Kaukolė ant Šv. Jonų bažnyčios

Lietuvos krikšto išvakarėse, 1386 m., Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila pradėjo parapinės Šv. Jonų bažnyčios statybą, kuri baigta 1426 m. Gaisrų nuniokotą bažnyčią 1571 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas perdavė Vilniaus jėzuitų kolegijai, kuri rekonstravo pastatą, jį prailgindama į gatvės pusę; nuo 1579 m. bažnyčia priklausė Vilniaus universitetui. 1600–1610 m. pastatyta mūrinė varpinė. 1655 m. Skaityti plačiau.

Pranciškonų rūmai

Kadaise nemaža miesto dalis tarp Trakų, Kėdainių ir Lydos gatvių priklausė pranciškonų vienuoliams ir sudarė tarsi atskirą miestą. Vienuolynas sudarė jurisdiką – miesto dalį, priklausančią atskiram savininkui – su savo vaitu ir teisėju, ir valdė ją pranciškonį gvardijonas. Tai seniausias Lietuvoje vienuolynas, pradėtas statyti dar Gedimino laikais 1334 m. Pranciškonų, elgetaujančių vienuolių, ordinas, puoselėjęs neturtą, Skaityti plačiau.

IMG_7511

Šv. Stepono bažnyčia

Šv. Stepono bažnyčia pastatyta 1600 m., pietinėje miesto dalyje, Rūdninkų priemiestyje.Tai viena iš pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių šventovių, su prie jos buvusia medine Šv. Lozoriaus vardo špitole. Šioje Rūdninkų priemiesčio vietoje buvo laidojamos maro ir badmečio aukos. Statybos iniciatorius buvo jėzuitas kun. Simonas Visockis, darbams finansuoti organizavęs tarp miestiečių lėšų rinkliavą. Bažnyčia įrengta gana sparčiai: Skaityti plačiau.

IMG_7511

Vilniaus Švenčiausiosios Marijos ramintojos (Augustinų) bažnyčia

Bažnyčia pastatyta 1746- 1768 metais. XVIII a. pabaigoje prie bokšto šonų pristatytos dvi patalpos. Augustinų vienuolyno namai pradėti statyti XVII a. pabaigoje, sujungiant senus namus. XVIII a. pabaigoje pastatytas pagrindinis korpusas prie Bokšto gatvės. Bažnyčia yra stačiakampė trinavė, bazilikinės erdvės, su vienu pereinamu bokštu priekyje. Penki bokšto tarpsniai vienas į kitą labai panašūs, tik į Skaityti plačiau.

IMG_7511

Šv. Ignoto bažnyčia

Šv. Ignoto bažnyčia yra ankstyvojo baroko formų, bazilikinė, pailgo stačiakampio plano. Presbiterija siauresnė už vidurinę navą, kuri iškilusi virš šoninių navų ir prieangio stogų. Vidurinės navos ir presbiterijos stogai dengti čerpėmis, šoninių navų ir prieangio – skarda. Vidurinę navą dengia cilindrinis skliautas su liunetėmis. Barokinis pagrindinis fasadas puošnus, jam savitumo teikia visą jo plotį užimantis Skaityti plačiau.

Sentikių Švč. Dievo Motinos Užtarėjos maldos namai

Naujininkų rajone yra maldos namai, priklausantys sentikių bendruomenei. Jų auksu spindinčius kupolus puošia aštuongaliai – vieninteliai sentikių pripažįstami – kryžiai. Sentikiai Lietuvoje žinomi jau daugiau kaip tris amžius. Tai religinė bendruomenės, nepripažįstančios XVII a. viduryje Rusų stačiatikių bažnyčioje patriacho Nikono įvykdytos reformos. Sentikiai yra prisirišę prie senųjų tradicijų, nuo stačiatikių juos skiria liturgija ir apeigos. Skaityti plačiau.

petro ir povilo cerkve3

Šv. Petro ir Povilo cerkvė

Naujojoje Vilnioje yra veikianti nedidelė medinė stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė, kuri tikintiesiems tarnauja jau beveik šimtą metų. Naujojoje Vilnioje XIX a. pradžioje gyveno daug geležinkelį aptarnaujančių žmonių, tarp jų XX a. jau gyveno per 2000 stačiatikių, todėl natūraliai iškilo šventyklos poreikis, tačiau bendruomenė buvo neturtinga. Nesurinkus pinigų mūrinei cerkvei, buvo nuspręsta pastatyti medinę. Skaityti plačiau.

juozapo baznycia pilaite4

Vilniaus Šv. Juozapo koplyčia

Pilaitė – vienas iš naujesnių daugiaaukščių ir daugiabučių namų mikrorajonų, pradėtas statyti XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Pilaitės pavadinimas kilo iš netoliese esančio piliakalnio, ant kurio, kaip spėjama, stovėjusi gynybinė pilis. Vėliau Pilaitė buvo dvarininkų nuosavybė, čia veikė vandens malūnas. Legenda pasakoja, kad kadaise Pilaitės apylinkėse siautėjo plėšikų gauja, vadovaujama moters. 1782 m. Pilaitėje buvo Skaityti plačiau.

eufrosijos cerkve ir kapines

Šv. Eufrosinijos Polockietės cerkvė ir (Šv. Eufrosinijos) Liepkalnio kapinės

Pirmieji stačiatikių kapai Liepkalnyje atsirado 1795 m., kai Vilnius tapus Vilniaus gubernijos centru. Kapinių teritorijoje 1838 m. pirklio T. Zaicevo lėšomis buvo pastatyta finikiečių šventyklos stiliaus Palaimintosios Eufrosinijos Polockietės cerkvė, vėliau pristatytas pusapvalis kupolas, ištapytas freskomis, varpinėje pakabinti šeši varpai, o kapinėms prigijo jos vardas (archit. Nikolajus Čaginas). Nuo 1944 m. kapinės vadinamos Liepkalnio vardu.Pirmojo Skaityti plačiau.

neviskio-cerkve

Vilniaus Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė

 Nors per pastaruosius 100 metų Naujininkuose iškilo ne viena daugiaaukštis, tačiau cerkvės kupolas vis dar šmiežuoja virš gretimų statinių stogų. 1898 m. pagal Michailo Prozorovo projektą Naujajame Pasaulyje (senasis Naujininkų pavadinimas) pastatyta Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių cerkvė yra neobizantinio stiliaus. Tuo metu tai jau trečioji stačiatikių šventykla Vilniuje, pavadinta Nevskio vardu (caro laikas Nevskio vardas Skaityti plačiau.