1860 m. Vilniuje, Kaune ir Gardine Rusijos valdžios iniciatyva įsteigtos mergaičių gimnazijos. Tačiau kitaip, nei centrinėse gubernijose, čia nebuvo įteisintos globėjų tarybos, todėl vietinės bendruomenės atstovai negalėjo nustatyti mergaičių auklėjimo ir mokymo krypčių, formuoti pedagogų personalo. Mokinių skaičius gimnazijose buvo labai mažas. 1860 m. sausio 9-ąją buvo įsteigta pirmoji gubernijoje Vilniaus mergaičių gimnazija, kurioje iš Skaityti plačiau.
Galerijoje „Šofar“ veikia Žydų kultūros ir informacijos centras (ŽKIC) – viešoji įstaiga, kurios veiklos tikslas – tenkinti vilniečių ir miesto svečių interesus vykdant kultūrinę ir informacinę veiklą apie turtingą žydų kultūros palikimą, nes Lietuvos žydų kultūra kartu yra ir Lietuvos kultūra. Pagrindinė ŽKIC veikla yra rinkti, kaupti ir teikti informaciją apie žydų kultūros paveldą, rengti Skaityti plačiau.
Trys nedideli kambariai su sienas puošiančiais meno kūriniais, įspūdingo grožio indauja ir kiti baldai, ant stalo išdėlioti indai – vieni mena XVIII amžių, iš kitų valgė šių dienų karaliai, tokie kaip Anglijos karalienė Elžbieta II 2006 metų vizito Vilniuje metu. Muziejų įkūrė ir jame savo kolekciją eksponuoja Vaclovas ir Henrita Kontrauskai. Per 30 metų V. Skaityti plačiau.
Senosios regulos karmelitai, apsistoję vienuolyne greta Šv. Jurgio bažnyčios, 1778 m. dalį žemės pardavė miestiečiui Tadeuszui Woinickiui. 1808 m. Vilniaus plane ši valda pažymėta kaip 757-a posesija. Per šimtmetį spėjo pasikeisti mažiausiai penki posesijos savininkai, kurie vis perstatinėjo ir dailino valdai priklausiusius du mūrinius namus. 1882-aisiais juos už 25 200 rublių įsigijo grafas H. Korwinas-Milewskis. Skaityti plačiau.
1935 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos vyriausybė įsteigė pirmąją aukštąją pedagoginę mokyklą – dvimetį pedagoginį institutą Klaipėdoje, kurio pagrindinis uždavinys buvo rengti mokytojus reformuotai pradinei mokyklai ir plėtoti pedagoginius mokslus Lietuvoje. 1939 m. kovo mėnesį, Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, institutas buvo evakuotas į Panevėžį, o tų pačių metų rudenį, Lietuvai atgavus Vilnių, buvo perkeltas į Skaityti plačiau.
XIX a. antroje pusėje, nutiesus (1860) Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyveno geležinkelininkai. Naujoji Vilnia tapo miesteliu. Jame kūrėsi medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. XX a pradžioje Naujoji Vilnia tapo trečiu miestu Lietuvoje pagal pramonės koncentraciją. 1940-1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin Skaityti plačiau.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pagrindinis pastatas suprojektuotas architekto V. Anikin ir inžinieriaus C. Strimaičio dar 1953 m. (neįgyvendintas), o pastatytas tik 1963 m. pagal L. Kazarinskio projektą. Pagal pirminį projektą turėjo būti gausu lipdytinio dekoro sovietine tematika (knyga, žvaigždė, pjautuvas ir kūjis), komunizmo vadų K. Markso, F. Engelso, Lenino ir Stalino portretai pagrindiniame fasade. Skaityti plačiau.
1961 m. Vilniuje, tuometinėje Karolio Požėlos gatvėje pastatytas namas Nr. 34. Jame apgyvendintos menininkų šeimos, o pirmame aukšte buvo numatyta įrengti dvi kino sales. Kino teatras pavadintas „Planeta“ pirmojo kosmonauto Jurijaus Gagarino garbei. Pirmas kino seansas vyko 1963 m. kovo 13 d. 10 val. Kino teatras žiūrovus viliodavo įspūdingomis afišomis. 1997 m. liepos 9 d. Skaityti plačiau.
Antano ir Tomo Venclovų muziejaus fondas pradėtas kaupti 1973 m. įkūrus Vilniaus rašytojų muziejų. 1990 m. jį likvidavus, poeto Antano Venclovos memorialinis muziejus tapo savarankiškas, 2004 metais pavadintas „Venclovų namais“. Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namai – muziejus įkurtas lietuvių rašytojo A. Venclovos bute, kuriame jis su šeima gyveno 1945–1971 metais. Ekspozicija „A. Venclovos darbo Skaityti plačiau.
Bareikiškės – nedidelis dvarelis ir kaimas, esantis Vilniaus rajone, prie senojo Vilniaus-Minsko plento, nuo sostinės pietryčių kryptimi nutolęs 14 km, o nuo Rukainių – 3 km. Kaime išlikęs XIX amžiaus medinis pastatas, kuriame 1853-1861 metais gyveno ir kūrė poetas Vladislavas Sirokomlė (tikrasis vardas – Liudvikas Kondratovičius) (Władysław Syrokomla – Ludwik Kondratowicz). Pastate įrengtas muziejus ir Skaityti plačiau.