maldininku smukle3

Vilniaus Kalvarijų maldininkų smuklė ir viešbutis

Jeruzalės teritorijoje išlikęs klasicistinis Verkių dvaro administracinis pastatas, XVIII a. naudotas kaip smuklė ir viešbutis Kalvarijų maldininkams ir pakeleiviams. Adomas Honoris Kirkoras savo „Pasivaikščiojimuose po Vilnių ir jo apylinkes“ minėjo smuklę, kuri buvo lankoma ne tik keliautojų, bet ir miesto gyventojų, į Kalvarijas atvykusių dievotų piligrimų. Smuklė Jeruzalėje taip pat atvaizduota 1833 m. Juozapo Ozemblovskio Skaityti plačiau.

jeruzales skulpturu sodas2

Jeruzalės skulptūrų sodas

Šalia meno centro yra Vlado Vildžiūno sovietmečiu 1980 m. įkurtas Jeruzalė skulptūrų sodas. Sode sukaupta daugiau kaip 50 kūrinių iš granito, geležies, nerūdijančio plieno ir kitų medžiagų. Skulptūras sukūrę menininkai – žymūs Lietuvos skulptoriai, nacionalinių premijų laureatai: vadinamojo „tyliojo romantizmo“ atstovai Vladas Vildžiūnas, Teodoras Kazimieras Valaitis, Vladas Urbanavičius, Mindaugas Navakas, Petras Mazūras, Ksenija Jaroševaitė, jaunesnės Skaityti plačiau.

kalvarijos3

Vilniaus Kalvarijos

Įsteigti Verkių valdose Kristaus kančios kelio stotis sumanyta kaip padėkos Viešpačiui ženklą už pergalę prieš rusų kariuomenę 1655–1661 m. Rusijos ir Lietuvos kare. 1662 m. Verkių valdose tam buvo skirta apie 170 ha žemės, Vilniaus kapitula Kalvarijų statyboms paskyrė vienkartinę dotaciją. Verkių apylinkių kalneliai buvo pervadinti Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų kalno vardais, o Baltupio upeliui suteiktas Cedrono vardas. Pirmoji medinė bažnyčia bei koplyčios pastatytos iki 1669 m. Skaityti plačiau.