300-aisiais metais miręs kankinys šv. Jurgis bažnytinio meno kūriniuose vaizduojamas su šarvais, raitas ant balto žirgo ir ietimi smeigiantis slibiną. Šv. Jurgis svarbus ir Rytų, ir Vakarų Bažnyčioms, tačiau žinių apie jį nedaug, žinoma, kad gimė Artimuosiuose Rytuose, didikų šeimoje, tarnavo Romos imperatoriaus gvardijoje ir, skelbdamas krikščionybę, žuvo nukankintas Palestinoje, kai prasidėjo krikščionių persekiojimai. Ant Skaityti plačiau.
Ivanauskaitė (1961 –2007) – Lietuvos prozininkė, eseistė, poetė, dramaturgė, dailininkė, keliautoja. Viena žymiausių XX a. pabaigos – XXI a. pradžios Lietuvos rašytojų. 1993 metais pasirodęs rašytojos romanas „Ragana ir lietus“ apie kūną ir sielą, meilę ir nuodėmę, skausmingą jaunos moters aistrą kunigui Lietuvoje sukėlė tikrą audrą – kritikai ir dorovės sergėtojai pasmerkė šį kūrinį, o Skaityti plačiau.
2001 metais aikštėje laikinai buvo pastatytas „Kiaušinis“, kuris simbolizavo Užupio atgimimą. Tuo pat metu jau buvo kuriama Angelo skulptūra, rinktos aukos, kuriomis būtų finansuojama jo gamyba, taip pat prekiauta mažomis skulptūros kopijomis. Skulptoriaus Romo Vilčiausko ir architekto Algirdo Ambraso „Angelas“ buvo iškilmingai atidengtas 2002 metais balandžio 1 d. „Kiaušinis“ iškeliavo į aikštę Šv. Stepono, Pylimo Skaityti plačiau.
Horeljefas [pranc. haut-relief], reljefas, kurio skulptūrinis vaizdas iš plokštumos iškilęs daugiau kaip per pusę savo tūrio. Gedimino pr. 14 pastatas tai yra Lenkijos krašto ūkio banko (lenk. Bank gospodarstwa krajowego) Vilniaus skyriaus pastatas, kurį suprojektavo Varšuvos architektai. Modernus gelžbetoninio karkaso kampinis dviejų stačiakampių tūrio pastatas gerokai atitrauktas nuo važiuojamosios prospekto dalies (tuo metu A. Mickevičiaus Skaityti plačiau.
Lietuvos skulptorius Kazimieras Kisielis (1926 – 2014) dailę ir skulptūrą studijavo Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute pas Juozą Kėdainį ir Juozą Mikėną. „Saulės džiaugsmą“ kartu su architektu Arūnu Eduardu Peslaičiu sukūrė 1970 m. Jo kūriniams naudojamas nerūdijantis plienas, granitas, marmuras, medis, geležis, žalvaris, varis, terakota. Kūriniai stambių, apibendrintų formų, monumentalūs. Garsų sovietmečiu restoraną puošusi Skaityti plačiau.
Kiekvienai tautai reikia vado, kuris vestų ją į priekį. Kiekvienai tautai reikia giesmės, kuri įkvėptų kovai. Kai laikai buvo tamsiausi ir priespauda sunkiausia Vinco Kudirkos Tautiška giesmė palaikė tautos dvasią kovoti… aukotis… Memorialinė skulptūra Vincui Kudirkai dabartinėje vietoje pastatyta 2009 m. Skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas. Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio rajone, Skaityti plačiau.
Memorialinė skulptūra kunigaikščiui Gediminui katedros aikštėje pastatyta 1996 m. Skulptūros autoriai − Amerikos lietuvis Vytautas Kašuba, Mindaugas Šnipas. Gediminas – vienas garsiausių ankstyvųjų LDK kunigaikščių, gyvenęs apie 1275–1341 m. Lietuvos didysis kunigaikštis (1316–1341 m.). Gediminaičių dinastijos pradininkas. Titulavosi lietuvių ir rusų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Popiežius Jonas XXII jį vadino lietuvių ir daugelio rusų karaliumi. LDK valdant Vyteniui Skaityti plačiau.
Skulptūra pastatyta sovietmečiu iš dolomito. Vaizduoja karį, poetą ir artoją, svarbius veikėjus, kurie veikė visais Lietuvos istorijos laikotarpiais. Objektas išskirtinis, nes už šią skulptūrą autorius gavo papeikimą ir įspėjimą, kad bus išmestas iš dailininkų sąjungos. 1973 metais sukurta skulptūrinė grupė, stovinti prie Katedros aikštės šiaurinio fasado. Jos autorius Vladas Vildžiūnas turėjo didžiulę įtaką šalies skulptūros Skaityti plačiau.
Tai viena iš projekto „Vilniaus ženklai“ skulptūrų. Beveik 20 m. aukščio nerūdijančio plieno skulptūra, sumontuota ant Baltojo tilto, simbolizuoja išsiveržimą, tautos atgimimą, narsą siekiant Nepriklausomybės ir nuolatinę kovą dėl jos. Skulptūra atspindi šiuolaikinį meną. Projekto iniciatoriai ir skulptūrų autoriai – skulptoriai Kunotas Vildžiūnas ir Martynas Lukošius. Skulptūra sumontuota 2010 metais. Informaciją parengė: Rima Ciprisevičienė Informaciniai Skaityti plačiau.
Skulptūra yra šiuolaikinio meno pavyzdys. Ji skirta Ukrainos rašytojui poetui, dailininkui ir įkvėpusiam ukrainiečių tautinį sąjūdį. Bazilijonų, Arklių ir Visų Šventųjų gatvių sankirtoje iškilo paminklas Tarasui Ševčenkai. Tarasas Ševčenka gimė 1814 m. kovo 9 d., o mirė 1861 m. kovo 10 d. Peterburge. Gegužės 22 d. perlaidotas Kaneve. Tarasas Ševčenka buvo ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas, Skaityti plačiau.