Valdovų rūmai (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. 1801 m. caro valdžios nugriautų Žemutinės pilies rūmų atkūrimo idėja gimė apie 1987 m. Tuomet pradėti kompleksiniai moksliniai buvusių rūmų tyrimai. Siekiant gauti visuomenės paramą, rezidencinis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pastatas pavadintas – Valdovų rūmų vardu. 1994 m. buvo paskelbtas Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijos konkursas. Skaityti plačiau.

Šuazelių rūmai arba De Reusų rūmai

Rūmai – tai raiškaus baroko ir klasicizmo stiliaus paminklas, sudarąs tarsi Prezidentūros rūmų kompozicinę atsvarą. XVI a. čia stovėjęs namas priklausė LDK pakamariui Mykolui Pacui. XVIII a. vid. Jonas Teofilis su žmona Terese Krempušai šiame sklype pasistatė L raidės formos 2 a. mūrinį namą. Krempušų palikuonys neturėjo lėšų skoloms padengti, todėl dvi dalis namo valdė Skaityti plačiau.

Pacų rūmai

Šv. Jono g, atsišakoja nuo Pilies g. ties Šv. Jono bažnyčia. Tai viena seniausių Vilniaus gatvių. Minima XVI a. vid. Kadaise čia būta seniausios turgavietės, kurioje stovėjo pirmoji rotušė. Čia gyveno įtakingiausi Lietuvos didikai Radvilos, Pacai, Sapiegos, universiteto profesoriai, amatininkai ir pirkliai. Jau XVI a. beveik visi šios gatvės namai buvo mūriniai, pati gatvė ir Skaityti plačiau.

Karininku namas 2

Kepės vila

Didelis sklypas nuo dabartinės Pylimo iki Algirdo g. 1770 m. priklausė Konstancijai Pliaterytei-Hilzenienei. Po 1831 m. sukilimo Pliaterių sklypas konfiskuotas ir parduotas iš varžytinių. 1868 m. ją nusipirko Hanoverio pilietis sodininkas Georgas Frydrichas Vėberis. Po jo mirties, turtą paveldėjo žmona Šarlotė, vėliau ištekėjusi už sodininko Hermano Kepės. Drėgnoje šaltiniuotoje vietoje jis užveisė ir puoselėjo sodą, Skaityti plačiau.

oginskienes monograma2

Marijos Skuževskaitės-Oginskienės monograma

Senosios regulos karmelitai, apsistoję vienuolyne greta Šv. Jurgio bažnyčios, 1778 m. dalį žemės pardavė miestiečiui Tadeuszui Woinickiui. 1808 m. Vilniaus plane ši valda pažymėta kaip 757-a posesija. Per šimtmetį spėjo pasikeisti mažiausiai penki posesijos savininkai, kurie vis perstatinėjo ir dailino valdai priklausiusius du mūrinius namus. 1882-aisiais juos už 25 200 rublių įsigijo grafas H. Korwinas-Milewskis. Skaityti plačiau.

Zavadskių rūmai

Mūriniai namai šioje vietoje stovėjo jau gotikos laikais. Brauno atlase XVI a. pradžios Vilniaus plane šioje vietoje pavaizduoti mūriniai pastatai. 1609 m. mūrinis namas minimas istoriniuose šaltiniuose. Susideda iš dviejų triaukščių, sujungtų korpusų. Po XVIII a. vidurio gaisrų savininko Mikalojaus Lopacinskio lėšomis buvo pastatyti dviejų aukštų sudėtingo trapecinio plano baroko stiliaus rūmai laiptuotu stogu. Kieme Skaityti plačiau.

Karininku namas 2

Pociejų rūmai

Tai XV – XIX a. pastatas, turintis gotikos fragmentų. Keturi triaukščiai korpusai juosia ilgą stačiakampį pereinamą kiemą su įvažiavimo anga ir siauresne perėjimo anga. Sienos plytų mūro, tinkuotos; stogas dengtas čerpėmis. Šiaurės rytų korpuso patalpos išdėstytos dviem eilėmis, šoninių korpusų – viena eile. Gatvės ir pietryčių korpusai su skliautuotais rūsiais. Gatvės korpuso pagrindinis (šiaurės rytų) Skaityti plačiau.

gureckiu rumai

Gureckių rūmai

Gureckių rūmai yra sudėtingo plano – penki sujungti korpusai išdėstyti apie du kiemus: pagrindinis, rytų ir vakarų – apie trikampį šiaurinį kiemą, pietų – ir pietryčių apie netaisyklingą pietinį kiemelį. Rūmai trijų aukštų. Dauguma patalpų pereinamos. Rytų korpuso ir dalis pirmojo aukšto patalpų su cilindriniais ir kryžminiais skliautais. Korpusai plytų mūro, tinkuoti, stogas dengtas čerpėmis. Skaityti plačiau.

tuskulenu-rimties-parkas2

Tuskulėnų rūmai

Tuskulėnų dvaro istorija Teritorija, kurioje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro, vadinamo Derevnictva, žemė ir funkcionavo kaip Vilniaus pilių pagalbinis ūkis su didele sodyba, sodais ir tvenkiniais. Dvaro įkūrėjas – didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Užmiestyje esančiame dvare ne kartą buvo apsistojusi valdovo šeima. Skaityti plačiau.

traku vokes dvaras3

Trakų Vokės dvaras ir parkas

Ilgą laiką Trakų Vokės žemės priklausė totoriams, pagyvendintiems čia dar Vytauto Didžiojo laikais. XVI a. jos atiteko Ibrahimui Zavadskiui, kuris jas pardavė Povilui Sapiegai. Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji priklausė didikams Dombrovskiams, kurie 1850 metais žemes pardavė tuometiniam Vilniaus bajorų maršalkai grafui Jonui Tiškevičiui (1831 – 1892). J. Tiškevičius pastatė Skaityti plačiau.