karaimu-totoriu-kapinaites3

Karaimų ir totorių kapinės

Be žymių stačiatikių, sentikių kultūros paminklų – Naujininkuose yra ir kitų religijų paveldo. XX a. pradžioje Liepkalnyje, prie dabartinės Žirnių gatvės, buvo įkurtos dviejų Lietuvoje gyvenančių tiurkų tautų – karaimų ir totorių kapinės bendrame žemės sklype: karaimų – rytinėje, o totorių (tuomet įvardijant kaip mahometonų) – vakarinėje dalyje. Jos atskirtos taku, o bendras plotas aptvertas Skaityti plačiau.

sentikiu kapines naujininkai3

Sentikių cerkvė ir kapinės

Sentikiai (rus. staroviery) – rusų stačiatikių atšaka, nepripažįstanti Rusijos Bažnyčios reformos, įvestos 1653-1666 m. patriarcho Nikono įsakymu. Vengdami persekiojimų vieni sentikiai bėgo į negyvenamas Sibiro platybes, kiti pasiprašė globos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kur ir susiformavo Lietuvos sentikių – bepopių – pomorcų atšaka. Didelė dalis Rusijos gyventojų šių naujovių nepriėmė, dėl to sentikiai buvo persekiojami, kūrėsi Skaityti plačiau.

oro-uostas3

Oro uosto rūmai

Neoistorizmo architektūros pastatas, stovi Vilniaus pietinėje dalyje, Kirtimų rajone, atokiau nuo kitų pastatų. Akligatvio ašyje priešais aerouosto rūmus yra nedidelė aikštė, pietų ir šiaurės pusėje – angarai, pietvakarių pusėje – viešbutis. Rūmai monumentalūs, planas simetriškas. Turi tris korpusus: vidurinį ir du dviejų aukštų šoninius. Viduriniame korpuse yra operacijų salė, ją antro aukšto lygyje visu perimetru Skaityti plačiau.

eufrosijos cerkve ir kapines

Šv. Eufrosinijos Polockietės cerkvė ir (Šv. Eufrosinijos) Liepkalnio kapinės

Pirmieji stačuatikių kapai Liepkalnyje atsirado 1795 m., kai Vilnius tapus Vilniaus gubernijos centru. Kapinių teritorijoje 1838 m. pirklio T. Zaicevo lėšomis buvo pastatyta finikiečių šventyklos stiliaus Palaimintosios Eufrosinijos Polockietės cerkvė, vėliau pristatytas pusapvalis kupolas, ištapytas freskomis, varpinėje pakabinti šeši varpai, o kapinėms prigijo jos vardas (archit. Nikolajus Čaginas). Nuo 1944 m. kapinės vadinamos Liepkalnio vardu.Pirmojo Skaityti plačiau.

roko ligonine

Senasis Šv. Roko ligoninės (Akių ligoninės) pastatas

XIX a. septintojo dešimtmečio pradžioje Vilnių pasiekęs geležinkelis sąlygojo pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė. Priemiestyje turėjo žemes viena žymiausių LDK didikų giminių – grafai Tyzenhauzai, Pšezdzieckiai (Przeździeccy), kurių vardu 1916 m. pavadinta ir gatvė. Tyzenhauzai – sena Vokietijos riterių giminė, pasak padavimų, gyvenusi Holšteine ar Vestfalijoje. Dalis šios giminės Skaityti plačiau.

tyzenhauzu rumai4

Vilniaus Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė

 Nors per pastaruosius 100 metų Naujininkuose iškilo ne viena daugiaaukštis, tačiau cerkvės kupolas vis dar šmiežuoja virš gretimų statinių stogų. 1898 m. pagal Michailo Prozorovo projektą Naujajame Pasaulyje (senasis Naujininkų pavadinimas) pastatyta Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių cerkvė yra neobizantinio stiliaus. Tuo metu tai jau trečioji stačiatikių šventykla Vilniuje, pavadinta Nevskio vardu (caro laikas Nevskio vardas Skaityti plačiau.

paparcio ziedas

„Paparčio žiedas“

2009 m. rugsėjo 17 d. Naujininkų viešojo transporto žiedo pievelėje pastatyta Europos kultūros sostinės metams sukurta nerūdijančio plieno skulptūra skulptūra „Paparčio žiedas“, kurios autorius Darius Bražiūnas siekė, kad kūrinys simboliškai atvertų miesto vartus atvykstantiems ir linkėtų sėkmės išvykstantiems žmonėms (siejasi su senųjų pakelės koplytstulpių tema). Skulptūros medžiaga – metalas – simbolizuoja pramoninį ir technologinį aspektą, Skaityti plačiau.

stadionas3

Lietuvos futbolo federacijos stadionas

Lietuvos futbolo federacijos stadionas – Vilniuje, Liepkalnyje esantis futbolo stadionas, atidarytas 2004 m. Anksčiau jis vadinosi Lokomotyvo stadionu ir talpino beveik 3600 žmonių. 2005 m. stadionas tapo Vėtros stadionu ir buvo atnaujintas, pastatyta 1708 vietų pietinė tribūna, įrengta VIP tribūna. Vietų skaičius buvo padidintas iki beveik 5500. 2010 m. vasarą, Vėtros klubui iširus dėl finansinių Skaityti plačiau.

taksi parkas3

Taksi parkas

Senasis Vilniaus taksi parkas, didžiulis kompleksas, esantis prie pat geležinkelio bėgių, ties Pelesos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryža, matomas praktiškai iš bet kurio taško Naujininkuose ir laikomas šio rajono simboliu. Tai dar vienas miesto pastatas – vaiduoklis, kurio likimas iki galo nėra aišku. 1948 m. Vilniaus miesto generaliniame plane šioje vietoje, kur stovi taksi Skaityti plačiau.

koplytstulpis naujininkuose

Koplytstulpis

Ilgą laiką prie pagrindinių kelių į miestą buvo statomos koplytėlės, turėjusios keliautojui palinkėti geros kloties. Šiandien dar galima išvysti vieną tokį, liaudiškojo klasicizmo smulkiosios architektūros objektą, Dariaus ir Girėno gatvėje, Naujininkuose, prie devynaukščio namo, apleistą bokštelio pavidalo statinį, XIX a. pradžioje pastatytą plytinį, tinkuotą koplytstulpį. 1973 m. jis buvo restauruotas. Vietos gyventojų teigimu, viršutinės dalies Skaityti plačiau.