Kunigaikščio Vildaugo skulptūrėlė

Maždaug 40 kilogramų sverianti skulptūra iš betono ir geležies eksponuojama ant Užupio meno inkubatoriaus fasado karnizo, virš galerijos „Galera”. 2010 m. pastatytos skulptūros autoriaus yra Artūras Makštutis-Maksimilianas. Skulptūrėlė yra projekto „Miesto istorijos“ dalis, o pačio projekto tikslas – atspindėti pagrindinius Vilniaus miesto istorijos momentus ir ryškius personažus. Šis personažas kunigaikštis Vildaugas yra Stasys Urniežius, miręs Skaityti plačiau.

Skulptūra „Giesmė“

Ši dekoratyvinė skulptūra pavadinimu „Giesmė“ prie Viršuliškių seniūnijos pastato stovi nuo 1990 m. Jos skulptorius – Vladimiras Kančiauskas, 1974 m. baigė Lietuvos dailės institutą, sukūręs skulptūras Vilniuje, Alytuje, Vašingtone ir kt. Kuria dekoratyvines skulptūras, skulptūrinius portretus. Kūriniuose dažnai derina poliruotą metalą ir akmenį. Būdingos apibendrintos formos, netikėti, daugiareikšmiai vaizdiniai. 1999 m. Vilniuje, priešais Lietuvos mokslų akademijos Skaityti plačiau.

Martyno Liuterio skulptūra

2017 m. Švenčiant Reformacijos jubiliejaus metus, kiemelyje šalia Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios atidengtas Bažnyčios reformatoriaus dr. Martyno Liuterio paminklas. Ant neaukšto 30 cm granito postamento užkelta pustrečio metro skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurta skulptūra pro bažnyčios kiemelio vartus gerai matyti praeiviams Vokiečių gatvėje. Prie paminklo postamento pritvirtintoje lentelėje įamžinti dosniausi aukotojai. Iš viso aukomis surinkta maždaug Skaityti plačiau.

Akmenų labirintas - Vijūnė 3

Akmenų labirintas – Vijūnė

Antakalnyje Vileišio g. prie Neries suridentas akmenų labirintas – Vijūnė. Labirintai – viena iš seniausių žmonijos dvasinių praktikos priemonių ir sutinkama beveik visose religijų apeigose. Manoma, jog jiems – virš 4000 metų, kaip ir piramidėms. Labirintai – tai savaime galinga geometrinė figūra. Vijūnės akmenų labirintas – strateginė vieta švenčiantiems lygiadienį. Lygiadienis (ekvinokcija) – rudens ir Skaityti plačiau.

Skulptūra „Dviaukštis“

„Dviaukštis“ – antroji 2009 m. vykusio projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ skulptūra. Jos autorius Mindaugas Navakas sako, kad „Dviaukštis“ yra pusiau skulptūra, pusiau statinys, nes į jį galima įeiti. Jos aukštis –  450 cm. Viršutinė dalis primena barokinės bažnyčios kupolą. Skulptūros stogelio kiaurymėje skulptorius įmontavo ametisto geodą. Šis ametistas pargabentas iš Brazilijos, o skulptūra Skaityti plačiau.

Skulptūra „Ožka ant akmens“

2015 m. birželio 4 d. ant kalvos prie Vilkpėdės ligoninės buvo atidengta  skulptūra, sukurta remiantis legenda apie Vilkpėdės atsiradimą. Skulptūrinę kompoziciją sudaro 8 tonas sveriantis rausvo granito akmuo, ant kurio iškalta Vilkpėdės legenda, o ant akmens užšokusi nuo vilko bėganti juoda ožkytė. Skulptūros autorius Kęstutis Musteikis, architektas Henrikas Žukauskas. Istorinis Vilkpėdės kaimas, šiandien – Vilniaus Skaityti plačiau.

Skulptūra „Lietuvių skalikai“

2015 metų gegužę Gedimino pilies kalno papėdėje, atidengta skulptūra, taip pagerbiant vienintelę lietuvišką šunų veislę – lietuvių skaliką. Skulptūros atsiradimą inicijavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentas kartu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Skulptūros autoriai – Rimantas Keturka ir Feliksas Volčakas, eskizo autorius – Romualdas Kvintas. Lietuvių skalikai buvo išvesti iš įvairių Skaityti plačiau.

Skulptūra „Šv. Kristaforas“

Seniausia Vilniuje šv. Kristoforo skulptūra yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Dar viena – Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje. Pastarąją 1957 m. sukūrė menininkas Antanas Kmieliauskas, už ką buvo pašalintas iš Dailininkų sąjungos. Trečias šv. Kristoforas –  Gedimino prospekte priešais Seimo rūmus stūksančio pastato sienoje. Tai – 1996 metais iš nerūdijančio plieno sukurtas skulptoriaus Kazimiero Skaityti plačiau.

Antakalnio skulptūrų-suoliukų parkas 5

Antakalnio skulptūrų-suoliukų parkas

Antakalnio suoliukų parkas įkurtas netoli Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto. Projekto partneriai MG Valda ir Vilniaus savivaldybė. Parko vieta parinkta atsižvelgus į gyventojų srautus ir jų poreikius: siekta, kad jame būtų galima leisti tiek aktyvų laisvalaikį, tiek ramiai pailsėti. Iš daugiau nei 20 pasiūlymų buvo pasirinkti Ryto Jono Belevičiaus, Kęstučio Musteikio, Dalios Matulaitės, Arvydo Skaityti plačiau.

skulptura batai2

Skulptūra „Batai“

Užupis šiandien tapo mėgstama menininkų, bohemos atstovų gyvenimo vieta. Jame yra kelios jau neatsiejamos skulptūros – „Užupio angelas“, „Undinė“, kitaip dar vadinama Užupio mergele. O taip pat prie Vilniaus dailės akademijos Naujųjų rūmų nuo 2001 m. stovi įdomi skulptūra. Užsukę galite pasimatuoti betoninius Viliaus Mačiulsko „Batus“. Informacijos šaltiniai:  Marcišauskytė-Jurašienė, Jolanta. Vilniaus skulptūrų kelias. – Vilnius, 2016. – Skaityti plačiau.