Mergaičių pensionas/ Žydų mergaičių privati gimnazija

Pirmieji privatūs mergaičių pensionai Vilniaus gubernijoje pradėti steigti XVIII a. devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tačiau jų veikla buvo epizodinė ir neturėjo didesnės įtakos tolesnei pensionų raidai. 1799 m. Vilniuje įsteigtas Labovskių šeimos privatus mergaičių pensionas padėjo pirmus ir tvirtus privataus mergaičių mokymo organizavimo pamatus. XIX a. pirmoji pusė – privačių mergaičių pensionų veiklos suklėstejimo laikotarpis. Šiuo Skaityti plačiau.

Šv. Kazimiero bažnyčios kripta

Baž­ny­čia pra­dė­ta sta­ty­ti 1604 m. Kertinį akmenį pašventino Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Šios baž­ny­čios nuodėmklausys ir pa­moks­li­nin­kas buvo Andriejus Bobola – kazokų nužudytas 1657 m., šven­tuo­ju pa­skelb­tas 1938 m. Dau­g kar­tų baž­nyčia nai­kin­ta gais­rų ir žmo­nių. Daug kartų keitėsi savininkai, kol 1988 m. spa­lį Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čia ­grą­žin­ta ti­kin­tie­siems. Po res­tau­ra­ci­jos 1991 m. ko­vo 3 Skaityti plačiau.

Seniausias Vilniuje viešasis laikrodis

Viršutinė aštuoniasienė Varpinės bokšto dalis yra trijų tarpsnių; juos skiria karnizai. Sienų kampus pabrėžia mentės, viršutinio žemiausio tarpsnio — piliastrai. Virš jų ir karnizo stovi dekoratyvinės varinės vazos. Viršutiniame tarpsnyje yra laikrodis su žalvario skardos ciferblatais keturiose tarpsnio sienose. Ciferblatų apvadai, rodyklės ir skaičiai paauksuoti. Stogas šalmo pavidalo, su piramidine smaile. Stogas dengtas geležies, smailė Skaityti plačiau.

Katedros eksterjero skulptūros (Abraomas, Mozė, šv. Matas, šv. Morkus, šv. Lukas, šv. Jonas, šv.Petro pamokslas, Nojaus auka, Lietuvos kunigaikščiai, Jėzuitų šventieji, šv. Elena, šv. Stanislovas, šv. Kazimieras)

Vilniaus katedra turi daugiau kaip šešių šimtmečių istoriją. Šioje šventovėje saugoma daugybė religinių, meno ir istorinių vertybių, kurios svarbios ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos žmonėms. Religinis, kultūrinis ir istorinis paveldas — tai prieš mus gyvenusių žmonių palikimas, susijęs su mūsų krašto tikėjimo istorija. 1769 m. siautėjusi didelė audra nuniokojo katedros skliautus. Jos rekonstrukcijos Skaityti plačiau.

signataru namai

Kavinė „Baltasis Štralis“

XIX a. antroje pusėje namą įsigijo Karlas ir Juzefa Štraliai. Čia veikė Karlo Štralio cukrainė, ji užėmė 10 kambarių, rūsį, sandėlį, turėjo dvi virtuves. Kavinė vadinta „Baltuoju Štraliu“. Kieme taip pat buvo krosnis konditerijos gaminiams kepti. Karlas Štralis turėjo tris sūnus, vienas iš jų, trečios kartos pirklys, Kazimieras, paveldėjo šį namą po tėvo mirties. Kazimierui Štraliui Skaityti plačiau.

Kalvarijų turgus

Kalvarijų turgus – turgus, esantis Vilniuje, tarp H. Manto, Kalvarijų, Rinktinės ir Turgaus gatvių. Valdo UAB „KTVG“. Šiuo metu turguje įrengta 800 vietų. Parduodami vaisiai, uogos, daržovės, augalai, gėlės, mėsa, kumpiai ir lašiniai (dviejuose specializuotuose paviljonuose) ir kt. Dauguma maisto prekių yra geresnės kokybės, didesnės bei pigesnės nei parduotuvėse, turguje galima derėtis, todėl turgus gausiai Skaityti plačiau.

Viešbutis „Turistas“

Viešbutis „Turistas“ buvo 7 aukštų, stačiakampio plano. Tūris 23500 kubinių metrų, bendras plotas 5400 kvadratinių metrų, gyvenamasis plotas 1780 kvadratinių metrų. Viešbutyje buvo 324 vietos. Pirmame aukšte buvo vestibiulis su administracinėmis patalpomis, 130 vietų konferencijų salė, 200 vietų restoranas ir 80 vietų baras. Į gyvenamas patalpas buvo įeinama iš vestibiulio, į restoraną – iš vestibiulio Skaityti plačiau.

20200214_150517

Prekybos ir paslaugų centras „Žirmūnai“

Industrinė gyvenamųjų namų statyba platų užmojį Vilniuje įgavo po 1962 m., kai buvo pradėtos vystyti naujos šiaurinės teritorijos kariajame Neries krante ir pastatytas pirmasis laisvo planavimo gyvenamasis rajonas Žirmūnai, skirtas 45 000 gyventojų. Jį sudarė trys mikrorajonai su jų centruose išdėstytais tipiniais pastatais: visuomeniniais centrais, darželiais, mokyklomis, maisto prekių parduotuvėmis. Labiausiai išgarsėjo ir pavyzdiniu tapo Skaityti plačiau.

Buvusioji kavinė Rotonda (Pasaka)

Bernardinų sode, sovietmečiu vadintu Jaunimo sodu, į pietus nuo Gedimino kalno, tarp išlakių medžių, stūkso unikalus statinys – Vilniuje tokio architektūros pastato daugiau nėra, o ir visoje Lietuvoje tokių nedaug. Aštuonkampė rotonda su belvederiu, apjuosta ažūriniu žiedu, sukomponuota kaip dviejų geometrinių figūrų – apskritimo ir kvadrato – samplaika. Tokie paviljonai parkuose būdavo statomi nuo Renesanso Skaityti plačiau.

Liepkalnio radiotechninis batalionas

Radiotechnika ir elektronika – pramonės šakos, užėmusios labai svarbią vietą Lietuvos ūkyje nuo pat pokario metų. Joms specialistus rengė respublikos techninės aukštosios mokyklos ir Vilniaus universitetas. Vien Vilniuje veikė stambios gamyklinės organizacijos, turėjusios ir mokslinius pavadinimus: „Venta“, „Sigma“, „Pašto dėžutė nr. 555“. Daugelis technologijomis užsiimančių organizacijų Sovietų Sąjungoje buvo įslaptintos. Vilniaus gamykla pirmavo oscilografijos, medicininės Skaityti plačiau.