Santuokų rūmų parkas

Ne visi žino, kad dabartinis Santuokų rūmų parkas tai buvusios Liuteronų evangelikų kapinės. 1806 m. žemės sklypą kapinėms nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 m. Iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 m. ir evangelikams reformatams (kalvinistams). 1819 m. kapinės buvo aptvertos aukšta mūro tvora, Skaityti plačiau.

Pohuliankos kolonijos pastatų kompleksas

Juozapo Montvilos nuopelnas – gyvenamųjų namų kolonijos (šiuolaikiniais terminais – Gyvenamųjų namų statybos bendrijos), kurias jis nusižiūrėjo besimokydamas Peterburge Vienoje ir Berlyne ir keliaudamas Belgijoje. Juozapas Montvila turėjo nemažai žemės sklypų Vilniuje ir 1896 – 1898 metais jis inicijavo keturių kolonijų statybą. Šios kolonijos yra gražiose Vilniaus vietose. 1896 metais suprojektuoti ir pradėti statyti 11 Skaityti plačiau.

Observatorijos pastatų ansamblio astronomijos paviljonas

Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas – vienas iš Vilniaus universiteto fakultetų, kuriame ruošiami visų pakopų fizikos, elektronikos inžinerijos specialistai. Šalia fakulteto veikia Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija. Apskritai Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija žinoma, kaip seniausia Rytų Europoje ir ketvirtoji pasaulyje astronomijos observatorija. 1753 m. įkurta astronomo ir matematiko Tomo Žebrausko iniciatyva su jos rėmėjos Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės parama. Skaityti plačiau.

Observatorijos pastatų ansamblio astronomijos bokštas

Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas – vienas iš Vilniaus universiteto fakultetų, kuriame ruošiami visų pakopų fizikos, elektronikos inžinerijos specialistai. Šalia fakulteto yra Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija. Apskritai Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija žinoma, kaip seniausia Rytų Europoje ir ketvirtoji pasaulyje astronomijos observatorija. 1753 m. įkurta astronomo ir matematiko Tomo Žebrausko iniciatyva su jos rėmėjos Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės parama.1876 Skaityti plačiau.

Samuelio Bako muziejus

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (VVGŽM) yra respublikinė biudžetinė įstaiga, kaupianti, sauganti, tirianti, restauruojanti ir eksponuojanti Lietuvos žydų istorinį, materialinį ir dvasinį paveldą, tradicinio ir šiuolaikinio žydų meno objektus, su Holokaustu susietus dokumentus ir daiktus. Samuelio Bako muziejus įsikūrė sostinės Naugarduko gatvėje ir veikia kaip Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. Tai pirmasis muziejus pasaulyje, Skaityti plačiau.

Lukiškių aikštė

Lukiškių vardo kilmė ir teritorijos istorija iki XV a. vidurio nėra pakankamai aiški. Ši vieta ir jos prieigos nuo XV a. vid. ilgą laiką buvo plynas laukas ir naudojama kaip kelių ir takų sankirta bei skurdi ganykla. Neabejotinai pro čia ėjo keliai link Vilniaus iš vakarų bei pietvakarių. Lukiškių aikštė – XIX a. susiformavusi miesto Skaityti plačiau.

Lietuvos banko rūmai

Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką („Bank Polski i Litewski“). Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m., tačiau nuslopinus T. Kosciuškos sukilimą ir Lietuvą bei Lenkiją trečiąkart padalijus (1795 m.) Lietuva neteko valstybingumo ir galimybės kurti savą pinigų sistemą. Dabartiniai Vilniaus banko rūmai, kaip Vilniaus žemės banko pastatai, Skaityti plačiau.

Karininku namas 2

Kepės vila

Didelis sklypas nuo dabartinės Pylimo iki Algirdo g. 1770 m. priklausė Konstancijai Pliaterytei-Hilzenienei. Po 1831 m. sukilimo Pliaterių sklypas konfiskuotas ir parduotas iš varžytinių. 1868 m. ją nusipirko Hanoverio pilietis sodininkas Georgas Frydrichas Vėberis. Po jo mirties, turtą paveldėjo žmona Šarlotė, vėliau ištekėjusi už sodininko Hermano Kepės. Drėgnoje šaltiniuotoje vietoje jis užveisė ir puoselėjo sodą, Skaityti plačiau.

Restoranas „Dainava“

Pirmas, pagal Maskvos architektų projektą, pastatytas kompleksas, specialiai visuomeninio maitinimo įstaigai, Vilniaus centre buvo 1963 m. atidarytas restoranas-kavinė „Dainava“ (archit. J. Mirošinas). Pirmame modernaus stiklinio pastato aukšte įsikūrė kavinė, antrame – tuo metu didžiausias Vilniuje 362 vietų restoranas su keturiomis banketų salėmis. Neįprastas pagrindinės salės aukštis ir originalus E. Cukermano ir K. Valaičio interjeras, sukurdavo jaukią Skaityti plačiau.

Viešbutis „Draugystė“

Sovietinės užsienio turizmo organizacijos „Inturist“ užsakymu sovietų respublikų sostinėse pradėti statyti viešbučiai, sekant to meto vakarietišku pavyzdžiu – „Radisson SAS“ viešbučiu Kopenhagoje. Jam būdinga kompozicija – horizontali juosta (vestibiulis ir antrasis aukštas, skirtas aptarnavimui) ir vertikalus, gausiai įstiklintas bokštas (15–25 aukštų, skirtas kambariams) – itin paplito socialistiniuose miestuose. Vilniuje pirmieji tokie buvo „Draugystė“. 1973 metais Skaityti plačiau.