Teatras „Lėlė“

1958 m. spalio 27 d. Vilniaus lėlių teatre įvyko Salomėjos Nėries „Eglės žalčių karalienės“ premjera. Ši data laikoma Vilniaus teatro „Lėlė“ (toks pavadinimas nuo 1969 m.) įkūrimo diena. Minėto spektaklio režisierius buvo lėlininkas Balys Lukošius, vadovavęs teatrui nuo įkūrimo iki 1968 m. Tuo laikotarpiu buvo pastatyti spektakliai pagal Vinco Krėvės, Balio Sruogos, Kosto Kubilinsko, Petro Skaityti plačiau.

Skulptūra „Ožka ant akmens“

2015 m. birželio 4 d. ant kalvos prie Vilkpėdės ligoninės buvo atidengta  skulptūra, sukurta remiantis legenda apie Vilkpėdės atsiradimą. Skulptūrinę kompoziciją sudaro 8 tonas sveriantis rausvo granito akmuo, ant kurio iškalta Vilkpėdės legenda, o ant akmens užšokusi nuo vilko bėganti juoda ožkytė. Skulptūros autorius Kęstutis Musteikis, architektas Henrikas Žukauskas. Istorinis Vilkpėdės kaimas, šiandien – Vilniaus Skaityti plačiau.

XIX a. mergaičių gimnazija

1860 m. Vilniuje, Kaune ir Gardine Rusijos valdžios iniciatyva įsteigtos mergaičių gimnazijos. Tačiau kitaip, nei centrinėse gubernijose, čia nebuvo įteisintos globėjų tarybos, todėl vietinės bendruomenės atstovai negalėjo nustatyti mergaičių auklėjimo ir mokymo krypčių, formuoti pedagogų personalo. Mokinių skaičius gimnazijose buvo labai mažas. 1860 m. sausio 9-ąją buvo įsteigta pirmoji gubernijoje Vilniaus mergaičių gimnazija, kurioje iš Skaityti plačiau.

Galerija „Šofar“ ir vienintelė išlikusi slėptuvė-malina

Galerijoje „Šofar“ veikia Žydų kultūros ir informacijos centras (ŽKIC) – viešoji įstaiga, kurios veiklos tikslas – tenkinti vilniečių ir miesto svečių interesus vykdant kultūrinę ir informacinę veiklą apie turtingą žydų kultūros palikimą, nes Lietuvos žydų kultūra kartu yra ir Lietuvos kultūra. Pagrindinė ŽKIC veikla yra rinkti, kaupti ir teikti informaciją apie žydų kultūros paveldą, rengti Skaityti plačiau.

oginskienes monograma2

Marijos Skuževskaitės-Oginskienės monograma

Senosios regulos karmelitai, apsistoję vienuolyne greta Šv. Jurgio bažnyčios, 1778 m. dalį žemės pardavė miestiečiui Tadeuszui Woinickiui. 1808 m. Vilniaus plane ši valda pažymėta kaip 757-a posesija. Per šimtmetį spėjo pasikeisti mažiausiai penki posesijos savininkai, kurie vis perstatinėjo ir dailino valdai priklausiusius du mūrinius namus. 1882-aisiais juos už 25 200 rublių įsigijo grafas H. Korwinas-Milewskis. Skaityti plačiau.

leu3

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU)

1935 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos vyriausybė įsteigė pirmąją aukštąją pedagoginę mokyklą – dvimetį pedagoginį institutą Klaipėdoje, kurio pagrindinis uždavinys buvo rengti mokytojus reformuotai pradinei mokyklai ir plėtoti pedagoginius mokslus Lietuvoje. 1939 m. kovo mėnesį, Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, institutas buvo evakuotas į Panevėžį, o tų pačių metų rudenį, Lietuvai atgavus Vilnių, buvo perkeltas į Skaityti plačiau.

n.vilnios gelezinkelio memorialas4

Naujosios Vilnios geležinkelio memorialas

XIX a. antroje pusėje, nutiesus (1860) Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyveno geležinkelininkai. Naujoji Vilnia tapo miesteliu. Jame kūrėsi medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. XX a pradžioje Naujoji Vilnia tapo trečiu miestu Lietuvoje pagal pramonės koncentraciją. 1940-1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin Skaityti plačiau.

Lietuvos nacionalinė biblioteka

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pagrindinis pastatas suprojektuotas architekto V. Anikin ir inžinieriaus C. Strimaičio dar 1953 m. (neįgyvendintas), o pastatytas tik 1963 m. pagal L. Kazarinskio projektą. Pagal pirminį projektą turėjo būti gausu lipdytinio dekoro sovietine tematika (knyga, žvaigždė, pjautuvas ir kūjis), komunizmo vadų K. Markso, F. Engelso, Lenino ir Stalino portretai pagrindiniame fasade. Skaityti plačiau.

Kino teatras „Skalvija“ 4

Kino teatras „Skalvija“ (buvęs „Planeta“)

1961 m. Vilniuje, tuometinėje Karolio Požėlos gatvėje pastatytas namas Nr. 34. Jame apgyvendintos menininkų šeimos, o pirmame aukšte buvo numatyta įrengti dvi kino sales. Kino teatras pavadintas „Planeta“ pirmojo kosmonauto Jurijaus Gagarino garbei. Pirmas kino seansas vyko 1963 m. kovo 13 d. 10 val. Kino teatras žiūrovus viliodavo įspūdingomis afišomis. 1997 m. liepos 9 d. Skaityti plačiau.

Venclovų namai muziejus

Antano ir Tomo Venclovų muziejaus fondas pradėtas kaupti 1973 m. įkūrus Vilniaus rašytojų muziejų. 1990 m. jį likvidavus, poeto Antano Venclovos memorialinis muziejus tapo savarankiškas, 2004 metais pavadintas „Venclovų namais“. Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namai – muziejus įkurtas lietuvių rašytojo A. Venclovos bute, kuriame jis su šeima gyveno 1945–1971 metais. Ekspozicija „A. Venclovos darbo Skaityti plačiau.