Vilniaus akluju biblioteka3

Vilniaus aklųjų biblioteka ir aklųjų istorijos muziejus

Lietuvos aklųjų bibliotekos misija – išsaugoti ateities kartoms Nacionalinio publikuoto kultūros paveldo dalį – specialiųjų formatų dokumentus akliesiems, užtikrinti specialiųjų formatų dokumentų leidybą, sklaidą ir prieinamumą vartotojams, formuoti universalų specialios paskirties fondą, susidedantį iš garsinių leidinių, knygų bei kitų spaudinių Brailio raštu. 2011 m. bibliotekos fonduose buvo 470 674 fiziniai vienetai, 93 502 pavadinimai įvairių Skaityti plačiau.

B. Grincevičiūtės memorialinis butas 2

Beatričės Grincevičiūtės memorialinis butas muziejus „Beatričės namai“

Beatričė Grincevičiūtė – garsi Lietuvos dainininkė (sopranas) gimė 1911 m. lapkričio 28 d. Vilkaviškio rajone, Stolaukėlio kaime. Beatričė – viena žinomiausių Lietuvoje kamerinės muzikos atlikėjų. Jos tėvai – Vanda ir Andrius – kilę iš bajorų Grincevičių giminės, kurios istorija prasideda XIV a., kuomet giminės pradininkas Vilkišius už nuopelnus iš kunigaikščio Kęstučio gavo herbą bei bajoro Skaityti plačiau.

Skulptūra „Šv. Kristaforas“

Seniausia Vilniuje šv. Kristoforo skulptūra yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Dar viena – Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje. Pastarąją 1957 m. sukūrė menininkas Antanas Kmieliauskas, už ką buvo pašalintas iš Dailininkų sąjungos. Trečias šv. Kristoforas –  Gedimino prospekte priešais Seimo rūmus stūksančio pastato sienoje. Tai – 1996 metais iš nerūdijančio plieno sukurtas skulptoriaus Kazimiero Skaityti plačiau.

Kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“

Kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“ įkurtas 2006 metais. Tai Lietuvių kalbos instituto padalinys. „Lituanistikos židinio“ uždavinys yra patrauklia ir šiuolaikiška forma perteikti visuomenei naujausias kalbotyros žinias, šviesti visuomenę aktualiais kalbos vartojimo klausimais, kelti lietuvių kalbos prestižą, motyvuoti moksleivius, kaip būsimuosius kalbos tyrėjus ir puoselėtojus, propaguoti lietuvių kalbą kaip Europos daugiakalbystės bei kultūrų dialogo partnerę. Muziejaus tikslai: Skaityti plačiau.

Antakalnio skulptūrų-suoliukų parkas 5

Antakalnio skulptūrų-suoliukų parkas

Antakalnio suoliukų parkas įkurtas netoli Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto. Projekto partneriai MG Valda ir Vilniaus savivaldybė. Parko vieta parinkta atsižvelgus į gyventojų srautus ir jų poreikius: siekta, kad jame būtų galima leisti tiek aktyvų laisvalaikį, tiek ramiai pailsėti. Iš daugiau nei 20 pasiūlymų buvo pasirinkti Ryto Jono Belevičiaus, Kęstučio Musteikio, Dalios Matulaitės, Arvydo Skaityti plačiau.

Paminklinis suoliukas Vytautui Kernagiui atminti

Paminklinis suoliukas Vytautui Kernagiui atminti

Vytautas Kernagis (1951 m. gegužės 19 d. – 2008 m. kovo 15 d.) – lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas. Dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje.  Apdovanotas Antano Šabaniausko (1995) ir „Bravo” (2000) muzikinėmis premijomis. 2008 m. maestro buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą. Dainavo JAV, Kanadoje, Australijoje, Skaityti plačiau.

Kaklaraiščių tiltas

Kaklaraiščių tiltas

Neįmanoma nepastebėti geltono pėsčiųjų tilto Karoliniškėse, o ant jo – kelių dešimčių spalvingų kaklaraiščių. Pirmieji kaklaraiščiai ant tilto buvo užrišti 2015-ųjų balandį. Sumanymo autorius Julius Žėkas sakė, kad per porą metų pasitaikė ne vienas atvejis, kai kaklaraiščių kažkas nukniaukdavo. Kelis jų apdegino vandalai. Tačiau kiekvieną kartą eidamas tiltu J.Žėkas pastebi vis naujų kaklaraiščių. Kas juos atneša Skaityti plačiau.

mokslu-akademija3

Lietuvos Mokslų Akademijos rūmai. Vrublevskių biblioteka

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastatas dviejų aukštų, su mezoninu ir pusrūsiais, kampinio plano. Išsiskiria pagrindinio fasado portikas, virš kurio yra atvira terasa su baliustrada, laikoma keturių apskritų kolonų ir pusapskričių arkų šonuose. Rūmai pastatyti 1885 m. Suprojektuoti architekto Kiprijano Maculevičiaus. 1927 – 1930 m. remontuoti, pritaikyti bibliotekai. Nuo 1941 m. sausio pastate veikė Lietuvos Skaityti plačiau.

Processed with VSCO with a6 preset

Kūrybinių industrijų centras

Kūrybinių industrijų centras “Pakrantė” yra įsikūręs atokiau nuo miesto šurmulio, iš vienos pusės supamas Valakampių miško, iš kitos – Neries ir jos paplūdimio. Modernaus dizaino ir draugišką gamtai pastatą sukūrė architekto Audriaus Ambraso biuras. Kurortinė, jauki aplinka ir meno kūrimo paslaptingumas buvo pagrindinės inspiracijos pastato architektūrai. Medžio apdaila vizualiai maskuoja pastatą pušyne, o vienintelė anga Skaityti plačiau.

bombiakas

Muzikinis klubas Bombiakas – Slėptuvė Antakalnyje

Paskutinis XX a. dešimtmetis Lietuvos pramogų pasaulyje buvo puiki erdvė eksperimentams. Užsienyje pasiblaškę lietuviai grįžo su naujomis idėjomis ir tokiomis sąlygomis šalyje kūrėsi pirmieji gyvos muzikos klubai. Kaip pavyzdžiui slėptuvė, kurioje po nepriklausomybės atkūrimo mėgo rinktis Vilniaus pankai ir kur veikė muzikinis klubas Bombiakas. 1996 m. Žalianamyje, Antakalnyje repetavo Vilniaus pankai, grupės „Erkė maiše“, SKAT, Skaityti plačiau.