Karininku namas 2

Ertlio namas

Uždarą stačiakampį Ertlio namo kiemą iš šiaurės vakarų ir pietryčių pusės riboja dviaukščiai korpusai, iš kitų pusių – gretimi pastatai. Namas artimo stačiakampiui plano. Įvairaus dydžio patalpos pietrytiniame korpuse išdėstytos viena eile, šiaurės vakarų korpuse – dviem. Sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsio ir šiaurės vakarinio korpuso I aukšto perdangos skliautinės, kitos – medinės. Stogas dengtas Skaityti plačiau.

Taraso Ševčenkos namas

Ukrainos mokslininkas ir rašytojas profesorius akademikas Anatolijus Nepokupnas 1991 m. lankėsi Vilniuje ieškodamas Taraso Ševčenkos (1814 – 1861) buvimo Vilniuje pėdsakų. 1985 m. jis buvo nustatęs du namus Vilniuje, kur gyvenęs šis žymus ukrainiečių tautos poetas ir dailininkas. T. Ševčenka Vilniuje gyveno 1829 – 1831 m. štabsrotmistro dvarininko Pavelo Engelharto bute dabartiniu adresu Pilies gatvėje Skaityti plačiau.

Karininku namas 2

Architekto L. Gucevičiaus namo rotondos vieta

Laurynas Gucevičius (Stuoka-Gucevičius) vadinamas lietuviškojo klasicizmo architektūros pradininku. Ilgą laiką architektas buvo vadinamas Laurynu Stuoka-Gucevičiumi, bet literatūroje paplitęs prievardis „Stuoka“ dabar laikomas istorikų klaida. Tikroji pavardė, paveldėta iš tėvo ir protėvių, yra Masiulis. Dabar naujausiuose leidiniuose vartojama pavardė Gucevičius, kuria pats architektas save vadino ir buvo kitų vadinamas. Architektas siekė sukurti savą, vilnietišką klasicizmo išraišką, Skaityti plačiau.

Marijos ir Jurgio Šlapelių namai

Pirmasis žinomas namo pavadinimas – Apaštalų mūrinis namas. Dviaukštis pastatas juosia netaisyklingo plano kiemą, sujungtą įvažiavimu su gatve. Pagrindinis fasadas yra ištisinėje gatvės fasadų eilėje. Namas kiek žemesnis už gretimus pastatus. Planas primena lygiašonę trapeciją. Patalpos išdėstytos viena eile. Po dalimi namo yra skliautuoti rūsiai. Dvi pirmo aukšto patalpos ir įvažiavimas taip pat su skliautais. Skaityti plačiau.

Venclovų namai muziejus

Antano ir Tomo Venclovų muziejaus fondas pradėtas kaupti 1973 m. įkūrus Vilniaus rašytojų muziejų. 1990 m. jį likvidavus, poeto Antano Venclovos memorialinis muziejus tapo savarankiškas, 2004 metais pavadintas „Venclovų namais“. Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namai – muziejus įkurtas lietuvių rašytojo A. Venclovos bute, kuriame jis su šeima gyveno 1945–1971 metais. Ekspozicija „A. Venclovos darbo Skaityti plačiau.

Karininku namas 2

Vladislovo Sirokomlės muziejus

Bareikiškės – nedidelis dvarelis ir kaimas, esantis Vilniaus rajone, prie senojo Vilniaus-Minsko plento, nuo sostinės pietryčių kryptimi nutolęs 14 km, o nuo Rukainių – 3 km. Kaime išlikęs XIX amžiaus medinis pastatas, kuriame 1853-1861 metais gyveno ir kūrė poetas Vladislavas Sirokomlė (tikrasis vardas – Liudvikas Kondratovičius) (Władysław Syrokomla – Ludwik Kondratowicz). Pastate įrengtas muziejus ir Skaityti plačiau.

Prano Žižmaro namas

Pranas Žižmaras (1907–1944) Vilniaus lietuvių veikėjas, sportininkas, skautas. Vydauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje auklėtinis, vėliau kūno kultūros mokytojas. 1940 m. liepą soviet represuotas, žūties ir palaidojimo vieta nežinoma. Dar būdamas moksleiviu 1928 m. vasario 16 d. iškėlė Lietuvos trispalvę Aukštutinės pilies (Gedimino) kalne. Pagarsėjo Lenkijos ultimatumo metu, 1938 metais dvikova su lenkų studentu-karininku Jerzy Chom-Chomskiu, kai Skaityti plačiau.

Abelio Syrkino spaustuvės namas

Baroko ir klasicizmo laikotarpių pastatas. Namo korpusai supa du kiemus. Vakarinis kiemas uždaras, panašus į siaurą kreivą gatvelę. Ties praplatėjimu yra čerpėmis dengta segmentinė arka, jungianti korpusų antruosius aukštus. Rytinis kiemas netaisyklingo plano, atviras į pietinę pusę. Dviaukštis namas yra ilgas, siauras, netaisyklingo plano. Dauguma abiejų aukštų patalpų išdėstyta viena eile. Namas plytų mūro, tinkuotas. Skaityti plačiau.

rusecko namas2

Rusecko namas

Gotikos, baroko ir klasicizmo laikotarpių pastatas. Stovi gatvės pietinėje pusėje. Pagrindinis fasadas yra ištisinėje Šv. Jono gatvės namų eilėje, rytų pusėje kiek lenktas pagal gatvės posūkį. Namas didesnių tūrių negu aplinkiniai pastatai. Trys trijų aukštų korpusai supa trikampį uždarą kiemą. Įvažiavimas šiaurinėje pusėje jungia namą su gatve. Perdangos skliautinės ir medinės su metalo sijomis. Rūsių Skaityti plačiau.

B. Grincevičiūtės memorialinis butas 2

Beatričės Grincevičiūtės memorialinis butas muziejus „Beatričės namai“

Beatričė Grincevičiūtė – garsi Lietuvos dainininkė (sopranas) gimė 1911 m. lapkričio 28 d. Vilkaviškio rajone, Stolaukėlio kaime. Beatričė – viena žinomiausių Lietuvoje kamerinės muzikos atlikėjų. Jos tėvai – Vanda ir Andrius – kilę iš bajorų Grincevičių giminės, kurios istorija prasideda XIV a., kuomet giminės pradininkas Vilkišius už nuopelnus iš kunigaikščio Kęstučio gavo herbą bei bajoro Skaityti plačiau.