n.vilnios gelezinkelio memorialas4

Naujosios Vilnios geležinkelio memorialas

XIX a. antroje pusėje, nutiesus (1860) Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyveno geležinkelininkai. Naujoji Vilnia tapo miesteliu. Jame kūrėsi medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. XX a pradžioje Naujoji Vilnia tapo trečiu miestu Lietuvoje pagal pramonės koncentraciją. 1940-1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin Skaityti plačiau.

potvynio zyma2

1931 m. potvynio žyma

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos cokolyje kampiniame akmens bloke įrėžta linija su užrašu žyminčiu 1931 m. potvynio datą ir aukščiausią vandens pakilimo lygį. 1931 m. balandžio 21 d. iš krantų išsiliejus abiems upėms – Vilnelė ir Neris – užtvindė žemesnes Vilniaus miesto gatves. Balandžio 26-ąją užfiksuotas aukščiausias kada nors buvęs miesto istorijoje vandens lygis Skaityti plačiau.

sekmes-pilvas5

Bareljefas „Sėkmės pilvas“

2013 m. birželį ant prekybos centro „Flagman“ sienos, Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvių sankirtoje, atidengtas skulptoriaus Romualdo Kvinto, architekto Alvydo Songailos, 40 cm dydžio bronzos bareljefas – „Sėkmės pilvas“. Pavaizduotas rytietiškas tradicijas simbolizuojantis sotus, rubuilis, kaspinu aprišto vyro pilvo fragmentas. Šalia bareljefo yra užrašas, kad pilvą reikia paglostyti. Kūrinys skirtas visiems, kuriems šiuo metu labai Skaityti plačiau.

memorialine lenta vytautui3

Memorialinė lenta Vytautui Didžiajam

Tai juodo šlifuoto marmuro plokštė su įdubaus paauksuoto šrifto įrašu, apjuosta plačiais smiltainio rėmais yra Vilniaus arkikatedros šiaurinėje navoje, prie rytinės sienos. Lenta (1,2 ilgio ir 1, 7 pločio) karpyto, į apačią siaurėjančio silueto. Rėmai sukomponuoti iš reljefinių dekoratyvinių ir simbolinių motyvų – didžiojo kunigaikščio kepurės, vartų, Gedimino stulpų ir kartušo su vyčiu apačioje – Skaityti plačiau.

boriso-efros-lenta

Memorialinė lenta gydytojui Borisui Efrosui

Atminimo lenta, skirta gydytojui, kuris pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją. Be abejonės gydytojas buvo  išskirtinių gabumų. Atminimo lenta įmontuota į pastatą, kuriame medikas dirbo ir išgelbėjo ne vieną gyvybę. Borisas Efrosas gimė 1914 m., mirė 2001 m. pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją, medicinos mokslų daktaras. Stemplės ir plaučių chirurgijos pradininkas Lietuvoje, kardiochirurgas, Lietuvos nusipelnęs gydytojas. Efrosas gimė Skaityti plačiau.

marcinkeviciausmemorialas

Atminimo lenta Justinui Marcinkevičiui

Justinas Marcinkevičius – vienas iš mylimiausių XX a. pabaigos – XXI a. pradžios Lietuvos poetų. Dėl aktyvaus dalyvavimo Sąjūdžio veikloje ir atkuriant Lietuvos nepriklausomybę jis daugelio lietuvių akyse užsitarnavo moralinį autoritetą ir pagarbą. J. Marcinkevičius visada buvo ir išliks laisvės šauklys, tautos dainius bei vertybių saugotojas. Savo kūryboje poetas gynė tautos kultūrinę savimonę, į lietuvių Skaityti plačiau.