petro ir povilo cerkve3

Šv. Petro ir Povilo cerkvė

Naujojoje Vilnioje yra veikianti nedidelė medinė stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė, kuri tikintiesiems tarnauja jau beveik šimtą metų. Naujojoje Vilnioje XIX a. pradžioje gyveno daug geležinkelį aptarnaujančių žmonių, tarp jų XX a. jau gyveno per 2000 stačiatikių, todėl natūraliai iškilo šventyklos poreikis, tačiau bendruomenė buvo neturtinga. Nesurinkus pinigų mūrinei cerkvei, buvo nuspręsta pastatyti medinę. Skaityti plačiau.

juozapo baznycia pilaite4

Vilniaus Šv. Juozapo koplyčia

Pilaitė – vienas iš naujesnių daugiaaukščių ir daugiabučių namų mikrorajonų, pradėtas statyti XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Pilaitės pavadinimas kilo iš netoliese esančio piliakalnio, ant kurio, kaip spėjama, stovėjusi gynybinė pilis. Vėliau Pilaitė buvo dvarininkų nuosavybė, čia veikė vandens malūnas. Legenda pasakoja, kad kadaise Pilaitės apylinkėse siautėjo plėšikų gauja, vadovaujama moters. 1782 m. Pilaitėje buvo Skaityti plačiau.

sentikiu kapines naujininkai3

Sentikių Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė ir kapinės

Sentikiai (rus. staroviery) – rusų stačiatikių atšaka, nepripažįstanti Rusijos Bažnyčios reformos, įvestos 1653-1666 m. patriarcho Nikono įsakymu. Vengdami persekiojimų vieni sentikiai bėgo į negyvenamas Sibiro platybes, kiti pasiprašė globos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kur ir susiformavo Lietuvos sentikių – bepopių – pomorcų atšaka. Didelė dalis Rusijos gyventojų šių naujovių nepriėmė, dėl to sentikiai buvo persekiojami, kūrėsi Skaityti plačiau.

eufrosijos cerkve ir kapines

Šv. Eufrosinijos Polockietės cerkvė ir (Šv. Eufrosinijos) Liepkalnio kapinės

Pirmieji stačiatikių kapai Liepkalnyje atsirado 1795 m., kai Vilnius tapus Vilniaus gubernijos centru. Kapinių teritorijoje 1838 m. pirklio T. Zaicevo lėšomis buvo pastatyta finikiečių šventyklos stiliaus Palaimintosios Eufrosinijos Polockietės cerkvė, vėliau pristatytas pusapvalis kupolas, ištapytas freskomis, varpinėje pakabinti šeši varpai, o kapinėms prigijo jos vardas (archit. Nikolajus Čaginas). Nuo 1944 m. kapinės vadinamos Liepkalnio vardu.Pirmojo Skaityti plačiau.

neviskio-cerkve

Vilniaus Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė

 Nors per pastaruosius 100 metų Naujininkuose iškilo ne viena daugiaaukštis, tačiau cerkvės kupolas vis dar šmiežuoja virš gretimų statinių stogų. 1898 m. pagal Michailo Prozorovo projektą Naujajame Pasaulyje (senasis Naujininkų pavadinimas) pastatyta Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių cerkvė yra neobizantinio stiliaus. Tuo metu tai jau trečioji stačiatikių šventykla Vilniuje, pavadinta Nevskio vardu (caro laikas Nevskio vardas Skaityti plačiau.

sventos dvasios bazny ir satanhauzas3

Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia

1408 m. pastatyta bažnyčia per 1679 – 1688 metų barokinę rekonstrukciją įgijo šonines navas, bokštus, naują zakristiją. Atstatant po 1748 ir 1749 metų gaisrų, interjeras pasipildė rokoko stiliaus formomis. Bažnyčia yra gana didelė lotyniškojo kryžiaus formos bazilika su kupolu virš kryžmos. Centrinės navos aukštis – 22 m. Už Didžiojo altoriaus tęsiasi erdvus netaisyklingo plano vienuolių Skaityti plačiau.

cerkve-didzioji-g3

Šv. Paraskevijos cerkvė

Ant Šventosios Kankinės Paraskevijos, arba Piatnicos cerkvės išorinės šoninės sienos yra memorialinė lenta, kur parašyta, kad 1705 metais Petras Didysis čia laikė padėkos mišias už pasiektą pergalę prieš Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, padovanojo trofėjines vėliavas ir pakrikštijo poeto Aleksandro Puškino prosenelį afrikietį Hanibalą. Ši istorija išskiria šią cerkvę iš kitų stačiatikių maldos namų Lietuvoje, Skaityti plačiau.

naujoji apasatalu baznycia3

Naujoji apaštalų bažnyčia

1994 m. priešais Rasų kapines pagal architektų Mariaus Šaliamoro ir Vytauto Nasvyčio projektą pastatyta šventykla, kuri priklauso tradicine Lietuvoje nelaikomai Naujajai apaštalų bažnyčiai. Šis 1863 m. Hamburge susikūręs judėjimas – tai krikščioniška denominacija, susikūrusi XIX amžiuje Jungtinėje Karalystėje, su atkurta apaštalų tarnyste, ji save laiko išskirtine, svarbiausia šių dienų Bažnyčia. Liturgijų ir pamaldų tvarka turi Skaityti plačiau.

pilypo jokubo baznycia

Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ir karilionas

Pirmoji bažnyčia Lukiškėse buvo funduota 1642 metais, šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dieną, gegužės 1-ąją. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo Vilniaus dominikonams 4000 auksinų, nurodydamas Lukiškių kapinėse pastatyti bažnyčią ir vienuolyną. XVII a. viduryje minimi septyni vienuoliai, kurie buvo įpareigoti, laidodami neturtinguosius, nemokamai atlikti bažnytines apeigas. Ši bažnyčia yra viena iš ankstyvųjų stačiakampių dvibokščių Skaityti plačiau.

kotrynos baznycia2

Vilniaus Šventosios Kotrynos bažnyčia

Bažnyčios siluetas gerai matomas iš įvairių Senamiesčio perspektyvų. Didelę meninę ir urbanistinę reikšmę turi prie bažnyčios šono pastatyta koplyčia. Vienuolynas ir Šv. Kotrynos bažnyčia pradėta statyti 1618 m. LDK etmono, Vilniaus vaivados J. K. Katkevičiaus (Chodkevičiaus) iniciatyva. Dabartinės išvaizdos bažnyčia stovi nuo rekonstrukcijos, kuri įvykdyta pagal architekto J. K. Glaubico projektą. Rekonstrukcijos darbai, pradėti 1741 Skaityti plačiau.