Galerija „Šofar“ ir vienintelė išlikusi slėptuvė-malina

Galerijoje „Šofar“ veikia Žydų kultūros ir informacijos centras (ŽKIC) – viešoji įstaiga, kurios veiklos tikslas – tenkinti vilniečių ir miesto svečių interesus vykdant kultūrinę ir informacinę veiklą apie turtingą žydų kultūros palikimą, nes Lietuvos žydų kultūra kartu yra ir Lietuvos kultūra. Pagrindinė ŽKIC veikla yra rinkti, kaupti ir teikti informaciją apie žydų kultūros paveldą, rengti Skaityti plačiau.

Venclovų namai muziejus

Antano ir Tomo Venclovų muziejaus fondas pradėtas kaupti 1973 m. įkūrus Vilniaus rašytojų muziejų. 1990 m. jį likvidavus, poeto Antano Venclovos memorialinis muziejus tapo savarankiškas, 2004 metais pavadintas „Venclovų namais“. Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namai – muziejus įkurtas lietuvių rašytojo A. Venclovos bute, kuriame jis su šeima gyveno 1945–1971 metais. Ekspozicija „A. Venclovos darbo Skaityti plačiau.

Vilniaus akluju biblioteka3

Vilniaus aklųjų biblioteka ir aklųjų istorijos muziejus

Lietuvos aklųjų bibliotekos misija – išsaugoti ateities kartoms Nacionalinio publikuoto kultūros paveldo dalį – specialiųjų formatų dokumentus akliesiems, užtikrinti specialiųjų formatų dokumentų leidybą, sklaidą ir prieinamumą vartotojams, formuoti universalų specialios paskirties fondą, susidedantį iš garsinių leidinių, knygų bei kitų spaudinių Brailio raštu. 2011 m. bibliotekos fonduose buvo 470 674 fiziniai vienetai, 93 502 pavadinimai įvairių Skaityti plačiau.

B. Grincevičiūtės memorialinis butas 2

Beatričės Grincevičiūtės memorialinis butas muziejus „Beatričės namai“

Beatričė Grincevičiūtė – garsi Lietuvos dainininkė (sopranas) gimė 1911 m. lapkričio 28 d. Vilkaviškio rajone, Stolaukėlio kaime. Beatričė – viena žinomiausių Lietuvoje kamerinės muzikos atlikėjų. Jos tėvai – Vanda ir Andrius – kilę iš bajorų Grincevičių giminės, kurios istorija prasideda XIV a., kuomet giminės pradininkas Vilkišius už nuopelnus iš kunigaikščio Kęstučio gavo herbą bei bajoro Skaityti plačiau.

Kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“

Kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“ įkurtas 2006 metais. Tai Lietuvių kalbos instituto padalinys. „Lituanistikos židinio“ uždavinys yra patrauklia ir šiuolaikiška forma perteikti visuomenei naujausias kalbotyros žinias, šviesti visuomenę aktualiais kalbos vartojimo klausimais, kelti lietuvių kalbos prestižą, motyvuoti moksleivius, kaip būsimuosius kalbos tyrėjus ir puoselėtojus, propaguoti lietuvių kalbą kaip Europos daugiakalbystės bei kultūrų dialogo partnerę. Muziejaus tikslai: Skaityti plačiau.

bombiakas

Muzikinis klubas Bombiakas – Slėptuvė Antakalnyje

Paskutinis XX a. dešimtmetis Lietuvos pramogų pasaulyje buvo puiki erdvė eksperimentams. Užsienyje pasiblaškę lietuviai grįžo su naujomis idėjomis ir tokiomis sąlygomis šalyje kūrėsi pirmieji gyvos muzikos klubai. Kaip pavyzdžiui slėptuvė, kurioje po nepriklausomybės atkūrimo mėgo rinktis Vilniaus pankai ir kur veikė muzikinis klubas Bombiakas. 1996 m. Žalianamyje, Antakalnyje repetavo Vilniaus pankai, grupės „Erkė maiše“, SKAT, Skaityti plačiau.

ciurlionio namai3

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai : kultūros ir informacijos centras

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė vargonininko šeimoje. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889–1892 m. muzikos mokėsi kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestro mokykloje Plungėje. 1894–1899 m. studijavo Varšuvos konservatorijoje, o 1901 m. įstojo į Leipcigo konservatorijos kompozicijos klasę. Baigęs studijas, sugrįžo į Druskininkus, o 1903 m. vėl studijavo ir dirbo Varšuvoje. 1907–1908 m. M. K. Čiurlionis su pertraukomis Skaityti plačiau.

zaislu muziejus

Žaislų muziejus

Privatus pirmasis Lietuvoje žaislų muziejus, įsteigtas 2010 m. kartu kaip kultūros ir edukacijos vieta. Muziejus veikia baroko laikotarpio pastate su klasicistiniu fasadu, anksčiau vadintu Rodkevičių namu. Pastatas, kuriame įsikūręs muziejus, buvo pastatytas maždaug XVII a. pabaigoje, XVIII a. čia jau stovėjo kanauninko Antonovičiaus gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, alaus darykla. 1785 m. juos nusipirko kanauninkas Rodkevičius, Skaityti plačiau.

konrado-cele2

Muziejus ekspozicija „Konrado celė“, skirtas Adomui Mickevičiui

2009 m. gegužės 29 d. Vilniuje atidaryta Konrado celė, neseniai pastatytame, tarp Švč. Trejybės unitų bažnyčios ir viešbučio „Pas bazilijonus“, pastate. Vienuolyno celė, kurioje kalėjo poetas, vadinama Adomas Mickevičiaus poemos herojaus Konrado vardu. Joje yra dvi ekspozicijos. Viena įrengta kaip kalėjimo kameros imitacija, kitoje – fotostenduose pateikta informacija apie Aomo Mickevičiaus gyvenimą Vilniuje, filomatų ir Skaityti plačiau.

gelezinkelio stotis2

Geležinkelių muziejus

Geležinkelių muziejaus steigimo idėja buvo gimusi dar tarpukaryje, bet prasidėjęs karas, po to sekusi ūkio suirutė sutrukdė tai įgyvendinti. Muziejus atsirado 1966 m., kuomet Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos vadovybė įkūrė Geležinkelininkų darbo šlovės muziejų. Pradinė surinkta medžiaga apie įvairiapusį geležinkelininkų gyvenimą, fotografijos, keli maketai buvo muziejaus fondo pradžia. Muziejus veikė dabartiniame AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos Skaityti plačiau.