Mykolo Kleopo Oginskio muzikinis suolelis

Mykolas Kleopas Oginskis – vienas iš garsios didikų Oginskių giminės atstovų. M. K. Oginskis buvo daugeliu talentų pasižymėjusi asmenybė: politikas, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, Vilniaus universiteto mokslo tarybos garbės narys, Lietuvos sukilėlių Vyriausybės, Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys, socialinių reformų idėjų puoselėtojas, memuarų rašytojas, kompozitorius. Jis aktyviai dalyvavo politinėje, valstybės valdymo, švietimo, socialinių Skaityti plačiau.

Katedros eksterjero skulptūros (Abraomas, Mozė, šv. Matas, šv. Morkus, šv. Lukas, šv. Jonas, šv.Petro pamokslas, Nojaus auka, Lietuvos kunigaikščiai, Jėzuitų šventieji, šv. Elena, šv. Stanislovas, šv. Kazimieras)

Vilniaus katedra turi daugiau kaip šešių šimtmečių istoriją. Šioje šventovėje saugoma daugybė religinių, meno ir istorinių vertybių, kurios svarbios ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos žmonėms. Religinis, kultūrinis ir istorinis paveldas — tai prieš mus gyvenusių žmonių palikimas, susijęs su mūsų krašto tikėjimo istorija. 1769 m. siautėjusi didelė audra nuniokojo katedros skliautus. Jos rekonstrukcijos Skaityti plačiau.

Blyninės iškaba

Pastatą sudaro nevienodo ilgio į kiemą nusidriekę du triaukščiai korpusai, juos prie gatvės jungia įvažiavimo arka. Statinio rašytinė istorija prasideda 1575 m. 1952 m. pastato pirmame aukšte įrengtos prekybos (duonos parduotuvė) ir visuomeninio maitinimo (blyninė) patalpos, vėliau gatvės korpuso II-III aukštuose įsikūrė Technikos namai, kitur buvo butai. Šiuo metu pasto durys patraukia dėmesį, nes virš Skaityti plačiau.

Kaukolė ant Šv. Jonų bažnyčios

Lietuvos krikšto išvakarėse, 1386 m., Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila pradėjo parapinės Šv. Jonų bažnyčios statybą, kuri baigta 1426 m. Gaisrų nuniokotą bažnyčią 1571 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas perdavė Vilniaus jėzuitų kolegijai, kuri rekonstravo pastatą, jį prailgindama į gatvės pusę; nuo 1579 m. bažnyčia priklausė Vilniaus universitetui. 1600–1610 m. pastatyta mūrinė varpinė. 1655 m. Skaityti plačiau.

oginskienes monograma2

Marijos Skuževskaitės-Oginskienės monograma

Senosios regulos karmelitai, apsistoję vienuolyne greta Šv. Jurgio bažnyčios, 1778 m. dalį žemės pardavė miestiečiui Tadeuszui Woinickiui. 1808 m. Vilniaus plane ši valda pažymėta kaip 757-a posesija. Per šimtmetį spėjo pasikeisti mažiausiai penki posesijos savininkai, kurie vis perstatinėjo ir dailino valdai priklausiusius du mūrinius namus. 1882-aisiais juos už 25 200 rublių įsigijo grafas H. Korwinas-Milewskis. Skaityti plačiau.

Kaklaraiščių tiltas

Kaklaraiščių tiltas

Neįmanoma nepastebėti geltono pėsčiųjų tilto Karoliniškėse, o ant jo – kelių dešimčių spalvingų kaklaraiščių. Pirmieji kaklaraiščiai ant tilto buvo užrišti 2015-ųjų balandį. Sumanymo autorius Julius Žėkas sakė, kad per porą metų pasitaikė ne vienas atvejis, kai kaklaraiščių kažkas nukniaukdavo. Kelis jų apdegino vandalai. Tačiau kiekvieną kartą eidamas tiltu J.Žėkas pastebi vis naujų kaklaraiščių. Kas juos atneša Skaityti plačiau.

vandens kolonele

Rurmusas (vandens kolonėlė)

Senasis Vilniaus vandentiekis vandenį ėmė iš natūralių šaltinių. Kad būtų galima vandenį sukaupti ir leisti jam tekėti vamzdžiais, reikia rezervuarų. Istoriniuose šaltiniuose tokie Vilniaus vandentiekio rezervuarai buvo vadinami rurmusais, šuliniais ir dėžėmis. Kaip rodo pavadinimas, tie rezervuarai buvo paprasti šuliniai arba nedideli tvenkinėliai. Jeigu toks šulinys turėdavo medinį rentinį ir dar lentų dangtį, tai jis Skaityti plačiau.

nykstukai2

Vilniaus nykštukai

Vilniaus gatvėje, priešais labdarybės draugijos pastatą su sparnuotais liūtais, esančiame name dabar – įrengtas prabangus verslo centras, o jo įėjimą saugo keturi barzdoti metaliniai nykštukai su užrašais „Rok 1897“. Du prie vartų kampų Vilniaus gatvėje, o kiti du – už stiklinių durų vidiniame kieme. Visi jie restauruoti, informacijos ar 1897 m. datos ant jų nurodo Skaityti plačiau.

piesinys2

Piešinys ant pastato sienos

2015 m. rugpjūčio 27 d. pirmasis festivalio „Vilnius Street Art“ užbaigtas italo menininko Millo, kurio tikrasis vardas yra Frančeskas Kamilis Džiordžinas (Francesco Camillo Giorgino) darbas, piešinys (dydis: 1735 x 2598 x 599) ant pastato Pylimo g. 56 sienos (priešais Halės turgų). Tai trečiasis tarptautinis gatvės meno festivalis vykęs 2015 m. rugpjūčio 19 d. – rugsėjo Skaityti plačiau.

sokolado parduotuves reliktas

Šokolado parduotuvės reliktas „meškiukai“

Šaltinių ir Mindaugo gatvių sankryžoje yra keturių aukštų gyvenamas namas. Šiame pastate iki Pirmojo pasaulinio karo veikė šokolado ir saldainių fabrikas „Viktorija“. Įkurtas 1893 m. garinis šokolado fabrikas pirmiausia Plačiojoje gatvėje, jo savininku buvo Tobijus Bunimovičius. Kartu su tėvu, Peterburgo 1-osios gildijos pirkliu Izrailiu Bunimovičiumi, jie sukūrė akcinę bendrovę „Viktorija“ ir 1897 m. Kaukazo ir Skaityti plačiau.