Venclovų namai muziejus

Antano ir Tomo Venclovų muziejaus fondas pradėtas kaupti 1973 m. įkūrus Vilniaus rašytojų muziejų. 1990 m. jį likvidavus, poeto Antano Venclovos memorialinis muziejus tapo savarankiškas, 2004 metais pavadintas „Venclovų namais“. Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namai – muziejus įkurtas lietuvių rašytojo A. Venclovos bute, kuriame jis su šeima gyveno 1945–1971 metais. Ekspozicija „A. Venclovos darbo Skaityti plačiau.

Abelio Syrkino spaustuvės namas

Baroko ir klasicizmo laikotarpių pastatas. Namo korpusai supa du kiemus. Vakarinis kiemas uždaras, panašus į siaurą kreivą gatvelę. Ties praplatėjimu yra čerpėmis dengta segmentinė arka, jungianti korpusų antruosius aukštus. Rytinis kiemas netaisyklingo plano, atviras į pietinę pusę. Dviaukštis namas yra ilgas, siauras, netaisyklingo plano. Dauguma abiejų aukštų patalpų išdėstyta viena eile. Namas plytų mūro, tinkuotas. Skaityti plačiau.

rusecko namas2

Rusecko namas

Gotikos, baroko ir klasicizmo laikotarpių pastatas. Stovi gatvės pietinėje pusėje. Pagrindinis fasadas yra ištisinėje Šv. Jono gatvės namų eilėje, rytų pusėje kiek lenktas pagal gatvės posūkį. Namas didesnių tūrių negu aplinkiniai pastatai. Trys trijų aukštų korpusai supa trikampį uždarą kiemą. Įvažiavimas šiaurinėje pusėje jungia namą su gatve. Perdangos skliautinės ir medinės su metalo sijomis. Rūsių Skaityti plačiau.

B. Grincevičiūtės memorialinis butas 2

Beatričės Grincevičiūtės memorialinis butas muziejus „Beatričės namai“

Beatričė Grincevičiūtė – garsi Lietuvos dainininkė (sopranas) gimė 1911 m. lapkričio 28 d. Vilkaviškio rajone, Stolaukėlio kaime. Beatričė – viena žinomiausių Lietuvoje kamerinės muzikos atlikėjų. Jos tėvai – Vanda ir Andrius – kilę iš bajorų Grincevičių giminės, kurios istorija prasideda XIV a., kuomet giminės pradininkas Vilkišius už nuopelnus iš kunigaikščio Kęstučio gavo herbą bei bajoro Skaityti plačiau.

ciurlionio namai3

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai : kultūros ir informacijos centras

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė vargonininko šeimoje. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889–1892 m. muzikos mokėsi kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestro mokykloje Plungėje. 1894–1899 m. studijavo Varšuvos konservatorijoje, o 1901 m. įstojo į Leipcigo konservatorijos kompozicijos klasę. Baigęs studijas, sugrįžo į Druskininkus, o 1903 m. vėl studijavo ir dirbo Varšuvoje. 1907–1908 m. M. K. Čiurlionis su pertraukomis Skaityti plačiau.

faustinos namelis

Šv. Faustinos namelis

Mediniame vieno aukšto su mansarda name 1908 m. kunigaikštienės Radvilienės nupirktame sklype įsikūrė Gailestingosios Dievo Motinos seserų (magdaliečių) kongregacijos vienuolynas. Seserys globojo buvusias kalines, prostitutes, nuteistas nepilnametes. Šv. Faustina (Helena Kowalska, 1905 – 1938) namelyje dabartiniu adresu (V. Grybo g. 29 a) gyveno 1929 ir 1933 – 1936 m. Paprastų sodiečių duktė, buvusi samdinė, tarnaitė, Skaityti plačiau.

symakos namas2.

Šymako namas

Tai baroko laikotarpiu susiformavęs pastatas, išsidėstęs per visą kvartalo plotį; į pietvakarius platėja. Dviejų ir trijų aukštų korpusai supa uždarą pereinamą, netaisyklingo plano jaukų kiemą. Namo sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsį, pirmo aukšto patalpas ir įėjimus dengia cilindriniai skliautai. Stogas dengtas čerpėmis. Kiemo fasadus paįvairina medinės antro ir trečio aukštų galerijos, su kontraforsai, kurių vienas Skaityti plačiau.

antokolskio namas

Antokolskio namas

Skulptorius Markas (Morduchas) Antokolskis 1843 m. lapkričio 2 d. gimė Vilniuje, Antakalnyje arba Subačiaus gatvėje, grafo Eustachijaus Tiškevičiaus rekomenduotas 1862 – 1868 m. mokėsi Sankt Peterburgo menų akademijoje. 1868 – 1870 m. gyveno Berlyne. 1871 m. tapo Sankt Peterburgo Dailės akademijos akademiku. 1872 – 1878 m. gyveno Romoje. 1878 – 1900 m. – Paryžiuje. Iš Skaityti plačiau.

hozijaus namas3

Hozijaus namas

Tai gotikos ir renesanso laikotarpių pastatas. Keturi iš dviejų ir trijų aukštų korpusai iš trijų pusių supa uždarą pereinamą beveik stačiakampį kiemą. Namas netaisyklingo plano. Dalis patalpų pereinamos. Rūsiai, keletas patalpų ir įvažiavimas dengta cilindriniais skliautais su liunetėmis, bet yra patalpų ir su kryžminiais skliautais. Erdvūs, daug patalpų turintys gotikiniai rūsiai geriausiai išlikę po rytiniu Skaityti plačiau.

bildziukeviciaus namas3

Bildziukevičiaus namas

Tai renesanso laikotarpiu (XVI a. pab. – XVII a. pr.) susiformavęs pastatas su arkinės kiemo galerijos fragmentu. Šioje posesijoje manoma, veikė Pranciškaus Skorinos spaustuvė, kurioje 1522 metais išleista pirmoji knyga LDK „Mažoji kelionių knygelė“. Pietų ir šiaurės korpusų fasadai susikerta buku kampu; pietinio korpuso fasadas yra Pilies, šiaurinio – Antokolskio gatvės ištisinėje fasadų eilėje. Namas Skaityti plačiau.