karaimu-totoriu-kapinaites3

Karaimų ir totorių kapinės

Be žymių stačiatikių, sentikių kultūros paminklų – Naujininkuose yra ir kitų religijų paveldo. XX a. pradžioje Liepkalnyje, prie dabartinės Žirnių gatvės, buvo įkurtos dviejų Lietuvoje gyvenančių tiurkų tautų – karaimų ir totorių kapinės bendrame žemės sklype: karaimų – rytinėje, o totorių (tuomet įvardijant kaip mahometonų) – vakarinėje dalyje. Jos atskirtos taku, o bendras plotas aptvertas Skaityti plačiau.

sentikiu kapines naujininkai3

Sentikių cerkvė ir kapinės

Sentikiai (rus. staroviery) – rusų stačiatikių atšaka, nepripažįstanti Rusijos Bažnyčios reformos, įvestos 1653-1666 m. patriarcho Nikono įsakymu. Vengdami persekiojimų vieni sentikiai bėgo į negyvenamas Sibiro platybes, kiti pasiprašė globos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kur ir susiformavo Lietuvos sentikių – bepopių – pomorcų atšaka. Didelė dalis Rusijos gyventojų šių naujovių nepriėmė, dėl to sentikiai buvo persekiojami, kūrėsi Skaityti plačiau.

suderves zydu kapines2

Sudervės žydų kapinės

Tai trečiosios ir vienintelės veikiančios žydų kapinės Vilniuje. Kapinių istorija prasidėjo 1935 metais, kai žydų bendruomenė vedė derybas su turtingais Vilniaus žemvaldžiais Pimonovais dėl žemės sklypo Dembuvkos (Dembówka) kaime pirkimo. Iš viso nupirktas 22 ha plotas, kad kapinės įgautų keturkampę formą, kuri buvo padalinta kvartalais ir apjuosta betonine tvora. 1941 metais čia laidoti mirę Vilniaus Skaityti plačiau.

gyvuneliu kapines

Gyvūnėlių kapinės „Keturios pėdutės“

Vilniuje nemažai žmonių, norinčių pagerbti savo augintinius už ilgą draugystę ir atsidavimą. Vilniaus miesto savivaldybė atsižvelgusi į augintinių savininkų norus, skyrė 45 arų plotą plotą legalioms gyvūnų kapinėms, Liudvinavo gatvėje, Paneriuose, netoli „Regitros“. Tai yra pirmosios legalios gyvūnėlių kapinės Vilniuje. Šiuo metu gyvūnų kapinėse yra virš 100 gyvūnų kapaviečių. Dažnai kapavietės pažymimos įkalant lentelę su Skaityti plačiau.

vingio parko kariu kapines3

Vingio parko karių kapinės

1915 metų spalio mėnesio pabaigoje netoli N. Repninos koplytėlės buvo palaidoti pirmieji Vokietijos armijos kareiviai. Kapines įsteigė Vilniaus komendantūra ir X armijos užnugario inspekcija. Kapinėse Vingio teritorijoje buvo 2206 Pirmojo pasaulinio karo dalyvių kapai, taip pat palaidota apie 1600 Vokietijos kariuomenės karių, žuvusių 1941 – 1944 metais. 2001 m. rugpjūčio 18 d. kapinės pašventintos. Jų Skaityti plačiau.

senosios bevardes kapines2

Senosios Naujosios Vilnios „bevardės“ kapinės

Alberto Kojelavičiaus gatvė – tai senasis kelias ne tik į Naująją Vilnią, bet ir apskritai į rytines LDK žemes bei Polocko miestą. Anksčiau šis kelias vadintas Polocko arba (tarpukariu) Batoro traktu. Sovietmečiu gatvė vadinta Gegužės 1-osios vardu. Už A. Kojelavičiaus g. 43 namo yra senosios Naujosios Vilnios kapinės. Jose yra XIX a. pabaigos – XX Skaityti plačiau.

eufrosijos cerkve ir kapines

Šv. Eufrosinijos Polockietės cerkvė ir (Šv. Eufrosinijos) Liepkalnio kapinės

Pirmieji stačuatikių kapai Liepkalnyje atsirado 1795 m., kai Vilnius tapus Vilniaus gubernijos centru. Kapinių teritorijoje 1838 m. pirklio T. Zaicevo lėšomis buvo pastatyta finikiečių šventyklos stiliaus Palaimintosios Eufrosinijos Polockietės cerkvė, vėliau pristatytas pusapvalis kupolas, ištapytas freskomis, varpinėje pakabinti šeši varpai, o kapinėms prigijo jos vardas (archit. Nikolajus Čaginas). Nuo 1944 m. kapinės vadinamos Liepkalnio vardu.Pirmojo Skaityti plačiau.

bernardinu-kapines

Bernardinų kapinės

Vilniaus Bernardinų kapinės įsteigtos 1810 metais, jau daugiau nei 200 metų yra įvairių kultūros, visuomenės bei mokslo veikėjų amžinojo poilsio vieta. Antrosios pagal senumą Vilniaus kapinės yra vienas gražiausių XIX amžių menančių istorinių-kultūrinių objektų, kurioms būdingi klasicizmo bruožai. 1969 m. kapinės yra paskelbtos respublikinės reikšmės istorijos paminklu. Bernardinų kapinės yra įsikūrusios Užupyje, tarp Polocko bei Skaityti plačiau.

antakalnio-kapines5

Antakalnio kapinės

Prestižiniame Vilniaus mikrorajone, kalvotame pušyne įsikūrusios Antakalnio kapinės užima 15,60 ha plotą ir susideda iš ankščiau buvusių keturių atskirų kapinių. XVII – XVIII a. ši nuošali vieta, miškas bei italų manierizmo stiliaus rūmai priklausė Sapiegų giminei, o Vilniaus Išganytojo bažnyčios (Viešpaties Jėzaus bažnyčios) rūsiuose buvo įrengtos kriptos Sapiegoms. Per 1794 m. sukilimą nukentėjusius rūmus Sapiegos Skaityti plačiau.

rasu-kapines6

Rasų kapinės

Rasų kapinės yra Rasų-Ribiškių erozinės kilmės kalvyne. Šiose kalvose dar ikikrikščioniškais laikais, o gal ir vėliau, birželio 23 dienos vakarą rinkdavosi žmonės. Čia jie vaišindavosi, linksmindavosi ir aukodavo aukas. XIX a. pab. tai buvo turtingų ir žymių žmonių kapinės. Pakraščiuose laidojo eilinius parapijiečius. Rasos – pirmosios kapinės už miesto ribų, įsteigtos 1796 m., uždarius Šv. Skaityti plačiau.