oginskienes monograma2

Marijos Skuževskaitės-Oginskienės monograma

Senosios regulos karmelitai, apsistoję vienuolyne greta Šv. Jurgio bažnyčios, 1778 m. dalį žemės pardavė miestiečiui Tadeuszui Woinickiui. 1808 m. Vilniaus plane ši valda pažymėta kaip 757-a posesija. Per šimtmetį spėjo pasikeisti mažiausiai penki posesijos savininkai, kurie vis perstatinėjo ir dailino valdai priklausiusius du mūrinius namus. 1882-aisiais juos už 25 200 rublių įsigijo grafas H. Korwinas-Milewskis. Skaityti plačiau.

Kaklaraiščių tiltas

Kaklaraiščių tiltas

Neįmanoma nepastebėti geltono pėsčiųjų tilto Karoliniškėse, o ant jo – kelių dešimčių spalvingų kaklaraiščių. Pirmieji kaklaraiščiai ant tilto buvo užrišti 2015-ųjų balandį. Sumanymo autorius Julius Žėkas sakė, kad per porą metų pasitaikė ne vienas atvejis, kai kaklaraiščių kažkas nukniaukdavo. Kelis jų apdegino vandalai. Tačiau kiekvieną kartą eidamas tiltu J.Žėkas pastebi vis naujų kaklaraiščių. Kas juos atneša Skaityti plačiau.

vandens kolonele

Rurmusas (vandens kolonėlė)

Senasis Vilniaus vandentiekis vandenį ėmė iš natūralių šaltinių. Kad būtų galima vandenį sukaupti ir leisti jam tekėti vamzdžiais, reikia rezervuarų. Istoriniuose šaltiniuose tokie Vilniaus vandentiekio rezervuarai buvo vadinami rurmusais, šuliniais ir dėžėmis. Kaip rodo pavadinimas, tie rezervuarai buvo paprasti šuliniai arba nedideli tvenkinėliai. Jeigu toks šulinys turėdavo medinį rentinį ir dar lentų dangtį, tai jis Skaityti plačiau.

nykstukai2

Vilniaus nykštukai

Vilniaus gatvėje, priešais labdarybės draugijos pastatą su sparnuotais liūtais, esančiame name dabar – įrengtas prabangus verslo centras, o jo įėjimą saugo keturi barzdoti metaliniai nykštukai su užrašais „Rok 1897“. Du prie vartų kampų Vilniaus gatvėje, o kiti du – už stiklinių durų vidiniame kieme. Visi jie restauruoti, informacijos ar 1897 m. datos ant jų nurodo Skaityti plačiau.

piesinys2

Piešinys ant pastato sienos

2015 m. rugpjūčio 27 d. pirmasis festivalio „Vilnius Street Art“ užbaigtas italo menininko Millo, kurio tikrasis vardas yra Frančeskas Kamilis Džiordžinas (Francesco Camillo Giorgino) darbas, piešinys (dydis: 1735 x 2598 x 599) ant pastato Pylimo g. 56 sienos (priešais Halės turgų). Tai trečiasis tarptautinis gatvės meno festivalis vykęs 2015 m. rugpjūčio 19 d. – rugsėjo Skaityti plačiau.

sokolado parduotuves reliktas

Šokolado parduotuvės reliktas „meškiukai“

Šaltinių ir Mindaugo gatvių sankryžoje yra keturių aukštų gyvenamas namas. Šiame pastate iki Pirmojo pasaulinio karo veikė šokolado ir saldainių fabrikas „Viktorija“. Įkurtas 1893 m. garinis šokolado fabrikas pirmiausia Plačiojoje gatvėje, jo savininku buvo Tobijus Bunimovičius. Kartu su tėvu, Peterburgo 1-osios gildijos pirkliu Izrailiu Bunimovičiumi, jie sukūrė akcinę bendrovę „Viktorija“ ir 1897 m. Kaukazo ir Skaityti plačiau.

bibliotekos durys

Vilniaus universiteto bibliotekos paminklinės durys

1996 metais 450-ųjų Martyno Mažvydo Katekizmo metinių išvakarėse, nutarta pažymėti vietą, kur pirmoji knyga lietuvių kalba yra saugoma. Skulptoriui Jonui Meškelevičiui (1950 – 2005) pasiūlyta idėja sukurti memorialines duris Vilniaus universiteto bibliotekai ir ant jų pavaizduoti svarbiausius Lietuvos kultūros faktus ir asmenybes. Rektoriaus įsaku buvo suburta Komisija, kurią sudarė profesorius Benediktas Juodka, profesorius Domas Kaunas, Skaityti plačiau.

vytis-su-caru-karuna

Pilies tilto puošybos detalė – lietuviškas Vytis su carų karūna

Pilies tiltas per Vilnelę, kaip ir kiti Vilniaus tiltai turi savo istoriją ir savo unikalius bruožus. Šiuo atveju praeivio akį patraukia įmantri tilto puošybos ornamentika, o svarbiausia – unikalaus stiliaus Lietuvos Vytis. Heraldinis simbolis – lietuviškas Vytis, vaizduojamas, ne su LDK kunigaikščių, bet Rusijos carų karūna ant viršaus. Priskiriamas įdomiausių istorinių akcentų šimtukui Vilniaus mieste. Laiko Skaityti plačiau.