gelezinkelio stotis2

Geležinkelių muziejus

Geležinkelių muziejaus steigimo idėja buvo gimusi dar tarpukaryje, bet prasidėjęs karas, po to sekusi ūkio suirutė sutrukdė tai įgyvendinti. Muziejus atsirado 1966 m., kuomet Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos vadovybė įkūrė Geležinkelininkų darbo šlovės muziejų. Pradinė surinkta medžiaga apie įvairiapusį geležinkelininkų gyvenimą, fotografijos, keli maketai buvo muziejaus fondo pradžia. Muziejus veikė dabartiniame AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos Skaityti plačiau.

gelezinkelio stotis3

Geležinkelio stotis

XIX a. Vilnius, kaip vakarinės gubernijos centras, turėjo tapti svarbiu geležinkelio mazgu. 1851 m. carinės Rusijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl Sankt – Peterburgo – Varšuvos geležinkelio tiesimo. Lietuvos teritorijoje šio geležinkelio Daugpilis-Vilnius–Gardinas statybos darbai  (su atšaka Lentvaris-Kaunas –Kybartai (Virbalis) pradėti 1859 metų pavasarį. Prie Vilniaus 18 varstų kelio atkarpoje buvo atlikti pirmieji bandomieji darbai. 1860 Skaityti plačiau.

pergales kino teatras.2

Pergalės kino teatras

„Pergalė“ – tai Vilniui pritaikytas tipinis reprezentacinis kino teatras, kurį laiką buvęs didžiausias (600 vietų) ir svarbiausias mieste. Kino teatras pastatytas 1952 metais pagal Giovanni Ripa-Angioletto patobulintą tipinį projektą, su erdviu neoklasicistiniu interjeru, to meto miesto žmogui, gyvenusiam ypač ankštoje kasdienybėje (kai vidutinio gyvenamojo ploto žmogui oficialioji siekiamybė buvo 6,2 kv. m.), dažnai komunaliniuose butuose, Skaityti plačiau.

kablys2

Geležinkeliečių rūmai. Geležinis kablys

Sovietų sąjungoje, be reprezentacinių kultūros statinių, tokių kaip operos teatras, respublikinė biblioteka ir pagrindinis kino teatras, kiekvienas didesnis miestas privalėjo turėti geležinkeliečių kultūros rūmus. Kauno g. stovintys Geležinkelininkų kultūros rūmai su aštuoniomis kolonomis, daugeliui žinomi „Kablio“ pavadinimu, buvo pastatyti 1958. Čia vakarais vykdavo šokiai, nes anksčiau šokių aikštelių buvo nedaug. Vilniuje populiariausios diskotekos vykdavo tuometiniuose Skaityti plačiau.

artezinis bokstelis

Artezinio gręžinio bokštelis

Vilniaus senasis vandentiekis buvo gravitacinis, vanduo tekėjo iš aukštesnės vietos į žemesnę, vadinasi, nereikėjo ir jokių sudėtingų įrenginių. Paprasta vandentiekio sistema buvo sudaryta iš medinių vamzdžių, vandens šaltinio – rezervuaro ir vandens čiaupo arba tiesiog indo, į kurį subėgdavo vanduo. Dėl Vilniaus senojo vandentiekio sistemos paprastumo mažai keitėsi vandentiekio technika. XIX a. II pusėje padidėjus Skaityti plačiau.

operos-baleto-teatras2

Operos ir baleto teatras

Pirmieji Operos ir baleto teatro rūmų projektai buvo parengti dar 1950 m. (architektai A. Lukošaitis ir J. Peras) ir 1955 m. (architektas R. Gegatas). Vėliau projektavimas pavestas jaunai architektei Elenai Nijolei Bučiūtei, kuri pateikė pirminį projekto variantą 1962 m. artimą funkcionalistinėms tendencijoms. Vėliau projektas ne kartą koreguotas, o statyba baigta 1974 m. Rūmai stovi viršutinėje Skaityti plačiau.

operos-baleto-skulpturos

Operos ir baleto teatro fasado skulptūros

Operos ir baleto teatro fasadą puošia dešimt 330 cm aukščio skulptūros, sukurtos 1990 metais skulptorių Juozo Kalinausko, Jono Naruševičiaus ir Antano Žukausko. Jos vaizduoja Otelą, Aidą, Eglę Žalčių Karalienę, Borisą Godunovą, Mefistofelį, Margirį, Violetą ir kitus operos kūrinių herojus. Informaciją parengė: Valdas Selenis Informacijos šaltiniai: Juozas, Kalinauskas. Biografija.  Operos ir baleto teatro fasado skulptūros. 

skulpt obuolys2

Skulptūra „Žaliasis obuolys“

„Žaliasis obuolys“ skulptūra – aštuonias tonas sveriančio obuolio puselės formos paminklas iš žaliojo granito, kuris buvo gabenamas specialiai iš Indijos. Skulptūra simbolizuoja širdies gerumą, tai – labdaros ir gerumo simbolis, paskata visiems aukojantiems ir remiantiems nelaimės ištiktus žmones. Idėja taip padėkoti aukojusiems miestui ir miestiečiams ne tik mūsų laikais, bet ir prieš kelis šimtmečius, kilo Skaityti plačiau.

skulpt lakstingala2

Skulptūra „Lakštingala“

Dekoratyvinė skulptūra „Lakštingala“ (Konarskio/Savanorių pr. skvere) pastatyta 1986 m. (skulpt. Rimantas Daugintis) – pagal rašytojo Petro Cvirkos apsakymą, kuriame  pasakojama istorija apie sovietiniams partizanams talkinusį vaiką, pramintą Lakštingala, kuris imituodamas lakštingalos trėles perduodavo duomenis apie priešus bolševikams, sukurta kompozicija, vaizduojanti medyje sėdintį berniuką, kuris žiūri į tolį (prisimenami dailininko biografijos faktai, kaip jis laukė iš Skaityti plačiau.

sv.jurgis

Skulptūra „Šv. Jurgis“

300-aisiais metais miręs kankinys šv. Jurgis bažnytinio meno kūriniuose vaizduojamas su šarvais, raitas ant balto žirgo ir ietimi smeigiantis slibiną. Šv. Jurgis svarbus ir Rytų, ir Vakarų Bažnyčioms, tačiau žinių apie jį nedaug, žinoma, kad gimė Artimuosiuose Rytuose, didikų šeimoje, tarnavo Romos imperatoriaus gvardijoje ir, skelbdamas krikščionybę, žuvo nukankintas Palestinoje, kai prasidėjo krikščionių persekiojimai. Ant Skaityti plačiau.