Kazbėjų tiltas per Vokės upę

Kazbėjai (Chazbiejewicze) – Vilniaus rajono rėžinis gatvinis kaimas, kurį 1628-1631 m. paminėjo totorių kilmės didikas, Ašmenos žemės raštininkas Jonas Kirdiejus. Iš šio kaimo kelias vedė į Gardino plentą, prie kurio buvo kelios karčemos. Kazbėjų tiltas per Vokę pastatytas XX a. ketvirtame dešimtmetyje (spėjama, kad apie 1935 m.), jį pagamino Lenkijos bendrovė „Spółka akcyjna wielkich piecach Skaityti plačiau.

mesos kombinatas2

Vilniaus mėsos kombinatas

Nuo 1954 m. vaizdinga Neries pakrantė pradėta naudoti kaip didžiulė pramoninė zona. Viena po kito kilo silikatinių dirbinių, plastmasės, radijo komponentų ir daug kitų didelių gamyklų. Dar 1940 m. Naujoje Vilnioje sukurta įmonė „Maistas“, iš kurios atsirado ir 1944-1959 m. šiame rajone veikė Vilniaus mėsos kombinatas. Pasiekus plėtros ribas, 1959 m. Žemuosiuose Paneriuose atidarytas naujas, Skaityti plačiau.

vaidotu piliakalnis2

Vaidotų piliakalnis

Vaidotai – pietinė Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Vokės krante. Buvusi pietvakarinė Vaidotų kaimo dalis. Pietuose ribojasi su Pagiriais ir Keturiasdešimt Totorių, vakaruose su Metropoliu ir Daniliškėmis. Vaidotai – sena gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose paminėta 1375 m. Vietovės istorija labai susipynusi su Baltosios Vokės, kuri priklausė Vaidotų apylinkėms, istorija. Čia buvusios Radvilų ir Žmijovskių-Olizarų valdos. Dešiniajame Skaityti plačiau.

betono skulpturu parkas2

Betono skulptūrų parkas

Panerių skulptūrų parkas – betoninių skulptūrų parkas Aukštuosiuose Paneriuose, Vilniuje, esantis ties magistralinio kelio  A4  Vilnius–Varėna–Gardinas ir Žarijų g. sankryža. 1985 m. dalis menininkų, nepatenkintų griežtėjančiomis Smiltynės simpoziumų sąlygomis, nusprendė sukurti savo atskirą plenerą ir surengė jį Aukštuosiuose Paneriuose prie medžiagų jam skyrusios tuometinės Vilniaus stambiaplokščių namų detalių gamyklos. Simpoziumas „Skulptūra pramoniniame peizaže“ įvyko skulptoriaus Skaityti plačiau.

gyvuneliu kapines

Gyvūnėlių kapinės „Keturios pėdutės“

Vilniuje nemažai žmonių, norinčių pagerbti savo augintinius už ilgą draugystę ir atsidavimą. Vilniaus miesto savivaldybė atsižvelgusi į augintinių savininkų norus, skyrė 45 arų plotą plotą legalioms gyvūnų kapinėms, Liudvinavo gatvėje, Paneriuose, netoli „Regitros“. Tai yra pirmosios legalios gyvūnėlių kapinės Vilniuje. Šiuo metu gyvūnų kapinėse yra virš 100 gyvūnų kapaviečių. Dažnai kapavietės pažymimos įkalant lentelę su Skaityti plačiau.

paneriu tunelis2

Panerių geležinkelio tunelis

Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, Panerių geležinkelio tunelis gali neatrodyti kaip didelio dėmesio ar išskirtinumo vertas objektas, tačiau atsižvelgiant į faktą, kad jis buvo statomas prieš pusantro šimto metų, verčia geriau susimąstyti kaip tokia technologiniu požiūriu sudėtinga struktūra buvo pastatyta. Nors pagrįstai šį objektą galima priskirti prie Lietuvos technologinio paveldo paminklų, literatūriniu (istoriografiniu) požiūriu, jo istorijai Skaityti plačiau.

paneriu-draustinis2

Panerių erozinis kalvynas (Panerių kalvos)

Panerių erozinis kalvynas driekiasi Vilniaus miesto pietvakarinėje dalyje ties Panerių vingiu, Neries kairiajame krante. Jis išsidėstęs lanku Panerių, Naujininkų ir Vilkpėdės seniūnijose, tarp Jankiškių, Žemųjų Panerių ir Vilkpėdės šiaurėje, Gariūnų šiaurės vakaruose, Aukštųjų Panerių pietvakariuose, Užusienio pietuose, Kirtimų, Dilgynės ir Burbiškių rytuose. Kalvyno ilgis nuo Gariūnų iki Burbiškių 9 km., didžiausias plotis tarp Žemųjų Panerių Skaityti plačiau.

senasis-kelias-vilnius-kaunas

Senojo kelio Vilnius–Trakai–Kaunas atkarpa

1812 m. vasarą, šiuo vingiuotu keliu į Vilnių pakliuvo pats Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Vilniaus atstovai jį pasveikino būtent Paneriuose, ten jam prisiekė ištikimybę. Kelio į Kauną šioje vietoje, matyt, būta nuo senų senovės, tačiau jokių žinių iš tų senų laikų neišliko. XIX a. gyvenęs poetas ir kraštotyrininkas Vladislovas Sirokomlė (1823–1862) rašė, kad jo laikais Skaityti plačiau.

paneriu-memorialas2

Panerių memorialas holokaustui ir genocido aukoms atminti

Panerių memorialas tai keliolika hektarų pušyno, kuriame pastatyti paminklai čia nužudytiems įvairių tautybių žmonėms atminti. Teritorijoje yra nedidelis muziejus, taip pat išlikusios duobės, kuriose antrojo Pasaulinio karo metais nužudyta ir sudeginta apie 100 tūkstančių žmonių. Dabartinio Panerių memorialo vietoje 1939 metais buvo pradėta statyti sovietinė karinė bazė su aviacinio kuro saugyklomis. 1941 metais vokiečiams užėmus Skaityti plačiau.

paminklas-sukilimo2

Paminklas 1830–1831 m. sukilimo dalyviams žuvusiems mūšyje bandant paimti Vilnių.

1831 m. birželio 19 d. įvykusiose Panerių kautynėse generolo Antano Gelgaudo sukilėliai pralaimėjo spėjusiems persigrupuoti Rusijos imperijos kariuomenės daliniams. Prie išlikusios kapinių koplyčios buvo įsikūrusios centrinės rusų kariuomenės pozicijos, keturi batalionai vadovaujami D. Osten-Sakeno.  Antano Gelgaudo dalinius (apie 12 600 sukilėlių), lėtai žygiuojančius link Vilniaus, Panerių kautynėse sustabdė generalgubernatoriaus siųsta kariuomenė. Po nesėkmingo bandymo užimti Vilnių sukilėliai atsitraukė į Raseinius, vėliau bandė užimti Šiaulius, tačiau irgi nesėkmingai, tuomet atsitraukė į Kuršėnus, Skaityti plačiau.