1860 m. Vilniuje, Kaune ir Gardine Rusijos valdžios iniciatyva įsteigtos mergaičių gimnazijos. Tačiau kitaip, nei centrinėse gubernijose, čia nebuvo įteisintos globėjų tarybos, todėl vietinės bendruomenės atstovai negalėjo nustatyti mergaičių auklėjimo ir mokymo krypčių, formuoti pedagogų personalo. Mokinių skaičius gimnazijose buvo labai mažas. 1860 m. sausio 9-ąją buvo įsteigta pirmoji gubernijoje Vilniaus mergaičių gimnazija, kurioje iš Skaityti plačiau.
Šv. Stepono bažnyčia pastatyta 1600 m., pietinėje miesto dalyje, Rūdninkų priemiestyje.Tai viena iš pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių šventovių, su prie jos buvusia medine Šv. Lozoriaus vardo špitole. Šioje Rūdninkų priemiesčio vietoje buvo laidojamos maro ir badmečio aukos. Statybos iniciatorius buvo jėzuitas kun. Simonas Visockis, darbams finansuoti organizavęs tarp miestiečių lėšų rinkliavą. Bažnyčia įrengta gana sparčiai: Skaityti plačiau.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pagrindinis pastatas suprojektuotas architekto V. Anikin ir inžinieriaus C. Strimaičio dar 1953 m. (neįgyvendintas), o pastatytas tik 1963 m. pagal L. Kazarinskio projektą. Pagal pirminį projektą turėjo būti gausu lipdytinio dekoro sovietine tematika (knyga, žvaigždė, pjautuvas ir kūjis), komunizmo vadų K. Markso, F. Engelso, Lenino ir Stalino portretai pagrindiniame fasade. Skaityti plačiau.
XIX a. antroje pusėje Vilniuje buvo trijų didžiųjų aludarių bravorai – žydų kilmės pirklio Mordechajaus Epšteino (Subačiaus g. 83), Ilja Lipskio (Paupio g. 20, 22) ir Vilhelmo Šopeno Lukiškėse, kur 1879 m. pagal architekto Nikolajaus Čagino projektą buvo pastatytas pusantro aukšto pastatas su padidintos talpos alaus daryklos katilais. Šopeno alaus daryklos statinių kompleksas buvo pradėtas Skaityti plačiau.
1961 m. Vilniuje, tuometinėje Karolio Požėlos gatvėje pastatytas namas Nr. 34. Jame apgyvendintos menininkų šeimos, o pirmame aukšte buvo numatyta įrengti dvi kino sales. Kino teatras pavadintas „Planeta“ pirmojo kosmonauto Jurijaus Gagarino garbei. Pirmas kino seansas vyko 1963 m. kovo 13 d. 10 val. Kino teatras žiūrovus viliodavo įspūdingomis afišomis. 1997 m. liepos 9 d. Skaityti plačiau.
Antano ir Tomo Venclovų muziejaus fondas pradėtas kaupti 1973 m. įkūrus Vilniaus rašytojų muziejų. 1990 m. jį likvidavus, poeto Antano Venclovos memorialinis muziejus tapo savarankiškas, 2004 metais pavadintas „Venclovų namais“. Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namai – muziejus įkurtas lietuvių rašytojo A. Venclovos bute, kuriame jis su šeima gyveno 1945–1971 metais. Ekspozicija „A. Venclovos darbo Skaityti plačiau.
Vilniaus centrinis paštas pastatytas senojo XIX a. pabaigos istorizmo stiliaus pašto pastato vietoje ir užima visą istorinį kvartalą. Sudaro U raidės plano senoji pietinė triaukštė (rekonstruota) dalis su pusrūsiu ir dviejų aukštų šiaurinį priestatą su cokoliniu aukštu. Viso pastato planas netaisyklingas. Eksterjero architektūra pateikta švelnaus kontrasto principu. Pagrindiniame fasade dominuoja senosios formos, cokolinis aukštas rekonstruotas. Skaityti plačiau.
Du penkių ir ir keturių aukštų korpusai supa pusiau uždarą kiemą. Pagrindinis fasadas yra skvero pusėje. Pietryčių korpuso šiaurės rytų kampas šešių aukštų, su bokštu ir belvederiu. Namas buvo suprojektuotas 50 butų (kiekvienas su penkiais kambariais, su dviem santechniniais mazgais ir viena ūkine patalpa – niša). Vėliau butai, turėję išėjimus į dvi laiptines (paradinę ir Skaityti plačiau.
1945 metų lapkričio 18 d. įkuriama Vilniaus keleivių susisiekimo kontora, kurios autobusų parką sudarė 17 senų suremontuotų trofėjinių (vokiečių armijos paliktų) autobusų: „Opel Blitz”, „Mercedes-Benz”, „Bssing”, „Saurer”,„Magirus”, taip pat žmonių vežimui pritaikytos „tritonės” – sunkvežimiai ZIS-5, gauti iš rusų kariuomenės. Ši data ir laikoma įmonės įkūrimo data. 1946 m. kovo 13 dieną Vilniuje pradedamas reguliarus Skaityti plačiau.
Chirurgo Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Frydricho Niškovskio (Jan Fryderyk Niszkowski) palaidojimo vieta. J. F. Niškovskis 1797 m. baigė Vilniaus universitetą. 1799 m. tapo medicinos daktaru. Nuo 1806 m. dėstė Vilniaus universitete. Nuo 1810 m. teorinės ir praktinės chirurgijos profesorius, universiteto chirurgijos klinikos vadovas. Garsėjo kaip puikus chirurgas, okulistas ir ginekologas, buvo populiarus tarp vilniečių. Pirmasis Skaityti plačiau.