Taraso Ševčenkos namas

Ukrainos mokslininkas ir rašytojas profesorius akademikas Anatolijus Nepokupnas 1991 m. lankėsi Vilniuje ieškodamas Taraso Ševčenkos (1814 – 1861) buvimo Vilniuje pėdsakų. 1985 m. jis buvo nustatęs du namus Vilniuje, kur gyvenęs šis žymus ukrainiečių tautos poetas ir dailininkas. T. Ševčenka Vilniuje gyveno 1829 – 1831 m. štabsrotmistro dvarininko Pavelo Engelharto bute dabartiniu adresu Pilies gatvėje Skaityti plačiau.

Šv. Kazimiero koplyčia

Jeigu Lietuvoje ieškotume objekto, prie kurio dirbo didžiausias Tičino kilmės menininkų skaičius, tai būtų Šv. Kazimiero koplyčia prie Vilniaus katedros. Jos statybas finansavo Lenkiją-Lietuvą valdžiusi Vazų (1586-1668 m.) dinastija. Šiems, iš Švedijos kilusiems karaliams, buvo ypač svarbu parodyti savo ryšius su senąją Jogailaičių dinastija. Kaip tik dėl to, Vilniaus širdyje jie pastatė iš lietuviškosios dinastijos Skaityti plačiau.

Simono Daukanto aikštė

Aikštė pavadinta istoriko Simono Daukanto vardu yra bene gražiausia aikštė Vilniuje. Kad ir iš kurios pusės ateitumėte į S. Daukanto aikštę, siaura gatvelė staiga prasiplečia ir įsilieja į aikštę, kuri apsupta klasicistiniais XVIII amžiaus pabaigos – XIX pradžios statiniais. Aplink šią aikštę yra išsidėstę svarbūs Vilniaus miestui architektūros paminklai: buvę didikų namai ir dabartiniai Prezidento Skaityti plačiau.

Namas į kurį pataikė lėktuvas

Šimtmečių senumo pastatai, kurių sienos girdėjusios iš kartos į kartą gyvenusių žmonių turėtas paslaptis ir išgyventus nutikimus, dar ir šiandien mena mįsles apie skirtingų laikmečių įvykius. Vilniuje, pačiame sostinės centre, lietuvių filosofo, teologo ir poeto Adomo Dambrausko-Jakšto garbei pavadintoje gatvėje esantis išskirtinis statinys, pažymėtas 9-uoju numeriu, saugo ypatingą istoriją. Keturių aukštų neogotikos stiliaus mūrinis pastatas Skaityti plačiau.

Šv. Mikalojaus bažnyčia

Viena seniausia Romos katalikų mūrinė bažnyčia Lietuvoje išsaugojusi beveik nepakitusius gotikinius bruožus. Seniausia Lietuvoje mūrinė krikščioniška (ortodoksų) bažnyčia (Paraskevės cerkvė) pastatyta 1345 m. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos krikšto metais – 1387 m. XVI a. sumūryti stulpai ir skliautai vietoj medinių lubų. Bažnyčia įgavo vėlyvosios gotikos bruožų. Po 1749 m. gaisro atlikta daug keitimų: Skaityti plačiau.

Mergaičių pensionas/ Žydų mergaičių privati gimnazija

Pirmieji privatūs mergaičių pensionai Vilniaus gubernijoje pradėti steigti XVIII a. devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tačiau jų veikla buvo epizodinė ir neturėjo didesnės įtakos tolesnei pensionų raidai. 1799 m. Vilniuje įsteigtas Labovskių šeimos privatus mergaičių pensionas padėjo pirmus ir tvirtus privataus mergaičių mokymo organizavimo pamatus. XIX a. pirmoji pusė – privačių mergaičių pensionų veiklos suklėstejimo laikotarpis. Šiuo Skaityti plačiau.

Šv. Kazimiero bažnyčios kripta

Baž­ny­čia pra­dė­ta sta­ty­ti 1604 m. Kertinį akmenį pašventino Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Šios baž­ny­čios nuodėmklausys ir pa­moks­li­nin­kas buvo Andriejus Bobola – kazokų nužudytas 1657 m., šven­tuo­ju pa­skelb­tas 1938 m. Dau­g kar­tų baž­nyčia nai­kin­ta gais­rų ir žmo­nių. Daug kartų keitėsi savininkai, kol 1988 m. spa­lį Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čia ­grą­žin­ta ti­kin­tie­siems. Po res­tau­ra­ci­jos 1991 m. ko­vo 3 Skaityti plačiau.

Seniausias Vilniuje viešasis laikrodis

Viršutinė aštuoniasienė Varpinės bokšto dalis yra trijų tarpsnių; juos skiria karnizai. Sienų kampus pabrėžia mentės, viršutinio žemiausio tarpsnio — piliastrai. Virš jų ir karnizo stovi dekoratyvinės varinės vazos. Viršutiniame tarpsnyje yra laikrodis su žalvario skardos ciferblatais keturiose tarpsnio sienose. Ciferblatų apvadai, rodyklės ir skaičiai paauksuoti. Stogas šalmo pavidalo, su piramidine smaile. Stogas dengtas geležies, smailė Skaityti plačiau.

Katedros eksterjero skulptūros (Abraomas, Mozė, šv. Matas, šv. Morkus, šv. Lukas, šv. Jonas, šv.Petro pamokslas, Nojaus auka, Lietuvos kunigaikščiai, Jėzuitų šventieji, šv. Elena, šv. Stanislovas, šv. Kazimieras)

Vilniaus katedra turi daugiau kaip šešių šimtmečių istoriją. Šioje šventovėje saugoma daugybė religinių, meno ir istorinių vertybių, kurios svarbios ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos žmonėms. Religinis, kultūrinis ir istorinis paveldas — tai prieš mus gyvenusių žmonių palikimas, susijęs su mūsų krašto tikėjimo istorija. 1769 m. siautėjusi didelė audra nuniokojo katedros skliautus. Jos rekonstrukcijos Skaityti plačiau.

signataru namai

Kavinė „Baltasis Štralis“

XIX a. antroje pusėje namą įsigijo Karlas ir Juzefa Štraliai. Čia veikė Karlo Štralio cukrainė, ji užėmė 10 kambarių, rūsį, sandėlį, turėjo dvi virtuves. Kavinė vadinta „Baltuoju Štraliu“. Kieme taip pat buvo krosnis konditerijos gaminiams kepti. Karlas Štralis turėjo tris sūnus, vienas iš jų, trečios kartos pirklys, Kazimieras, paveldėjo šį namą po tėvo mirties. Kazimierui Štraliui Skaityti plačiau.