„Vilma“ slapta gamykla

1959 m. Žirmūnuose įkurta įslaptinta Vilniaus magnetinio garso įrašymo gamykla. Iš pradžių žinoma adresu pavyzdžiui, „Pašto dėžutė 4151“ bei „Pašto dėžutė 52“. Gamyklos pavadinimas keliskart kaitaliotas, kol 1972 m. atsirado pavadinimas „Vilma“. Ši įmonė daugiausia gamino specialią garso įrangą laivams, lėktuvams, dispečerinėms, branduolinėms jėgainėms ir pan. Pirmasis jos vadovas iki tol dirbo prestižinėse „petiorkose“, o Skaityti plačiau.

Kuckuriskiu popieriaus fabrikas 3

Kučkuriškių popieriaus fabrikas

Naujosios Vilnios centrinė dalis – šalia geležinkelio stoties ir buvusio kino teatro pagal Vilniaus bendrąjį planą yra svarbus lokalus Vilniaus centras. Vardą, kaip ir Vilniui, davė upė Vilnia, prieš 100 metų gudiškai vadinta Vileika. 1823 m. šioje vietoje popieriaus dirbtuves įkūrė vienas įtakingiausių XIX a. pr. pramonininkų ir dvarininkų, tekstilės, alkoholio, terpentino magnatas Vaitiekus Puslovskis, Skaityti plačiau.

Sigma

Šiaurinėje miesto dalyje tarp Kalvarijų, P. Lukšio, Verkių ir J. Treinio gatvių, sovietmečiu buvo įkurtas skaičiavimo technikos gamybinis – techninis susivienijimas „Sigma“. Tai buvo organizacija, jungusi šešias gamyklas, du projektavimo – konstravimo biurus ir vieną mokslinį institutą (Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklą, Vilniaus elektros skaitiklių gamyklą, Pabradės skaičiavimo technikos gamyklą “Modulis”, Tauragės skaičiavimo mašinų gamyklą, Panevėžio Skaityti plačiau.

mesos kombinatas2

Vilniaus mėsos kombinatas

Nuo 1954 m. vaizdinga Neries pakrantė pradėta naudoti kaip didžiulė pramoninė zona. Viena po kito kilo silikatinių dirbinių, plastmasės, radijo komponentų ir daug kitų didelių gamyklų. Dar 1940 m. Naujoje Vilnioje sukurta įmonė „Maistas“, iš kurios atsirado ir 1944-1959 m. šiame rajone veikė Vilniaus mėsos kombinatas. Pasiekus plėtros ribas, 1959 m. Žemuosiuose Paneriuose atidarytas naujas, Skaityti plačiau.

Šopeno alaus darykla

XIX a. antroje pusėje Vilniuje buvo trijų didžiųjų aludarių bravorai – žydų kilmės pirklio Mordechajaus Epšteino (Subačiaus g. 83), Ilja Lipskio (Paupio g. 20, 22) ir Vilhelmo Šopeno Lukiškėse, kur 1879 m. pagal architekto Nikolajaus Čagino projektą buvo pastatytas pusantro aukšto pastatas su padidintos talpos alaus daryklos katilais. Šopeno alaus daryklos statinių kompleksas buvo pradėtas Skaityti plačiau.

Seniausia alaus mini darykla restoranas „Būsi Trečias“

Alus mini darykla-restoranas įsikūrė prieš 20 metų Totorių gatvėje ir dabar yra ilgiausiai veikianti maitinimo įstaiga šioje vietoje. Daugeliui lankytojų arba praeivių kyla klausimas, ką reiškia „Būsi trečias“? Pavadinimo reikšmė atkeliavo iš laikų, kai butelis degtinės kainuodavo tris rublius. Pilietis, norėdamas išgerti, bet nepasigerti, susirasdavo kolegą tam, kad nereikėtų vartoti viso butelio iškart, o trečio Skaityti plačiau.

Saldainių fabrikas „Pergalė“

AB „Vilniaus pergalė” istorija prasideda nuo konditerijos fabriko „Pergalė“, įkurto 1952 metais. Šiuo metu „Vilniaus pergalė” yra plačiausią asortimentą gaminantis konditerijos fabrikas Pabaltijo valstybėse. Bendrovėje gaminami konditerijos gaminiai yra ne kartą pelnę įvairių apdovanojimų ir medalių. Bendrovė orientuojasi į tradicinį „lietuvišką“skonį, naudoja tik aukščiausios kokybės natūralias žaliavas ir nuolat ieško naujų, labiau pirkėjų mėgstamų receptūrų, Skaityti plačiau.

Abelio Syrkino spaustuvės namas

Baroko ir klasicizmo laikotarpių pastatas. Namo korpusai supa du kiemus. Vakarinis kiemas uždaras, panašus į siaurą kreivą gatvelę. Ties praplatėjimu yra čerpėmis dengta segmentinė arka, jungianti korpusų antruosius aukštus. Rytinis kiemas netaisyklingo plano, atviras į pietinę pusę. Dviaukštis namas yra ilgas, siauras, netaisyklingo plano. Dauguma abiejų aukštų patalpų išdėstyta viena eile. Namas plytų mūro, tinkuotas. Skaityti plačiau.

viktorijos fabrikas2

„Viktorijos“ šokolado fabriko namai

Šaltinių ir Mindaugo gatvių sandūroje yra keturių aukštų gyvenamas namas Mindaugo g. 19/Šaltinių g. 3 šiame pastate iki Pirmojo pasaulinio karo veikė šokolado ir saldainių fabrikas „Viktorija“. Įkurtas 1893 m. garinis šokolado fabrikas pirmiausia Plačiojoje gatvėje, jo savininku buvo Tobijus Bunimovičius. Kartu su tėvu, Peterburgo 1-osios gildijos pirkliu Izrailiu Bunimovičiumi, jie sukūrė akcinę bendrovę „Viktorija“ Skaityti plačiau.

elfos gamykla2

„Elfos“ gamykla

Naujamiesčio pietvakarinė dalis savo industrinį veidą įgavo dar Rusijos imperijos laikais tada atsirando geležinkelis, o šalia jo išaugo gamyklos bei sandėliai jo aptarnavimui, susidarė perimetrinis gatvių planas. Tarpukariu kiek apstojęs augimas įgauna neregėtus matmenis pokariu. Kai kur plynose vietose, o kai kur buvusiuose gyvenamųjų namų kvartaluose vienas po kito dygsta būsimieji pramoniniai gigantai. Vienas jų Skaityti plačiau.