staviskiu piliakalnis

Staviškių piliakalnis

Verkių gatvės pabaigoje, priešais kolektyvinius sodus yra Staviškių piliakalnis (arba Naujųjų Verkių), datuojamas I tūkstantmečiu. Jis supiltas atskiros kalvos pietinėje dalyje. Piliakalnio šlaitai statūs, 10 m aukščio, apaugę medžiais ir krūmais. Viršūnė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi. Šiauriniame krašte yra 50 m ilgio ir 40 m pločio aikštelė su vienu metru aukštesniu viduriu. 2000 Skaityti plačiau.

valakampiu atodanga2

Valakampių atodanga

Netoli pirmojo Valakampių pliažo yra atodanga, kuri driekiasi 30 m, aukštis – 1 m. jos sluoksnius sudaro juodos spalvos gitija, kuri formavosi prieš atslenkant paskutiniam ledynui, kai toje vietoje buvo upės senvagė. Mokslininkai 1959 m. tyrinėjo Valakampių šlaito tarpledynmečio sluoksnius, sudarė rastų sporų – žiedadulkių spektrus ir diagramas. Dabar atodanga apaugusi krūmais ir žolėmis. Atodanga Skaityti plačiau.

puckoriu piliakalnis2

Pūčkorių piliakalnis

Pūčkorių piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1613, unikalus objekto MC kodas 16124; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1646) – piliakalnis Vilniaus miesto rytinėje dalyje, 0,2 km į pietus nuo S. Batoro g. pervažiavus Vilnios tiltą ir pasukus Pūčkorių gatve į dešinę, Naujosios Vilnios seniūnija, Pavilnių regioninis parkas. Pūčkorių piliakalnis buvo žinomas nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki 13-14 a. Tai stačiašlaitis nupjauto kūgio pavidalo Skaityti plačiau.

serpantinas3

Tuputiškių serpantinas

Serpantinas – tai kalnuotųjų vietovių kelias. Kadangi kelias eina kalnų šlaitu, tai būna siauras, smarkiai vingiuotas ir besitęsiantis šimtus kilometrų, nes padarytas su nedidele įkalne. Tuputiškių serpantinas – vingiuotas kalnuotos vietovės kelias yra unikalus Lietuvoje. Akmenimis grįstas serpantinas buvo nutiestas XX a. pradžioje ir sujungė Aukštutinį ir Žemutinį Pavilnį kaip geležinkelininkų gyvenvietę, pradėtą statyti 1908 Skaityti plačiau.

ozas3

Šeškinės ozas

Šeškinės ozas driekiasi Šeškinės seniūnijoje, tarp „Akropolio“ ir Gelvonų gatvės gyvenamojo kvartalo. Tai tikra gamtinė Vilniaus įžymybė. Šeškinės ozas dar 1964 m. buvo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. Iki tol ozas buvo ne kartą niokojamas. Nuo bombų, iškastų tranšėjų, apkasų ozas ypač nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Pokario metais šioje vietoje daug metų buvo sprogdinamos mieste Skaityti plačiau.

paneriu-draustinis2

Panerių erozinis kalvynas (Panerių kalvos)

Panerių erozinis kalvynas driekiasi Vilniaus miesto pietvakarinėje dalyje ties Panerių vingiu, Neries kairiajame krante. Jis išsidėstęs lanku Panerių, Naujininkų ir Vilkpėdės seniūnijose, tarp Jankiškių, Žemųjų Panerių ir Vilkpėdės šiaurėje, Gariūnų šiaurės vakaruose, Aukštųjų Panerių pietvakariuose, Užusienio pietuose, Kirtimų, Dilgynės ir Burbiškių rytuose. Kalvyno ilgis nuo Gariūnų iki Burbiškių 9 km., didžiausias plotis tarp Žemųjų Panerių Skaityti plačiau.

pilaites piliakalnis-dvaras3

Pilaitės piliakalnis

Šiuo metu Pilaitės piliakalniu vadinama kalva, apaugusi medžiais ir krūmais, gana nuolaidžiais (nuo 6 m iki 10–13 m aukščio) šlaitais. Jos aikštelė – stačiakampio formos, apie 60 m ilgio ŠR–PV kryptimi, apie 45 m pločio ŠR dalyje ir apie 55 m – PV dalyje. Aikštelės Š ir ŠR dalyse pastebimas nežymus paaukštėjimas, o ten iškastose Skaityti plačiau.

sveicarijos raguvynas

Sapieginės erozinis kalvynas

Sapieginės erozinis kalvynas driekiasi rytinėje Vilniaus dalyje, Antakalnio seniūnijoje, kairiajame Neries krante: nuo Saulėtekio alėjos šiaurėje iki Vilnios žemupio slėnio pietuose. Pietvakarinis kalvyno smaigalys ties Neries ir Vilnios santaka vadinamas Vilniaus kalnais (Kalnų parku) ir dėl reikšmingumo miesto bei šalies istorijai aprašomas atskirai. Raiškiausia kalvyno dalis yra ties Šilo ir Žolyno gatvėmis. Didesnę kalvyno dalį Skaityti plačiau.

kalnu_parkas

Vilniaus kalnai (Kalnų parkas)

Vilniaus kalnai yra Sapieginės erozinio kalvyno smaigalys, įsirėmęs į Neries ir Vilnios santaką. Virš upių santakos aukštai iškilę stambios kalvos puikiai tiko gynybai ir prekybos keliams kontroliuoti – netoliese, ties dabartiniu Žaliuoju tiltu, nuo seno buvo patogi brasta persikelti per Nerį, ėjo svarbus prekybos kelias iš šiaurės į pietus. Neatsitiktinai šioje strategiškai patogioje vietoje kūrėsi Skaityti plačiau.

liepkalnio-kalnas3

Liepkalnis (Laimio kalnas)

Liepkalnis stūkso rytinėje Vilniaus dalyje, Rasų seniūnijoje, greta Minsko plento ir Liepkalnio gatvės sankryžos. Gamtiniu požiūriu ši kalva yra Medininkų aukštumoje, pietvakariniame Ribiškių erozinio kalvyno pakraštyje. Liepkalnis su dirbtinai paaukštintu Laimio kalnu – aukščiausia Vilniaus vieta (235 m virš jūros lygio), saugoma Pavilnių regioniniame parke. Vakaruose, rytuose ir šiaurėje Liepkalnį juosia gilios raguvos, dar vadinamos Skaityti plačiau.