Lietuvos kompozitorių sąjunga (LKS) – tai kūrybinė visuomeninė organizacija, vienijanti profesionalius Lietuvos kompozitorius ir muzikologus. Pagrindinis LKS tikslas – skleisti, skatinti, remti, propaguoti šiuolaikinę lietuvių profesionaliąją muziką ir muzikologinę mintį Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos kompozitorių sąjunga buvo įkurta 1941 m. Kaune, kompozitoriaus Juozo Gruodžio bei jo bendraminčių iniciatyva. 1948 m. sąjungos veikla buvo atnaujinta, įvyko Skaityti plačiau.
2017 m. Vilniaus Rotušės aikštėje atsirado naujas paminklas – „Vilniaus Kompasas – Vėjų Rožė“. Istorinis ženklas Vilniaus Rotušės aikštėje įamžina vieno iš žymiausių Lietuvos keliautojų, mecenatų ir valdovų Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio atminimą. 3 metrų skersmens granito simbolis, rodantis į keturias pasaulio kryptis, ženklo grindinyje, prie fontano, piligriminio žygio į Šventąją Žemę žemėlapis. Vilniaus Kompaso – Skaityti plačiau.
2017 m. įkurta „Telia Vilniaus istorijos Nemuziejus“ – tai analogų Europoje neturintis virtualus muziejus, kuriame daugiasluoksnės kompiuterinės grafikos, lazerių ir projekcijų pagalba bus atkurta 700 metų sostinės istorijos. 15 minučių virtualus seansas papasakos net 16 kertinių istorijų, kurios nuo pat Gedimino sapno formavo šiandieninį Vilniaus veidą. Pasitelkę naujausias technologijas, istorikai ir dailininkai Telia Nemuziejuje taip Skaityti plačiau.
Aikštė pavadinta istoriko Simono Daukanto vardu yra bene gražiausia aikštė Vilniuje. Kad ir iš kurios pusės ateitumėte į S. Daukanto aikštę, siaura gatvelė staiga prasiplečia ir įsilieja į aikštę, kuri apsupta klasicistiniais XVIII amžiaus pabaigos – XIX pradžios statiniais. Aplink šią aikštę yra išsidėstę svarbūs Vilniaus miestui architektūros paminklai: buvę didikų namai ir dabartiniai Prezidento Skaityti plačiau.
1912 m. gegužės 26 d. pirmą kartą vadinamojoje „Filarmonijos“ salėje įvyko O. Dymovo pjėsės senaja žydų kalba „Klausyk, Izraeli!” premjera. Teatro ivrito kalba sukūrimo idėją iškėlė Naumas Cemachas dar 1911 m. Balstogėje kur jis tuomet gyveno. Surinkęs neprofesionalių aktorių trupę, Cemachas pradėjo statyti spektaklį. Gardino gubernatorius neleido rodyti spektaklio, todėl Cemachas jį parodė Vilniuje. Vėliau Skaityti plačiau.
Pinigų muziejaus užuomazgų galima aptikti dar 1985 m., kai SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinėje kontoroje (VB RK) buvo įrengtas Valstybinio banko istorijos muziejus. 1986 m. jis įregistruotas kaip vienas iš LSSR visuomeninių muziejų; jame buvo saugomi 489 pagrindinio fondo eksponatai. Muziejaus prižiūrėtojos pareigos buvo patikėtos ilgametei SSRS VB RK darbuotojai Genovaitei Leonavičiūtei. Muziejaus rinkinių formavimas Skaityti plačiau.
Mykolas Kleopas Oginskis – vienas iš garsios didikų Oginskių giminės atstovų. M. K. Oginskis buvo daugeliu talentų pasižymėjusi asmenybė: politikas, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, Vilniaus universiteto mokslo tarybos garbės narys, Lietuvos sukilėlių Vyriausybės, Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys, socialinių reformų idėjų puoselėtojas, memuarų rašytojas, kompozitorius. Jis aktyviai dalyvavo politinėje, valstybės valdymo, švietimo, socialinių Skaityti plačiau.
2017 m. Švenčiant Reformacijos jubiliejaus metus, kiemelyje šalia Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios atidengtas Bažnyčios reformatoriaus dr. Martyno Liuterio paminklas. Ant neaukšto 30 cm granito postamento užkelta pustrečio metro skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurta skulptūra pro bažnyčios kiemelio vartus gerai matyti praeiviams Vokiečių gatvėje. Prie paminklo postamento pritvirtintoje lentelėje įamžinti dosniausi aukotojai. Iš viso aukomis surinkta maždaug Skaityti plačiau.
Vilniaus katedra turi daugiau kaip šešių šimtmečių istoriją. Šioje šventovėje saugoma daugybė religinių, meno ir istorinių vertybių, kurios svarbios ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos žmonėms. Religinis, kultūrinis ir istorinis paveldas — tai prieš mus gyvenusių žmonių palikimas, susijęs su mūsų krašto tikėjimo istorija. 1769 m. siautėjusi didelė audra nuniokojo katedros skliautus. Jos rekonstrukcijos Skaityti plačiau.
Simonas Daukantas – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. Vilniaus universiteto vienas iš kiemelių pavadintas pavadintas pirmojo Lietuvos istoriją lietuviškai rašiusio šio universiteto auklėtinio Simono Daukanto vardu. Jis taip pat įamžintas dailininko R. Gibavičiaus Filologijos fakulteto antrojo aukšto freskose. Kiemas apsuptas įvairiais amžiais statytų Filologijos fakulteto pastatų, pietvakarių kampe išlikęs Skaityti plačiau.