R1-03314-003A

Vingio parko estrada

Rengiantis jubiliejinei LSSR dvidešimtmečio dainų šventei, Vilniaus parko viduryje buvo skubiai pastatyta Dainų estrada. Statyboje panaudotas estų architekto Alaro Kotlio projektas, pagal kurį 1957 – 1960 m. buvo pastatyta analogiška estrada Taline. Talpina beveik 20 000 žmonių. Estų architektai vėliau priekaištavo, kad lietuviai esą „pavogė“ jų ilgai projektuotą originalios architektūros estradą, tapusią nacionalinio solidarumo simboliu. Skaityti plačiau.

Nacionalinė dailės galerija (buvęs „Revoliucijos“ muziejus)

Pastatas stovi vakarinėje Vilniaus dalyje, atokiau nuo kitų pastatų, šlaite. Sovietmečiu tarp dabartinės Nacionalinės dailės galerijos – tuometinio Revoliucijos muziejaus ir „Lietuvos“ viešbučio planuota įrengti skverą su „Tarybinės liaudies“ žygdarbių monumentu. Pagrindinis fasadas yra Neries pusėje. Pastato planas pailgas, asimetriškas, laužtinis. Tūris 36 200 kub. m. bendras plotas 5970 kv. m.  Pirmame aukšte buvo įrengtos saugyklos, Skaityti plačiau.

Gintaro muziejus-galerija

Gintaro muziejus-galerija įkurta XVII a. barokinio stiliaus pastate, kuriame susikryžiavo šešių amžių erdvės ir kontūrai. Barokinis pastatas išsaugojo ir renesanso, ir klasicizmo architektūros liekanų, sutinkama ir gotikinių elementų. Įkūrėjai – Virginija ir Kazimieras Mizgiriai. Čia galima sužinoti apie 50 mln. metų senumo paslaptis saugantį Baltijos gintarą: jo atsiradimo istoriją, natūralias formas bei plačią gintaro spalvų Skaityti plačiau.

Blyninės iškaba

Pastatą sudaro nevienodo ilgio į kiemą nusidriekę du triaukščiai korpusai, juos prie gatvės jungia įvažiavimo arka. Statinio rašytinė istorija prasideda 1575 m. 1952 m. pastato pirmame aukšte įrengtos prekybos (duonos parduotuvė) ir visuomeninio maitinimo (blyninė) patalpos, vėliau gatvės korpuso II-III aukštuose įsikūrė Technikos namai, kitur buvo butai. Šiuo metu pasto durys patraukia dėmesį, nes virš Skaityti plačiau.

Kaukolė ant Šv. Jonų bažnyčios

Lietuvos krikšto išvakarėse, 1386 m., Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila pradėjo parapinės Šv. Jonų bažnyčios statybą, kuri baigta 1426 m. Gaisrų nuniokotą bažnyčią 1571 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas perdavė Vilniaus jėzuitų kolegijai, kuri rekonstravo pastatą, jį prailgindama į gatvės pusę; nuo 1579 m. bažnyčia priklausė Vilniaus universitetui. 1600–1610 m. pastatyta mūrinė varpinė. 1655 m. Skaityti plačiau.

Akmenų labirintas - Vijūnė 3

Akmenų labirintas – Vijūnė

Antakalnyje Vileišio g. prie Neries suridentas akmenų labirintas – Vijūnė. Labirintai – viena iš seniausių žmonijos dvasinių praktikos priemonių ir sutinkama beveik visose religijų apeigose. Manoma, jog jiems – virš 4000 metų, kaip ir piramidėms. Labirintai – tai savaime galinga geometrinė figūra. Vijūnės akmenų labirintas – strateginė vieta švenčiantiems lygiadienį. Lygiadienis (ekvinokcija) – rudens ir Skaityti plačiau.

Galerija-meno platforma „Meno stalčius“

Galerija „Meno stalčius“ įsikūrė įdomioje, tačiau plačiai visuomenei menkai žinomoje vietoje – netoli Vilniaus tarptautinio oro uosto ir „Ikea“ stūksančiame Skulptūros ir vitražo centre (SVC). Tai sovietinis industrinis pastatas, unikalus savo paskirtimi – jis buvo projektuojamas milžiniškų sovietinių skulptūrų kūrimui. Po nepriklausomybes atkūrimo jame iki šiol kuria daug menininkų, čia gaminami ar restauruojami autoriniai darbai, Skaityti plačiau.

Paminklas Juozapui Montvilai

Juozapas Montvila – Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių bei kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius. Jo inicialai įspausti Šėtos bažnyčios varpe, nes parėmė varpo išliejimo darbus. J. Montvila buvo palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse prie koplyčios, kur jam Vilniaus visuomenininkai pastatė paminklą – angelo skulptūrą. Minint 20-ąsias Juozapo Montvilos mirties metines 1931 m. rugsėjo Skaityti plačiau.

Kino teatras „Lazdynai“

Prie Laisvės pr. ir Erfurto g. sankryžos stovi prekybos centras, o anksčiau čia veikė kino teatras „Lazdynai“. Šeštajame dešimtmetyje dešiniajame Neries krante esančias kalvas nuspręsta urbanizuoti. Vilniuje sėkmingai statėsi Žirmūnų mikrorajonas, o statyboms einant į pabaigą pradėta ruoštis ir Lazdynų rajono statyboms. Pirmieji naujakuriai į Lazdynus atsikraustė 1969 m., kai čia dar buvo statomas baseinas, Skaityti plačiau.

Skulptūra „Dviaukštis“

„Dviaukštis“ – antroji 2009 m. vykusio projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ skulptūra. Jos autorius Mindaugas Navakas sako, kad „Dviaukštis“ yra pusiau skulptūra, pusiau statinys, nes į jį galima įeiti. Jos aukštis –  450 cm. Viršutinė dalis primena barokinės bažnyčios kupolą. Skulptūros stogelio kiaurymėje skulptorius įmontavo ametisto geodą. Šis ametistas pargabentas iš Brazilijos, o skulptūra Skaityti plačiau.