„Žoržo“ viešbutis

Viešbutis pastatytas XIX a. devintajame dešimtmetyje pagal dvarininkų architektų grafo Tadeusz Rostworowski ir Alexander Lubański projektą. Jo plotas 4 000 kv.m. Pastatas buvo suprojektuotas ne tik kaip viešbutis – jame buvo 35 gyvenamosios patalpos. Pirmame viešbučio aukšte buvo įrengtas restoranas, o trečiame ir ketvirtame – renginių salė koncertams, spektakliams, šventėms. Pastato korpuse prie Jogailos gatvės Skaityti plačiau.

maldininku smukle3

Vilniaus Kalvarijų maldininkų smuklė ir viešbutis

Jeruzalės teritorijoje išlikęs klasicistinis Verkių dvaro administracinis pastatas, XVIII a. naudotas kaip smuklė ir viešbutis Kalvarijų maldininkams ir pakeleiviams. Adomas Honoris Kirkoras savo „Pasivaikščiojimuose po Vilnių ir jo apylinkes“ minėjo smuklę, kuri buvo lankoma ne tik keliautojų, bet ir miesto gyventojų, į Kalvarijas atvykusių dievotų piligrimų. Smuklė Jeruzalėje taip pat atvaizduota 1833 m. Juozapo Ozemblovskio Skaityti plačiau.

viesbutis narutis

„Naručio“ viešbutis

Pasaulietinių Vilniaus istorinių interjerų išliko nedaug (nuo gotikos iki XX amžiaus) Vilniaus senamiestyje yra apie 280 gyvenamųjų namų, turinčių išlikusius gotikinius rūsius. „Narutis“ – seniausias Vilniuje ir vienas seniausių Rytų Europoje viešbutis, pirmą kartą paminėtas 1581 metais Kelne išleistame Georgo Brauno ir Franco Hogenbergo sudarytame  „Pasaulio miestų albume“, kuriame siūlomas kaip nakvynės vieta keliautojams, viešbutis, Skaityti plačiau.

bajoru viesbutis4

Bajorų viešbutis

Tai baroko, klasicizmo ir istorizmo laikotarpių pastatų kompleksas. Vieno, dviejų ir trijų aukštų korpusai išsidėstę apie du kiemus: mažesnį maždaug trikampio formos vakarinį ir didelį uždarą netaisyklingo plano rytinį. Vienas namų korpusas kiemą beveik dalija pusiau. Kiemai arkiniais įvažiavimais sujungti tarp savęs ir su Literatų gatve. Kompleksas netaisyklingo plano. Patalpos įvairaus dydžio, dažniausiai pereinamos, išdėstytos Skaityti plačiau.