Liepkalnio radiotechninis batalionas

Radiotechnika ir elektronika – pramonės šakos, užėmusios labai svarbią vietą Lietuvos ūkyje nuo pat pokario metų. Joms specialistus rengė respublikos techninės aukštosios mokyklos ir Vilniaus universitetas. Vien Vilniuje veikė stambios gamyklinės organizacijos, turėjusios ir mokslinius pavadinimus: „Venta“, „Sigma“, „Pašto dėžutė nr. 555“. Daugelis technologijomis užsiimančių organizacijų Sovietų Sąjungoje buvo įslaptintos. Vilniaus gamykla pirmavo oscilografijos, medicininės Skaityti plačiau.

Burbiškių karinė bazė

Naujininkuose, Vilniuje Burbuškių miške, netoli geležinkelio stoties link oro uosto yra karinė bazė. Remiantis įvairiais šaltiniais tai galėjo būti arba kuro saugojimo arba karinės technikos saugojimo, o galbūt ir remontinė bazė. 1939 m. Naujininkuose buvo dislokuoti pirmieji sovietų kariuomenės daliniai. Tarpukariu, Vilniui tapus Lenkijos Respublikos dalimi, Vilniaus krašte, karinė vadovybė nusprendė rengti miestą gynybai izoliacijos Skaityti plačiau.

Koviniai bunkeriai

1923 m. kovo 13 d. sukurta nauja karinė struktūra – įtvirtinta teritorija „Vilnius“. Nuspręsta Vilnių įtvirtinti iš visų pusių: aplink Vilnių įrengti kovinius bunkerius su ugnies taškais, pastatyti amunicijos sandėlius, nutiesti juos jungiančią siaurojo geležinkelio liniją su tiltais, keliais bei kita infrastruktūra. 1923-1929 m. statyti Vilniaus gynybos žiedo įtvirtinimai buvo  trijų rūšių: koviniai bunkeriai, požeminai Skaityti plačiau.

Karininku namas 2

Bunkeris, amunicijos sandėlis

1923 m. kovo 13 d. Vilniuje buvo sukurtas gynybos žiedas. Teritorija įtvirtinta ir paskirtas stovyklos komendantas, kuris vadovavo fortifikacijos darbų valdybai. Organizacijai, kartografavimo darbams ir statybos projektams vadovavo majoras Stanisławas Preisneris. Pastatyti požeminiai amunicijos sandėliai Vilkpėdėje ir prie S. Batoro gatvės, Saltoniškėse, Šnipiškėse, Antakalnyje ir Rasose. Amunicijos sandėlius Rasose statė dvi įmonės. 1924 m. liepos Skaityti plačiau.

antakalnio bunkeriai2

Lenkijos kariuomenės Vilniaus įgulos Antakalnio amunicijos bunkeriai

Bunkerių statyba susijusi su Vilniaus krašto okupacija, kai 1920 m. spalio 9 d. Vilnių ir Vilniaus kraštą užgrobė Lenkijos kariuomenės junginys, vadovaujamas gen. Liucjano Želigovskio. Lenkijos vyriausybė iš okupuoto krašto sudarė tariamai savarankišką valstybėlę – Vidurinę Lietuvą, kuri 1922 m. prijungta prie Lenkijos. 1923 m. Ambasadorių konferencija Vilniaus kraštą pripažino Lenkijai. Greitai po to, 1924 Skaityti plačiau.

snipiskiu bunkeriai

Lenkijos kariuomenės Vilniaus įgulos Šnipiškių amunicijos bunkerių kompleksas.

Okupuotame Vilniaus krašte sukūrus marionetinę Vidurinės Lietuvos valstybėlę ir 1923 m. .Ambasadorių konferencijai Vilnių pripažinus Lenkijai, 1924 m. vasarą pradėta amunicijos bunkerių statyba Šnipiškėse, Antakalnyje ir Rasose, kuri buvo baigta 1926–1927 m.“ Penki bunkeriai Neries slėnio šlaite užima 2,67 ha. teritoriją. Leidžiantis žemyn Geležinio Vilko gatve, ypač žiemos metu, kai neužstoja medžių lapija, pastebimi į Skaityti plačiau.

barbakanas4

Vilniaus gynybinė siena ir bastėja

Pagrindinis ir geriausiai įtvirtintas Vilniaus miesto gynybinis elementas ilgą laiką buvo neįveikiama Aukštutinės ir Žemutinės pilies citadelė. Vis dėl to, plečiantis miestui bei keičiantis karo technologijoms šios gynybinės struktūros reikšmė laipsniškai mažėjo. Plačiau pradėjus naudoti paraką bei modernėjant apgulties ginklams – patrankoms, bombardoms ir kitokio tipo pabūklams, tradicinės aptvarinė viduramžių pilys jiems nebegalėjo prilygti, nes Skaityti plačiau.