gelezinkelio stotis2

Geležinkelių muziejus

Geležinkelių muziejaus steigimo idėja buvo gimusi dar tarpukaryje, bet prasidėjęs karas, po to sekusi ūkio suirutė sutrukdė tai įgyvendinti. Muziejus atsirado 1966 m., kuomet Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos vadovybė įkūrė Geležinkelininkų darbo šlovės muziejų. Pradinė surinkta medžiaga apie įvairiapusį geležinkelininkų gyvenimą, fotografijos, keli maketai buvo muziejaus fondo pradžia. Muziejus veikė dabartiniame AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos Skaityti plačiau.

teatro-ir-kino-muziejus5

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Radvilų rūmai – tai renesanso ir baroko laikotarpio pastatas, šiek tiek įlenktas pagal gatvę. Antrame aukšte yra buvusio miesto teatro patalpos. Rūmų sienos plytų mūro, tinkuotos, keturšlaitis stogas dengtas čerpėmis. Fasadas neturi aiškios kompozicijos, langų apvadai su augalinių motyvų lipdyba, trikampiai ir segmentiniai sandrikai. Tokio paties dekoro yra Pociejų rūmuose. XVI a. pabaigoje čia stovėjo Skaityti plačiau.

operos-baleto-teatras2

Operos ir baleto teatras

Pirmieji Operos ir baleto teatro rūmų projektai buvo parengti dar 1950 m. (architektai A. Lukošaitis ir J. Peras) ir 1955 m. (architektas R. Gegatas). Vėliau projektavimas pavestas jaunai architektei Elenai Nijolei Bučiūtei, kuri pateikė pirminį projekto variantą 1962 m. artimą funkcionalistinėms tendencijoms. Vėliau projektas ne kartą koreguotas, o statyba baigta 1974 m. Rūmai stovi viršutinėje Skaityti plačiau.

markuciu dvaras puskino muziejus

Aleksandro Puškino literatūrinis muziejus

Aleksandras Puškinas (1799 – 1837) – rusų romantizmo poetas ir rašytojas, laikomas geriausiu rusų poetu ir modernios rusų literatūros pradininku. Jis taip pat rašė istorinę beletristiką. Jo kūrinys „Marija: rusiškos meilės istorija“ vaizduoja Rusiją valdant Jekaterinai II. XIX a. trečiajame dešimtmetyje jis susipyko su valdžia ir buvo ištremtas į pietinę Rusijos dalį. Esant stipriai vyriausybės Skaityti plačiau.

paneriu-memorialas2

Panerių memorialas holokaustui ir genocido aukoms atminti

Panerių memorialas tai keliolika hektarų pušyno, kuriame pastatyti paminklai čia nužudytiems įvairių tautybių žmonėms atminti. Teritorijoje yra nedidelis muziejus, taip pat išlikusios duobės, kuriose antrojo Pasaulinio karo metais nužudyta ir sudeginta apie 100 tūkstančių žmonių. Dabartinio Panerių memorialo vietoje 1939 metais buvo pradėta statyti sovietinė karinė bazė su aviacinio kuro saugyklomis. 1941 metais vokiečiams užėmus Skaityti plačiau.

tuskulenu-rimties-parkas

Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas

Tuskulėnų dvaro teritorija – tai sovietinių okupantų brutalumą ir žiaurumą liudijanti vieta. Čia 1944–1947 m. slapta buvo užkasti NKGB (MGB) vidaus kalėjime vykdant mirties bausmę nužudyti žmonės. Dauguma jų (613) buvo kaltinami ir nuteisti pagal RSFSR Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį „Tėvynės išdavimas“. Mirties nuosprendžius vykdžiusi specialioji grupė, sudaryta iš NKGB (MGB) A skyriaus darbuotojų, po Skaityti plačiau.

kgb-muziejus2

KGB kalėjimas (muziejus)

Būsimasis KGB kalėjimo pastatas Vilniuje, Gedimino pr. bei Aukų g. sankirtoje pastatytas 1899 m. specialiai Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos teismams. Teismai veikė iki Pirmojo pasaulinio karo, tiksliau – iki 1915 m., kai Lietuvos teritoriją užėmė vokiečių kariuomenė. Tuomet pastate įsikūrė įvairios vokiečių okupacinės valdžios įstaigos. 1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Skaityti plačiau.

baznycios-paveldo-muziejus2

Šv. Archangelo Mykolo bažnyčia – Bažnytinio paveldo muziejus

Vilniaus Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia – buvusi bažnyčia Vilniaus senamiestyje. Renesanso manierizmo stiliaus, Sapiegų giminės mauzoliejus. Ją 1594 m. pastatydino jos finansuotojas Leonas Sapiega. Bažnyčioje tebėra Leono Sapiegos ir jo dviejų žmonų antkapinis paminklas – didžiausias Lietuvoje memorialinis statinys. 1599 m. LDK kanclerio, Vilniaus vaivados Leono Sapiegos (1557–1633) funduota Šv. Archangelo Mykolo bažnyčia Vilniuje yra Skaityti plačiau.

19-senoji-vilniaus-elektrine3

Senoji Vilniaus elektrinė

Pradžioje buvo numatyta elektrinę statyti šalia Bernardinų sodo, tačiau vėliau jos statybos vieta buvo perkelta į dešinįjį Neries krantą, Petrozavodskaja (dabar Rinktinės) gatvėje, šalia žydų kapinių, prie Neries upės.1900 m. elektrinės statybai sudaryta komisija, kuriai vadovavo Vilniaus miesto burmistras Juozapas Montvila, nariai generolas A. Antanovičius, inžinieriai Stasys Blaževičius ir J. Parševskis. Buvo paskelbtas konkursas, kuriame Skaityti plačiau.

zydu lenta3

Vilniaus žydų geto teatras

Senamiestyje esanti atminimo lenta geto teatrui 1942–1943 m. atminti, byloja apie svarbų istorijos etapą ne tik žydų, bet ir Lietuvos istorijai. Vokiečiams okupavus Lietuvos teritoriją, 1941 m. Vilniaus miesto senamiesčio dalyje buvo įkurtas žydų getas. Tačiau net ir tokios žeminančios institucijos įkūrimas nesustabdė inteligentų ir menininkų veiklos. Galima teigti, jog žydų teatro veikla nebuvo ilgam Skaityti plačiau.