Vilniaus miesto parkas, esantis Naujojoje Vilnioje, centrinėje mikrorajono dalyje, tarp gyvenamųjų namų bei Pramonės rajono, palei kairįjį Vilnios krantą. Parkas yra tarp Vilnios upės bei Pramonės, Karklų, Pergalės ir Gerovės gatvių. Parke įrengti suoleliai, pasivaikščiojimo takai, per Vilnelę nutiesti du pėsčiųjų tiltai. Stovi sovietiniais laikais pastatyta pramonės darbininko skulptūra. Gerovės parke yra Naujosios Vilnios senasis Skaityti plačiau.
Garvežius keitė šilumvežiai, o po kurio laiko atsirado ir elektriniai traukiniai. 1974 m. pradėta Naujosios Vilnios-Kauno ir Lentvario-Trakų linijų elektrifikacija, po 5 metų ji buvo baigta. 1975 m. gruodį išriedėjo pirmasis elektrinis traukinys Vilnius-Kaunas, kurį vedė mašinistas simboliška pavarde Pavasaris. Tai vienintelis depas Lietuvoje, kuris aptarnauja elektrinius traukinius. Nuo 1976 m. imta organizuoti reguliarų elektrinių Skaityti plačiau.
Po Antrojo pasaulinio karo Naujojoje Vilnioje atsirado daug vietos naujų fabrikų, gamyklų statyboms, taip pat čia nuolat atvykdavo naujų gyventojų iš Rytų. Kol priešais geležinkelio stotį buvo pradedamas statyti naujas kino teatras, kitapus bėgių filmus rodė kino teatras „Gražina“. Jam vadovavo direktorė drg. Olga Demeško apie kurios draugiškumą sklido kalbos. 1959 m. augančiame Naujosios Vilnios Skaityti plačiau.
Naujojoje Vilnioje yra veikianti nedidelė medinė stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė, kuri tikintiesiems tarnauja jau beveik šimtą metų. Naujojoje Vilnioje XIX a. pradžioje gyveno daug geležinkelį aptarnaujančių žmonių, tarp jų XX a. jau gyveno per 2000 stačiatikių, todėl natūraliai iškilo šventyklos poreikis, tačiau bendruomenė buvo neturtinga. Nesurinkus pinigų mūrinei cerkvei, buvo nuspręsta pastatyti medinę. Skaityti plačiau.
VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė – Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš valstybės turto ir lėšų įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais. Tai yra specializuota psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje teikiama psichiatrinė pagalba: diagnozuojami ir gydomi psichikos sutrikimai, taikomos profilaktikos priemonės siekiant išvengti atkryčių, teikiama Skaityti plačiau.
Vilniuje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, Kučkuriškėse, Pavilnių regioniniame parke, Ancučių kraštovaizdžio draustiniame, kalvotame paviršiuje (aukščiausia apylinkių kalva – 287 m) yra Kučkuriškių piliakalnis arba Naujosios Vilnios piliakalnis, Barsukynės kalnas. Tai vienas iš neseniai atrastų Vilniaus piliakalnių ir į paveldo objektų registrą įtrauktas 2009 m. rugsėjo 11 d. Iš pietų pusės jį juosia Vilnios upė, o iš Skaityti plačiau.
Alberto Kojelavičiaus gatvė – tai senasis kelias ne tik į Naująją Vilnią, bet ir apskritai į rytines LDK žemes bei Polocko miestą. Anksčiau šis kelias vadintas Polocko arba (tarpukariu) Batoro traktu. Sovietmečiu gatvė vadinta Gegužės 1-osios vardu. Už A. Kojelavičiaus g. 43 namo yra senosios Naujosios Vilnios kapinės. Jose yra XIX a. pabaigos – XX Skaityti plačiau.
Naujosios Vilnios centrinė dalis – šalia geležinkelio stoties ir buvusio kino teatro pagal Vilniaus bendrąjį planą yra svarbus lokalus Vilniaus centras. Vardą miesteliui, kaip ir Vilniui, davė sraunioji Vilnia, prieš 100 metų gudiškai vadinta Vileika, lenkiškai – Vilenka. Mietelis atkuto 1824 m. Balceriui Reinartui ją užtvenkus ir pastačius Kučkuriškių vandens malūną bei popieriaus fabriką (išlikę Skaityti plačiau.
Rokantiškių piliavietė dar vadinama pilies kalnu. Tai vienas seniausių Lietuvoje pilies kalnas ir yra kultūros paveldo objektas. Ant aukšto (35–40 m) stačiašlaičio kalno Rokantiškėse stovėjo pilis. Spėjama, kad Rokantiškių pilis – viena seniausių Lietuvoje. Iš metraščių, padavimų žinoma, kad ją XII a. pastatė kunigaikštis Alšis. XVI a. pirmoje pusėje pilis priklausė Goštautams, vėliau atiteko Žygimantui Skaityti plačiau.
Pūčkorių atodanga yra Vilniaus miesto rytiniame pakraštyje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, dešiniajame Vilnios krante šalia Stepono Batoro gatvės. Tai įspūdingiausia ir aukščiausia atodanga Lietuvoje. Atodangos aukštis – 65 metrai, plotis – 260 metrų. Šis unikalus geologinis objektas dar 1974 metais paskelbtas gamtos paminklu. Šiandien atodanga saugoma Pavilnių regioniniame parke, Pūčkorių kraštovaizdžio draustinyje. Pūčkoriai ir jų apylinkės Skaityti plačiau.