betono skulpturu parkas2

Betono skulptūrų parkas „Skulptūra pramoniniame peizaže“

Panerių skulptūrų parkas – betoninių skulptūrų parkas Aukštuosiuose Paneriuose, Vilniuje, esantis ties magistralinio kelio  A4  Vilnius–Varėna–Gardinas ir Žarijų g. sankryža. 1985 m. dalis menininkų, nepatenkintų griežtėjančiomis Smiltynės simpoziumų sąlygomis, nusprendė sukurti savo atskirą plenerą ir surengė jį Aukštuosiuose Paneriuose prie medžiagų jam skyrusios tuometinės Vilniaus stambiaplokščių namų detalių gamyklos. Simpoziumas „Skulptūra pramoniniame peizaže“ įvyko skulptoriaus Skaityti plačiau.

balsiu mitologinis2

Balsių mitologinis parkas

Balsiai yra šiaurės rytinė Viliaus miesto dalis. Šalia – Verkių regionis parkas ir Žalieji ežerai. 1993 m., kai rajonas buvo suskirstytas į gatves, jos pavadintos mitologinių būtybių vardais: Austėjos, Aukuro, Aitvarų, Alko, Ugnies, Žalčių, Žilvino, Bubilo, Dundulio, Ragės, Kaukų bei pan. Pagoniškais baltų dievybių vardais pavadinti vietovės gatves sugalvojo Balsių apylinkėse, Kryžiokuose, gyvenęs pasaulyje pripažintas Skaityti plačiau.

sapiegu parkas.3

Sapiegų parkas

Mūrinius barokinius rūmus 1691 m. užbaigė statyti LDK didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega. Prieš tai šioje vietoje mediniai rūmai stovėjo jau XVII a. pradžioje. Brandaus baroko stiliaus architektūrinis Sapiegų rūmų ansamblis pradėtas kurti XVII a. pabaigoje. XVIII a. pradžioje jie sudarė vieną ansamblį su Trinitorių bažnyčia ir vienuolynu. Parko kompozicijos pagrindinė ašis eina nuo Antakalnio Skaityti plačiau.

santariskiu rieduliu parkas5

Riedulių parkas ir kitos skulptūros šalia Santariškių klinikų

2000 – 2002 m. prie Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų įkurtas Riedulių parkas. Čia yra skulptoriaus Liongino Virbicko sukurta penkių granito, medžio ir metalo skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi, vadinama „LV pievelė“, taip pat Mindaugo Navako, Gedimino Akstino, Algio Lankelio, Deimanto Narkevičiaus sukurtos skulptūros. Nuo 2000 m. klinikų teritorijoje stovi trys skulptoriaus Jono Šimonėlio sukurtos Skaityti plačiau.

markuciu dvaras2

Markučių parkas „Puškinovkė“

Markučių apylinkės žymios savo gražiu kraštovaizdžiu. Šios vietovės istorija siekia net  XIV a. Nors garsusis poetas A. Puškinas niekada nėra apsilankęs nei Lietuvoje, nei Vilniuje, bet jo jaunesnysis sūnus Grigorijus Puškinas 1883 m. vedė Aleksejaus Melniko dukrą Varvarą Melnikovą – Moškovą. Markučių dvarą tėvas jai buvo padovanojęs kaip kraitį 1875 m. Nors Grigorijaus ir Varvaros Skaityti plačiau.

kairenu botanikos sodas

Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose

Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodas Kairėnuose yra rytiniame Vilniaus miesto pakraštyje, Antakalnio seniūnijoje. Gamtiniu požiūriu botanikos sodas įsikūręs Dvarčionių moreninio kalvyno šiauriniame šlaite. VU botanikos sodas Kairėnuose įkurtas XX a. pabaigoje. 1974 m. VU botanikos sodo plėtrai paskirtas sklypas Kairėnuose su sena dvarviete ir parku, sovietmečio pradžioje priklausęs psichoneurologinei ligoninei. Čia buvo įkurtas ne tik Skaityti plačiau.

s.moniuskos skveras ir paminklas (2)

Moniuškos skveras

Tai nedidelis skveras priešais šv. Kotrynos bažnyčią, kurio centre – iš trijų mažai tarpusavyje derančių skirtingu laiku sukurtų ir skirtingų stilių dalių bronza padengtas paminklas. Šis paminklas skirtas kompozitoriui Stanislovui Moniuškai (1819 – 1872), kuris 18 metų gyveno Vilniuje (vadinamajame Miulerių name, dabartinis adresas Vokiečių g. 26) atminti. Biusto aukštis 0, 69 m. Jis realistinis, Skaityti plačiau.

misionieriu sodai3

Misionierių sodai

Misionierių sodų pavadinimas kilęs nuo į Vilnių 1685 metais pakviestų misionierių, kurie po dviejų metų įsikūrė jiems dovanotuose Jeronimo Sanguškos rūmuose, Subačiaus priemiestyje. 1730 m. pastatyta Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia (Misionierių bažnyčia). 1739–1744 m. ir 1751 m. pagal misionieriaus Jono Šreterio projektą pastatyti vienuolyno pastatai. 1750–1754 m. Misionierių bažnyčia pagal architekto Jono Kristupo Glaubico projektą Skaityti plačiau.

pasaku-parkas4

Pasakų parkas

„Pasakų parkas“ buvo įkurtas 1986 m., o atidarytas 1987 m. gegužės 26 d. Parko projekto autorius – kraštovaizdžio architektas Romualdas Jurgilis. Įrengus parką, buvo pakeistas ankstesnis prie parko esančios stotelės pavadinimas („Žiedas“) į „Pasakų parkas“. 1987 m. parkas buvo papuoštas medinėmis pasakų motyvų bei mitologinėmis statulomis. Parkas pretendavo tapti viena pagrindinių miesto žaliųjų oazių. Netrukus po atidarymo parkas buvo prišiukšlintas, vandalai suniokojo medines parko Skaityti plačiau.

tibeto-skveras

Tibeto skveras

2008 m. gruodžio 19 d. Tibeto rėmimo grupės nariai Vilniaus miesto savivaldybei pateikė projektą, kuriame siūloma apleistą skverelį, esantį Užupio Malūnų gatvėje, pavadinti Tibeto vardu. 2001 m. Užupyje lankėsi Dalai Lama XIV, jam buvo suteiktas Užupio garbės piliečio vardas. 2010 metų birželio mėn., minint Lietuvos okupacijos ir genocido dieną, buvo atidarytas Tibeto skveras. Tibeto laisvės idėjas remiantys lietuviai, Užupio bendruomenės nariai 2010 metais, Skaityti plačiau.