Karininku namas 2

Viešbutis „Turistas“

Viešbutis „Turistas“ buvo 7 aukštų, stačiakampio plano. Tūris 23500 kubinių metrų, bendras plotas 5400 kvadratinių metrų, gyvenamasis plotas 1780 kvadratinių metrų. Viešbutyje buvo 324 vietos. Pirmame aukšte buvo vestibiulis su administracinėmis patalpomis, 130 vietų konferencijų salė, 200 vietų restoranas ir 80 vietų baras. Į gyvenamas patalpas buvo įeinama iš vestibiulio, į restoraną – iš vestibiulio Skaityti plačiau.

Viešbutis „Draugystė“

Sovietinės užsienio turizmo organizacijos „Inturist“ užsakymu sovietų respublikų sostinėse pradėti statyti viešbučiai, sekant to meto vakarietišku pavyzdžiu – „Radisson SAS“ viešbučiu Kopenhagoje. Jam būdinga kompozicija – horizontali juosta (vestibiulis ir antrasis aukštas, skirtas aptarnavimui) ir vertikalus, gausiai įstiklintas bokštas (15–25 aukštų, skirtas kambariams) – itin paplito socialistiniuose miestuose. Vilniuje pirmieji tokie buvo „Draugystė“. 1973 metais Skaityti plačiau.

Viešbutis „Lietuva“

Viešbutis „Lietuva“ buvo statytas 1965 – 1984 m. laikotarpiu. Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, inžinieriai Viktoras Milvydas, Janina Marozienė. Viešbutis buvo skirtas išimtinai užsienio turistams ir buvo aukščiausias pastatas Lietuvoje – 24 aukštų, 85 m. Panašių bokštinių tūrių „Inturisto“ viešbučiai pastatyti daugelyje SSRS miestų. „Inturistas“, sovietinė užsienio turizmo agentūra tokiu būdu konkuravo su kapitalistiniais „Hiltonais“. Skaityti plačiau.

„Žoržo“ viešbutis

Viešbutis pastatytas XIX a. devintajame dešimtmetyje pagal dvarininkų architektų grafo Tadeusz Rostworowski ir Alexander Lubański projektą. Jo plotas 4 000 kv.m. Pastatas buvo suprojektuotas ne tik kaip viešbutis – jame buvo 35 gyvenamosios patalpos. Pirmame viešbučio aukšte buvo įrengtas restoranas, o trečiame ir ketvirtame – renginių salė koncertams, spektakliams, šventėms. Pastato korpuse prie Jogailos gatvės Skaityti plačiau.

maldininku smukle3

Vilniaus Kalvarijų maldininkų smuklė ir viešbutis

Jeruzalės teritorijoje išlikęs klasicistinis Verkių dvaro administracinis pastatas, XVIII a. naudotas kaip smuklė ir viešbutis Kalvarijų maldininkams ir pakeleiviams. Adomas Honoris Kirkoras savo „Pasivaikščiojimuose po Vilnių ir jo apylinkes“ minėjo smuklę, kuri buvo lankoma ne tik keliautojų, bet ir miesto gyventojų, į Kalvarijas atvykusių dievotų piligrimų. Smuklė Jeruzalėje taip pat atvaizduota 1833 m. Juozapo Ozemblovskio Skaityti plačiau.

viesbutis narutis

„Naručio“ viešbutis

Pasaulietinių Vilniaus istorinių interjerų išliko nedaug (nuo gotikos iki XX amžiaus) Vilniaus senamiestyje yra apie 280 gyvenamųjų namų, turinčių išlikusius gotikinius rūsius. „Narutis“ – seniausias Vilniuje ir vienas seniausių Rytų Europoje viešbutis, pirmą kartą paminėtas 1581 metais Kelne išleistame Georgo Brauno ir Franco Hogenbergo sudarytame  „Pasaulio miestų albume“, kuriame siūlomas kaip nakvynės vieta keliautojams, viešbutis, Skaityti plačiau.

bajoru viesbutis4

Bajorų viešbutis

Tai baroko, klasicizmo ir istorizmo laikotarpių pastatų kompleksas. Vieno, dviejų ir trijų aukštų korpusai išsidėstę apie du kiemus: mažesnį maždaug trikampio formos vakarinį ir didelį uždarą netaisyklingo plano rytinį. Vienas namų korpusas kiemą beveik dalija pusiau. Kiemai arkiniais įvažiavimais sujungti tarp savęs ir su Literatų gatve. Kompleksas netaisyklingo plano. Patalpos įvairaus dydžio, dažniausiai pereinamos, išdėstytos Skaityti plačiau.