muitines pastatas4

Vilniaus miesto sargybinės pastatas

XVIII a. atvykstančius į Vilnių pasitikdavo Baltieji stulpai – miesto ribožekliai, ant kurių viršaus puikavosi Vyčiai. Caro valdžia Vyčius buvo pakeitusi ereliais, o sovietiniais laikais stulpai tiesiog buvo nugriauti, Liepkalnio gatvėje pasiliko tik senas muitinės pastatas. 1799—1800 m. čia įrengtas (kaip ir prie kitų kelių) Vilniaus įgulos sargybos postas, skirtas kontroliuoti atvykstančius į miestą. Iš Skaityti plačiau.

elektriniu traukiniu depas4

Elektrinių traukinių depas

Garvežius keitė šilumvežiai, o po kurio laiko atsirado ir elektriniai traukiniai. 1974 m. pradėta Naujosios Vilnios-Kauno ir Lentvario-Trakų linijų elektrifikacija, po 5 metų ji buvo baigta. 1975 m. gruodį išriedėjo pirmasis elektrinis traukinys Vilnius-Kaunas, kurį vedė mašinistas simboliška pavarde Pavasaris. Tai vienintelis depas Lietuvoje, kuris aptarnauja elektrinius traukinius. Nuo 1976 m. imta organizuoti reguliarų elektrinių Skaityti plačiau.

boksto g.3-33

Batsiuvių cecho namas

Pagal istorinius duomenis šiuo adresu 1588 m. – XIX a. viduryje yra buvęs batsiuvių cecho namas. Batsiuviai sostinėje į cechą susibūrė apie 1522 m. Miestuose įsikūrę amatininkai pradėjo reglamentuoti ir kontroliuoti savo veiklą. Užsiimti ūkine veikla amatininkas galėdavo tik tuo atveju, jei jis priklausydavo cechui, vienijančiam šia veikla užsiimančius asmenis. Į cechą įstojęs asmuo turėjo Skaityti plačiau.

draugystes kino teatras.3

Buvusio kino teatro „Draugystė“ pastatas

Po Antrojo pasaulinio karo Naujojoje Vilnioje atsirado daug vietos naujų fabrikų, gamyklų statyboms, taip pat čia nuolat atvykdavo naujų gyventojų iš Rytų. Kol priešais geležinkelio stotį buvo pradedamas statyti naujas kino teatras, kitapus bėgių filmus rodė kino teatras „Gražina“. Jam vadovavo direktorė drg. Olga Demeško apie kurios draugiškumą sklido kalbos. 1959 m. augančiame Naujosios Vilnios Skaityti plačiau.

antroji dvaro sodyba2

Antroji Markučių dvaro sodyba

Dvaro žemėse buvo pristatyta vasarnamių, kuriuos G. ir V. Puškinai nuomodavo ir gaudavo iš to nemažai naudos. Išlikusios nuomos sutartys, iš kurių matyti, kad dažniausiai buvo nuomojamos Pušinės, Parko, Sodo, Kačerginės, Naujosios Michailovskojės vilos. Nuomoti ne tik vasarnamiai, bet ir žemės sklypai, kuriuose steigėsi restoranai, kavinės, parduotuvės. Veiverių g. esantis statinys kadaise puošnumu menkai tenusileido Skaityti plačiau.

karaimu-totoriu-kapinaites3

Karaimų ir totorių kapinės

Be žymių stačiatikių, sentikių kultūros paminklų – Naujininkuose yra ir kitų religijų paveldo. XX a. pradžioje Liepkalnyje, prie dabartinės Žirnių gatvės, buvo įkurtos dviejų Lietuvoje gyvenančių tiurkų tautų – karaimų ir totorių kapinės bendrame žemės sklype: karaimų – rytinėje, o totorių (tuomet įvardijant kaip mahometonų) – vakarinėje dalyje. Jos atskirtos taku, o bendras plotas aptvertas Skaityti plačiau.

petro ir povilo cerkve3

Šv. Petro ir Povilo cerkvė

Naujojoje Vilnioje yra veikianti nedidelė medinė stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė, kuri tikintiesiems tarnauja jau beveik šimtą metų. Naujojoje Vilnioje XIX a. pradžioje gyveno daug geležinkelį aptarnaujančių žmonių, tarp jų XX a. jau gyveno per 2000 stačiatikių, todėl natūraliai iškilo šventyklos poreikis, tačiau bendruomenė buvo neturtinga. Nesurinkus pinigų mūrinei cerkvei, buvo nuspręsta pastatyti medinę. Skaityti plačiau.

suderves zydu kapines2

Sudervės žydų kapinės

Tai trečiosios ir vienintelės veikiančios žydų kapinės Vilniuje. Kapinių istorija prasidėjo 1935 metais, kai žydų bendruomenė vedė derybas su turtingais Vilniaus žemvaldžiais Pimonovais dėl žemės sklypo Dembuvkos (Dembówka) kaime pirkimo. Iš viso nupirktas 22 ha plotas, kad kapinės įgautų keturkampę formą, kuri buvo padalinta kvartalais ir apjuosta betonine tvora. 1941 metais čia laidoti mirę Vilniaus Skaityti plačiau.

viktorijos fabrikas2

„Viktorijos“ šokolado fabriko namai

Šaltinių ir Mindaugo gatvių sandūroje yra keturių aukštų gyvenamas namas Mindaugo g. 19/Šaltinių g. 3 šiame pastate iki Pirmojo pasaulinio karo veikė šokolado ir saldainių fabrikas „Viktorija“. Įkurtas 1893 m. garinis šokolado fabrikas pirmiausia Plačiojoje gatvėje, jo savininku buvo Tobijus Bunimovičius. Kartu su tėvu, Peterburgo 1-osios gildijos pirkliu Izrailiu Bunimovičiumi, jie sukūrė akcinę bendrovę „Viktorija“ Skaityti plačiau.

traku vokes dvaras3

Trakų Vokės dvaras ir parkas

Ilgą laiką Trakų Vokės žemės priklausė totoriams, pagyvendintiems čia dar Vytauto Didžiojo laikais. XVI a. jos atiteko Ibrahimui Zavadskiui, kuris jas pardavė Povilui Sapiegai. Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji priklausė didikams Dombrovskiams, kurie 1850 metais žemes pardavė tuometiniam Vilniaus bajorų maršalkai grafui Jonui Tiškevičiui (1831 – 1892). J. Tiškevičius pastatė Skaityti plačiau.