balsiu mitologinis2

Balsių mitologinis parkas

Balsiai yra šiaurės rytinė Viliaus miesto dalis. Šalia – Verkių regionis parkas ir Žalieji ežerai. 1993 m., kai rajonas buvo suskirstytas į gatves, jos pavadintos mitologinių būtybių vardais: Austėjos, Aukuro, Aitvarų, Alko, Ugnies, Žalčių, Žilvino, Bubilo, Dundulio, Ragės, Kaukų bei pan. Pagoniškais baltų dievybių vardais pavadinti vietovės gatves sugalvojo Balsių apylinkėse, Kryžiokuose, gyvenęs pasaulyje pripažintas Skaityti plačiau.

uzupio tiltas ir undinele.4

Užupio undinėlė ir tiltas

Vienas iš Užupio simbolių yra bronzinė „Undinė“, kitaip dar vadinama Užupio mergele. Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje, priešais Užupio kavinės terasą. Ją 2002 m. sumanė sukurti kavinės šeimininkas skulptorius Romas Vilčiauskas. 2004 m. pakilęs Vilnelės vanduo nuplukdė „Undinę“, bet narai ją surado. Morta Baužienė pažymi, kad lyginant su Nerimi, Vilnia tiltų turėjusi daugiau. Užupį Skaityti plačiau.

trinitoriu vienuolynas4

Skulptūra „Šuo“

2007 metais skulptorius Eimantas Ludavičius sukūrė dobermanų veislės šuns skulptūrą, kuri įkurdinta Gedimino prospekte. Toje vietoje anksčiau buvo įmonė „Mineraliniaui vandenys“, kuri įsigijo įsigijo menininko Svajūno Kižio 1994 m. apsiginto diplominio darbo „Didaktika“ instaliacijos dalį – natūralaus dydžio dobermanų veislės šuns skulptūrą, kuri buvo pagaminta pagal paties Svajūno dobermano modelį ir pastatė ją prie įėjimo Skaityti plačiau.

zappa3

Paminklas Frankui Zappai

Bronzinės skulptūros idėjos autorius fotomenininkas, viešosios įstaigos „Zappart“ direktorius Saulius Paukštys. Vilniaus savivaldybės leidimą išsikovojo surinkęs daugiau kaip 300 parašų bei tvirtinimais, kad jis neva bendravo su garsiuoju muzikantu, susirašinėjo, netgi turėjo jo asmeninių daiktų. Skulptūrą nemokamai sukūrė skulptorius Konstantinas Bogdanas, sovietmečiu sukūręs Lenino paminklą. Skulptūrą norėta pastatyti prie M. K. Čiurlionio menų gimnazijos, tačiau Skaityti plačiau.

meiles-krantai2

Meilės krantai

Žaliojo ir Karaliaus Mindaugo tiltų, abiejose Neries pusėse, vasarą pražysta iš gėlių sukurtas originalus menininko Gitenio Umraso kūrinys „Meilės krantai“. „Meilės krantai“ tapo vienu atpažįstamiausių, kasmet atnaujinamų miesto ženklų. Pirmą kartą Neries krantuose meilės prisipažinimas pražydo 2004 metais. Tais metais pasodintos raudonai žydinčios perkūnropės pirmą kartą suformavo dešiniajame Neries krante prisipažinimą „Aš tave myliu“, o Skaityti plačiau.

zibintininkas5

Skulptūra „Žibintininkas“

Netoli varpinės šv.Jonų gatvėje stovi keistoka statula. Ši skulptūra – diplominis Dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) studento Vytauto Nalivaikos darbas. Tai yra skulptūra „Žibintininkas“, kuri vaizduoja seniai išnykusios profesijos atstovą – žibintininką. Skulptūra vaizduoja žmogų – žibintininką, tiesiantį rankas į dangų, kuris pastatytas ant aukšto, siauro postamento, o tai sustiprina grakštumo, stiebimosi į viršų Skaityti plačiau.

konrado-cele2

Muziejus ekspozicija „Konrado celė“, skirtas Adomui Mickevičiui

2009 m. gegužės 29 d. Vilniuje atidaryta Konrado celė, neseniai pastatytame, tarp Švč. Trejybės unitų bažnyčios ir viešbučio „Pas bazilijonus“, pastate. Vienuolyno celė, kurioje kalėjo poetas, vadinama Adomas Mickevičiaus poemos herojaus Konrado vardu. Joje yra dvi ekspozicijos. Viena įrengta kaip kalėjimo kameros imitacija, kitoje – fotostenduose pateikta informacija apie Aomo Mickevičiaus gyvenimą Vilniuje, filomatų ir Skaityti plačiau.

Minotauras4

Skulptūra „Minotauro pasirodymas“

„Šekspyro“ viešbučio kieme yra tapytojo, fotografo, skulptoriaus Algio Griškevičiaus skulptūra „Minotauro pasirodymas“ – ažūrinis minotauras mina vienračio pedalus. A. Griškevičius mėgsta keisti tikrovės suvokimo stereotipus, menininkas yra įvairiapusis dailininkas, dirba tapybos, plakato, knygų iliustravimo, scenografijos ir fotografijos srityse, o jo minotauras jau šiuolaikinės skulptūros pavyzdys. Mėgindamas išsiveržti iš monotoniško tapybos rato, dailininkas meistrauja – pina Skaityti plačiau.

paparcio ziedas

„Paparčio žiedas“

2009 m. rugsėjo 17 d. Naujininkų viešojo transporto žiedo pievelėje pastatyta Europos kultūros sostinės metams sukurta nerūdijančio plieno skulptūra skulptūra „Paparčio žiedas“, kurios autorius Darius Bražiūnas siekė, kad kūrinys simboliškai atvertų miesto vartus atvykstantiems ir linkėtų sėkmės išvykstantiems žmonėms (siejasi su senųjų pakelės koplytstulpių tema). Skulptūros medžiaga – metalas – simbolizuoja pramoninį ir technologinį aspektą, Skaityti plačiau.

gelezinkelio stotis2

Geležinkelių muziejus

Geležinkelių muziejaus steigimo idėja buvo gimusi dar tarpukaryje, bet prasidėjęs karas, po to sekusi ūkio suirutė sutrukdė tai įgyvendinti. Muziejus atsirado 1966 m., kuomet Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos vadovybė įkūrė Geležinkelininkų darbo šlovės muziejų. Pradinė surinkta medžiaga apie įvairiapusį geležinkelininkų gyvenimą, fotografijos, keli maketai buvo muziejaus fondo pradžia. Muziejus veikė dabartiniame AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos Skaityti plačiau.