vėliau, birželio 23 dienos vakarą rinkdavosi žmonės. Čia jie vaišindavosi, linksmindavosi ir aukodavo aukas. XIX a. pab. tai buvo turtingų ir žymių žmonių kapinės. Pakraščiuose laidojo eilinius parapijiečius. Rasos – pirmosios kapinės už miesto ribų, įsteigtos 1796 m., uždarius Šv. Skaityti plačiau.

liepkalnio-kalnas3

Liepkalnis (Laimio kalnas)

Liepkalnis stūkso rytinėje Vilniaus dalyje, Rasų seniūnijoje, greta Minsko plento ir Liepkalnio gatvės sankryžos. Gamtiniu požiūriu ši kalva yra Medininkų aukštumoje, pietvakariniame Ribiškių erozinio kalvyno pakraštyje. Liepkalnis su dirbtinai paaukštintu Laimio kalnu – aukščiausia Vilniaus vieta (235 m virš jūros lygio), saugoma Pavilnių regioniniame parke. Vakaruose, rytuose ir šiaurėje Liepkalnį juosia gilios raguvos, dar vadinamos Skaityti plačiau.