draugystes kino teatras.3

Buvusio kino teatro „Draugystė“ pastatas

Po Antrojo pasaulinio karo Naujojoje Vilnioje atsirado daug vietos naujų fabrikų, gamyklų statyboms, taip pat čia nuolat atvykdavo naujų gyventojų iš Rytų. Kol priešais geležinkelio stotį buvo pradedamas statyti naujas kino teatras, kitapus bėgių filmus rodė kino teatras „Gražina“. Jam vadovavo direktorė drg. Olga Demeško apie kurios draugiškumą sklido kalbos. 1959 m. augančiame Naujosios Vilnios Skaityti plačiau.

antroji dvaro sodyba2

Antroji Markučių dvaro sodyba

Dvaro žemėse buvo pristatyta vasarnamių, kuriuos G. ir V. Puškinai nuomodavo ir gaudavo iš to nemažai naudos. Išlikusios nuomos sutartys, iš kurių matyti, kad dažniausiai buvo nuomojamos Pušinės, Parko, Sodo, Kačerginės, Naujosios Michailovskojės vilos. Nuomoti ne tik vasarnamiai, bet ir žemės sklypai, kuriuose steigėsi restoranai, kavinės, parduotuvės. Veiverių g. esantis statinys kadaise puošnumu menkai tenusileido Skaityti plačiau.

karaimu-totoriu-kapinaites3

Karaimų ir totorių kapinės

Be žymių stačiatikių, sentikių kultūros paminklų – Naujininkuose yra ir kitų religijų paveldo. XX a. pradžioje Liepkalnyje, prie dabartinės Žirnių gatvės, buvo įkurtos dviejų Lietuvoje gyvenančių tiurkų tautų – karaimų ir totorių kapinės bendrame žemės sklype: karaimų – rytinėje, o totorių (tuomet įvardijant kaip mahometonų) – vakarinėje dalyje. Jos atskirtos taku, o bendras plotas aptvertas Skaityti plačiau.

petro ir povilo cerkve3

Šv. Petro ir Povilo cerkvė

Naujojoje Vilnioje yra veikianti nedidelė medinė stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė, kuri tikintiesiems tarnauja jau beveik šimtą metų. Naujojoje Vilnioje XIX a. pradžioje gyveno daug geležinkelį aptarnaujančių žmonių, tarp jų XX a. jau gyveno per 2000 stačiatikių, todėl natūraliai iškilo šventyklos poreikis, tačiau bendruomenė buvo neturtinga. Nesurinkus pinigų mūrinei cerkvei, buvo nuspręsta pastatyti medinę. Skaityti plačiau.

suderves zydu kapines2

Sudervės žydų kapinės

Tai trečiosios ir vienintelės veikiančios žydų kapinės Vilniuje. Kapinių istorija prasidėjo 1935 metais, kai žydų bendruomenė vedė derybas su turtingais Vilniaus žemvaldžiais Pimonovais dėl žemės sklypo Dembuvkos (Dembówka) kaime pirkimo. Iš viso nupirktas 22 ha plotas, kad kapinės įgautų keturkampę formą, kuri buvo padalinta kvartalais ir apjuosta betonine tvora. 1941 metais čia laidoti mirę Vilniaus Skaityti plačiau.

viktorijos fabrikas2

„Viktorijos“ šokolado fabriko namai

Šaltinių ir Mindaugo gatvių sandūroje yra keturių aukštų gyvenamas namas Mindaugo g. 19/Šaltinių g. 3 šiame pastate iki Pirmojo pasaulinio karo veikė šokolado ir saldainių fabrikas „Viktorija“. Įkurtas 1893 m. garinis šokolado fabrikas pirmiausia Plačiojoje gatvėje, jo savininku buvo Tobijus Bunimovičius. Kartu su tėvu, Peterburgo 1-osios gildijos pirkliu Izrailiu Bunimovičiumi, jie sukūrė akcinę bendrovę „Viktorija“ Skaityti plačiau.

traku vokes dvaras3

Trakų Vokės dvaras ir parkas

Ilgą laiką Trakų Vokės žemės priklausė totoriams, pagyvendintiems čia dar Vytauto Didžiojo laikais. XVI a. jos atiteko Ibrahimui Zavadskiui, kuris jas pardavė Povilui Sapiegai. Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji priklausė didikams Dombrovskiams, kurie 1850 metais žemes pardavė tuometiniam Vilniaus bajorų maršalkai grafui Jonui Tiškevičiui (1831 – 1892). J. Tiškevičius pastatė Skaityti plačiau.

elfos gamykla2

„Elfos“ gamykla

Naujamiesčio pietvakarinė dalis savo industrinį veidą įgavo dar Rusijos imperijos laikais tada atsirando geležinkelis, o šalia jo išaugo gamyklos bei sandėliai jo aptarnavimui, susidarė perimetrinis gatvių planas. Tarpukariu kiek apstojęs augimas įgauna neregėtus matmenis pokariu. Kai kur plynose vietose, o kai kur buvusiuose gyvenamųjų namų kvartaluose vienas po kito dygsta būsimieji pramoniniai gigantai. Vienas jų Skaityti plačiau.

trinitoriu vienuolynas2

Trinapolis -Trinitorių vienuolynas (bažnyčia)

Tai brandaus ir vėlyvojo baroko pastatų kompleksas. Vilniaus Trinapolio trinitorių Šv. Trejybės bažnyčia įsteigta vyskupo K. Bžostovskio 1695 metais ir pastatyta per 1695 – 1709 metus, 1715 – 1722 metais užsatyti viršutiniai bokštų tarpsniai, 1750 – 1760 metais rekonstruota rokoko formomis. 1812 metais trinitorių vienuolyne buvo prancūzų karo ligoninė. 1849 metais bažnyčia perdirbta į cerkvę Skaityti plačiau.

pliateriu rumai2

Pliaterių rūmai

Anksčiau buvę rokokiniai Pliaterių rūmai, kurių vidus ir parkas buvo sutvarkyti tuo metu madingu „kinišku“ stiliumi. XIX a. pradžioje šiuose rūmuose veikė restoranas „Kinija“. Dvarelis Kosciuškos g. 36, pastatytas 1826 m. Michalo Radziševskio lėšomis, o 1850 m. atiteko Vilniaus vyskupui Vaclovui Žilinskiui. Manoma, kad jį projektavo Peterburgo architektas Vasilijus Stasovas. Dvarelis yra vaizdingoje Antakalnio vietoje, Skaityti plačiau.