eufrosijos cerkve ir kapines

Šv. Eufrosinijos Polockietės cerkvė ir (Šv. Eufrosinijos) Liepkalnio kapinės

Pirmieji stačuatikių kapai Liepkalnyje atsirado 1795 m., kai Vilnius tapus Vilniaus gubernijos centru. Kapinių teritorijoje 1838 m. pirklio T. Zaicevo lėšomis buvo pastatyta finikiečių šventyklos stiliaus Palaimintosios Eufrosinijos Polockietės cerkvė, vėliau pristatytas pusapvalis kupolas, ištapytas freskomis, varpinėje pakabinti šeši varpai, o kapinėms prigijo jos vardas (archit. Nikolajus Čaginas). Nuo 1944 m. kapinės vadinamos Liepkalnio vardu.Pirmojo Skaityti plačiau.

bernardinu-kapines

Bernardinų kapinės

Vilniaus Bernardinų kapinės įsteigtos 1810 metais, jau daugiau nei 200 metų yra įvairių kultūros, visuomenės bei mokslo veikėjų amžinojo poilsio vieta. Antrosios pagal senumą Vilniaus kapinės yra vienas gražiausių XIX amžių menančių istorinių-kultūrinių objektų, kurioms būdingi klasicizmo bruožai. 1969 m. kapinės yra paskelbtos respublikinės reikšmės istorijos paminklu. Bernardinų kapinės yra įsikūrusios Užupyje, tarp Polocko bei Skaityti plačiau.

antakalnio-kapines5

Antakalnio kapinės

Prestižiniame Vilniaus mikrorajone, kalvotame pušyne įsikūrusios Antakalnio kapinės užima 15,60 ha plotą ir susideda iš ankščiau buvusių keturių atskirų kapinių. XVII – XVIII a. ši nuošali vieta, miškas bei italų manierizmo stiliaus rūmai priklausė Sapiegų giminei, o Vilniaus Išganytojo bažnyčios (Viešpaties Jėzaus bažnyčios) rūsiuose buvo įrengtos kriptos Sapiegoms. Per 1794 m. sukilimą nukentėjusius rūmus Sapiegos Skaityti plačiau.

rasu-kapines6

Rasų kapinės

Rasų kapinės yra Rasų-Ribiškių erozinės kilmės kalvyne. Šiose kalvose dar ikikrikščioniškais laikais, o gal ir vėliau, birželio 23 dienos vakarą rinkdavosi žmonės. Čia jie vaišindavosi, linksmindavosi ir aukodavo aukas. XIX a. pab. tai buvo turtingų ir žymių žmonių kapinės. Pakraščiuose laidojo eilinius parapijiečius. Rasos – pirmosios kapinės už miesto ribų, įsteigtos 1796 m., uždarius Šv. Skaityti plačiau.