trinitoriu vienuolynas2

Trinapolis -Trinitorių vienuolynas (bažnyčia)

Tai brandaus ir vėlyvojo baroko pastatų kompleksas. Vilniaus Trinapolio trinitorių Šv. Trejybės bažnyčia įsteigta vyskupo K. Bžostovskio 1695 metais ir pastatyta per 1695 – 1709 metus, 1715 – 1722 metais užsatyti viršutiniai bokštų tarpsniai, 1750 – 1760 metais rekonstruota rokoko formomis. 1812 metais trinitorių vienuolyne buvo prancūzų karo ligoninė. 1849 metais bažnyčia perdirbta į cerkvę Skaityti plačiau.

pliateriu rumai2

Pliaterių rūmai

Anksčiau buvę rokokiniai Pliaterių rūmai, kurių vidus ir parkas buvo sutvarkyti tuo metu madingu „kinišku“ stiliumi. XIX a. pradžioje šiuose rūmuose veikė restoranas „Kinija“. Dvarelis Kosciuškos g. 36, pastatytas 1826 m. Michalo Radziševskio lėšomis, o 1850 m. atiteko Vilniaus vyskupui Vaclovui Žilinskiui. Manoma, kad jį projektavo Peterburgo architektas Vasilijus Stasovas. Dvarelis yra vaizdingoje Antakalnio vietoje, Skaityti plačiau.

oro-uostas3

Oro uosto rūmai

Neoistorizmo architektūros pastatas, stovi Vilniaus pietinėje dalyje, Kirtimų rajone, atokiau nuo kitų pastatų. Akligatvio ašyje priešais aerouosto rūmus yra nedidelė aikštė, pietų ir šiaurės pusėje – angarai, pietvakarių pusėje – viešbutis. Rūmai monumentalūs, planas simetriškas. Turi tris korpusus: vidurinį ir du dviejų aukštų šoninius. Viduriniame korpuse yra operacijų salė, ją antro aukšto lygyje visu perimetru Skaityti plačiau.

senoji gaisrine3

Senoji gaisrinė

Dviaukštis mūrinis pastatas buvo pastatytas 1885 metais pagal architekto J. Januševskio projektą ir skirtas butų bei parduotuvių nuomai. Vilniaus miesto 6-oji ugniagesių komanda šiame pastate buvo įsikūrusi 1940-2012 metais; per šį laikotarpį padaryti keli pakeitimai: pirmame aukšte įrengti garažai, atsirado nedidelis silikatinių plytų priestatas, o virš stogo pastatytas stebėjimo bokštas ugniagesiams žiūrėti, iš kur kyla Skaityti plačiau.

antakalnio darbininku kolonija3

Antakalnio darbininkų kolonija

„Pirmosios Neries jėgainės“ – hidroelektrinės darbininkams 1939 – 1941 m. pastatytas vienaaukščių namų kvartalas kartu su administraciniais pastatais Antakalnyje ir Turniškėse. Po sovietinės okupacijos 1940 m. birželio mėnesį tarpukario architektūriniai sumanymai apmirė. Vis dėlto naujoji valdžia taip pat ėmėsi projektavimo veiklos. Archyviniai šaltiniai rodo, kad dažniausiai buvo projektuojami namai darbininkams.  Vadinamosios „darbininkų kolonijos“ Vilniaus Antakalnyje projektavimo darbai Skaityti plačiau.

patranku liejykla

Pūčkorių patrankų liejykla

Pučkorių patrankų liejykla – Vilniaus patrankų liejykla, anksčiau vadinta Puškarnia – gamybinis LDK kariuomenės kompleksas buvusio Pučkorių dvaro teritorijoje, o tiksliau jos pamatai bei griuvėsiai yra Pavilnių regioniniame parke, ties Vilnios kilpa, visai netoli Pučkorių atodangos. Šiuo metu yra išlikusi iškasto vandens kanalo atkarpa ir akmeninių sienų likučiai. Literatūroje nurodoma, kad XVI a. čia veikė Skaityti plačiau.

popieriaus fabrikas-nauju verkiu

Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas

Fabrikas yra Verkių landšaftiniame draustinyje, Verkių regioninio parko teritorijoje, ant Riešės (Turniškės) upelio kranto apie 12 km į šiaurę nuo miesto centro. Jis užima 13 ha plotą. 1985 m. fabrikas turėjo keturias popieriaus gamybos mašinas, apie 500 darbuotojų, kurie iš atvežamų pusfabrikačių (celiuliozės ir makulatūros) gamino vyniojamąjį ir kitokį techninį popierių. Iš senosios popieriaus manufaktūros, Skaityti plačiau.

vandentiekio bokstas

Vandentiekio bokštas Sapiegų rezidencijos teritorijoje

XIX a. pirmoje pusėje per 1843 – 1848 m. rekonstrukciją, du Sapiegų parko teritorijoje buvo tvenkiniai užpilti. Archeologai rado seniausio, iš vandenvietės nutiesto XVII a. pirmoje pusėje buvusio medinio vandentiekio pėdsakus. Prie Sapiegų rūmų šiaurės vakarų bokštelio rasta nedidelė medinio vamzdžio dalis su metaline vamzdžius jungusia apkaba. Vanduo buvo tiekiamas į rūmus ir parko fontanus. Skaityti plačiau.

uzupio tiltas ir undinele.4

Užupio undinėlė ir tiltas

Vienas iš Užupio simbolių yra bronzinė „Undinė“, kitaip dar vadinama Užupio mergele. Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje, priešais Užupio kavinės terasą. Ją 2002 m. sumanė sukurti kavinės šeimininkas skulptorius Romas Vilčiauskas. 2004 m. pakilęs Vilnelės vanduo nuplukdė „Undinę“, bet narai ją surado. Morta Baužienė pažymi, kad lyginant su Nerimi, Vilnia tiltų turėjusi daugiau. Užupį Skaityti plačiau.

faustinos namelis

Šv. Faustinos namelis

Mediniame vieno aukšto su mansarda name 1908 m. kunigaikštienės Radvilienės nupirktame sklype įsikūrė Gailestingosios Dievo Motinos seserų (magdaliečių) kongregacijos vienuolynas. Seserys globojo buvusias kalines, prostitutes, nuteistas nepilnametes. Šv. Faustina (Helena Kowalska, 1905 – 1938) namelyje dabartiniu adresu (V. Grybo g. 29 a) gyveno 1929 ir 1933 – 1936 m. Paprastų sodiečių duktė, buvusi samdinė, tarnaitė, Skaityti plačiau.