oginskienes monograma2

Marijos Skuževskaitės-Oginskienės monograma

Senosios regulos karmelitai, apsistoję vienuolyne greta Šv. Jurgio bažnyčios, 1778 m. dalį žemės pardavė miestiečiui Tadeuszui Woinickiui. 1808 m. Vilniaus plane ši valda pažymėta kaip 757-a posesija. Per šimtmetį spėjo pasikeisti mažiausiai penki posesijos savininkai, kurie vis perstatinėjo ir dailino valdai priklausiusius du mūrinius namus. 1882-aisiais juos už 25 200 rublių įsigijo grafas H. Korwinas-Milewskis. Skaityti plačiau.

tuskulenu-rimties-parkas2

Tuskulėnų rūmai

Tuskulėnų dvaro istorija Teritorija, kurioje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro, vadinamo Derevnictva, žemė ir funkcionavo kaip Vilniaus pilių pagalbinis ūkis su didele sodyba, sodais ir tvenkiniais. Dvaro įkūrėjas – didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Užmiestyje esančiame dvare ne kartą buvo apsistojusi valdovo šeima. Skaityti plačiau.

traku vokes dvaras3

Trakų Vokės dvaras ir parkas

Ilgą laiką Trakų Vokės žemės priklausė totoriams, pagyvendintiems čia dar Vytauto Didžiojo laikais. XVI a. jos atiteko Ibrahimui Zavadskiui, kuris jas pardavė Povilui Sapiegai. Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji priklausė didikams Dombrovskiams, kurie 1850 metais žemes pardavė tuometiniam Vilniaus bajorų maršalkai grafui Jonui Tiškevičiui (1831 – 1892). J. Tiškevičius pastatė Skaityti plačiau.

pliateriu rumai2

Pliaterių rūmai

Anksčiau buvę rokokiniai Pliaterių rūmai, kurių vidus ir parkas buvo sutvarkyti tuo metu madingu „kinišku“ stiliumi. XIX a. pradžioje šiuose rūmuose veikė restoranas „Kinija“. Dvarelis Kosciuškos g. 36, pastatytas 1826 m. Michalo Radziševskio lėšomis, o 1850 m. atiteko Vilniaus vyskupui Vaclovui Žilinskiui. Manoma, kad jį projektavo Peterburgo architektas Vasilijus Stasovas. Dvarelis yra vaizdingoje Antakalnio vietoje, Skaityti plačiau.

naujaneriu dvaras3

Naujanerių dvaras

Naujanerių dvaras dar vadinamas Vilijanovos (Wilianowa), nes XIX a. viduryje – XX a. pradžioje čia buvo dvaras ir garsi spirito varykla bei alaus darykla. 1885 metais netoli dvaro rastas lobis – užkastas XV a. katilėlis su pinigais, tarp kurių buvo ir Vytauto laikų monetų. Šiuo metu dvaras sunykęs. Buvusių rūmų ir oficinos pastatuose yra gyvenamieji Skaityti plačiau.

slusku rumai

Sluškų rūmai

Kadaise iš tolo ryškiai matomų, o dabar XIX a. plytų mūro namų užstojamų rūmų barokiniai fasadai per daugelį pertvarkymų buvo gerokai pakeisti su didžiojo orderio piliastrais ir jonėniniais kapiteliais, papuoštais vaisių girliandomis, herbiniu kartušu su karūna. Pagrindinis fasadas turi frontoną, kurio timpane yra barokinis batalinio siužeto stiuko bareljefas. Rūmus anksčiau Kiškoms priklausiusioje teritorijoje 1690 – Skaityti plačiau.

vileisiu rumai3

Vileišių rūmai

Vileišių rūmų ansamblis susideda iš rūmų, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir tvoros su vartais. Užima apie 0,46 ha. 1904 – 1906 m. ansamblį pastatydino inžinierius, visuomenės ir kultūros veikėjas Petras Vileišis. Projekto autorius inžinierius Augustas Kleinas. Statybą prižiūrėjo pats Vileišis. Per Pirmąjį pasaulinį karą, Vileišiui išsikėlus į Kaukazą, ir vėliau po Vileišio mirties (1926), ansamblį Skaityti plačiau.

teatro-ir-kino-muziejus5

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Radvilų rūmai – tai renesanso ir baroko laikotarpio pastatas, šiek tiek įlenktas pagal gatvę. Antrame aukšte yra buvusio miesto teatro patalpos. Rūmų sienos plytų mūro, tinkuotos, keturšlaitis stogas dengtas čerpėmis. Fasadas neturi aiškios kompozicijos, langų apvadai su augalinių motyvų lipdyba, trikampiai ir segmentiniai sandrikai. Tokio paties dekoro yra Pociejų rūmuose. XVI a. pabaigoje čia stovėjo Skaityti plačiau.

bzostovskiu rumai2

Bžostovskių rūmai

Šie rūmai yra gotikos, baroko ir klasicizmo architektūros mišinys. Pagrindinis korpusas yra ištisinėje namų eilėje, kitapus Vilniaus universiteto pastatų. Pagrindinio korpuso patalpos išdėstytos dviem ir viena eile. Pirmąjį aukštą įvažiavimas dalija į dvi nevienodas iš atskirų namų atsiradusias dalis: šiaurinę – beveik taisyklingo keturkampio plano, su laiptine kiemo pusėje, ir pietinę – siauresnę, netaisyklingesnę. Į Skaityti plačiau.

puckoriu polivarko sodyba3

Pūčkorių palivarko sodyba

Palivarkas – nedidelis dvaras – feodalinių laikų Centrinės ir Rytų Europos šalių dvaro padalinys su atskira sodyba, ūkiniais pastatais, dirbamomis ir kitomis žemėmis, sudaręs atskirą ūkininkavimo vienetą. Puškarnios dvaras atodangos papėdėje gyvavo jau 14 a., tačiau iki šių dienų išliko tik 18 ir 19 a. pradžios palivarko pastatų kompleksas, išsidėstęs abipus Vilnios. Iki 18 a. Skaityti plačiau.