XIX a. antroje pusėje, nutiesus (1860 m.) Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyveno geležinkelininkai. XX a. pradžioje Naujoji Vilnia tapo trečiu miestu Lietuvoje pagal pramonės koncentraciją. Naujosios Vilnios stotis yra ruožo Vilnius Turmantas 9 kilometre. Geležinkelio stotį įrengė Lentvario-Romnų geležinkelio statybininkai. Ji turėjo aptarnauti Sankt Peterburgo-Varšuvos ir Lentvario-Romnų geležinkelius. 1871 Skaityti plačiau.
Galerijoje „Šofar“ veikia Žydų kultūros ir informacijos centras (ŽKIC) – viešoji įstaiga, kurios veiklos tikslas – tenkinti vilniečių ir miesto svečių interesus vykdant kultūrinę ir informacinę veiklą apie turtingą žydų kultūros palikimą, nes Lietuvos žydų kultūra kartu yra ir Lietuvos kultūra. Pagrindinė ŽKIC veikla yra rinkti, kaupti ir teikti informaciją apie žydų kultūros paveldą, rengti Skaityti plačiau.
1935 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos vyriausybė įsteigė pirmąją aukštąją pedagoginę mokyklą – dvimetį pedagoginį institutą Klaipėdoje, kurio pagrindinis uždavinys buvo rengti mokytojus reformuotai pradinei mokyklai ir plėtoti pedagoginius mokslus Lietuvoje. 1939 m. kovo mėnesį, Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, institutas buvo evakuotas į Panevėžį, o tų pačių metų rudenį, Lietuvai atgavus Vilnių, buvo perkeltas į Skaityti plačiau.
1961 m. Vilniuje, tuometinėje Karolio Požėlos gatvėje pastatytas namas Nr. 34. Jame apgyvendintos menininkų šeimos, o pirmame aukšte buvo numatyta įrengti dvi kino sales. Kino teatras pavadintas „Planeta“ pirmojo kosmonauto Jurijaus Gagarino garbei. Pirmas kino seansas vyko 1963 m. kovo 13 d. 10 val. Kino teatras žiūrovus viliodavo įspūdingomis afišomis. 1997 m. liepos 9 d. Skaityti plačiau.
Vilniaus centrinis paštas pastatytas senojo XIX a. pabaigos istorizmo stiliaus pašto pastato vietoje ir užima visą istorinį kvartalą. Sudaro U raidės plano senoji pietinė triaukštė (rekonstruota) dalis su pusrūsiu ir dviejų aukštų šiaurinį priestatą su cokoliniu aukštu. Viso pastato planas netaisyklingas. Eksterjero architektūra pateikta švelnaus kontrasto principu. Pagrindiniame fasade dominuoja senosios formos, cokolinis aukštas rekonstruotas. Skaityti plačiau.
Du penkių ir ir keturių aukštų korpusai supa pusiau uždarą kiemą. Pagrindinis fasadas yra skvero pusėje. Pietryčių korpuso šiaurės rytų kampas šešių aukštų, su bokštu ir belvederiu. Namas buvo suprojektuotas 50 butų (kiekvienas su penkiais kambariais, su dviem santechniniais mazgais ir viena ūkine patalpa – niša). Vėliau butai, turėję išėjimus į dvi laiptines (paradinę ir Skaityti plačiau.
1945 metų lapkričio 18 d. įkuriama Vilniaus keleivių susisiekimo kontora, kurios autobusų parką sudarė 17 senų suremontuotų trofėjinių (vokiečių armijos paliktų) autobusų: „Opel Blitz”, „Mercedes-Benz”, „Bssing”, „Saurer”,„Magirus”, taip pat žmonių vežimui pritaikytos „tritonės” – sunkvežimiai ZIS-5, gauti iš rusų kariuomenės. Ši data ir laikoma įmonės įkūrimo data. 1946 m. kovo 13 dieną Vilniuje pradedamas reguliarus Skaityti plačiau.
Chirurgo Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Frydricho Niškovskio (Jan Fryderyk Niszkowski) palaidojimo vieta. J. F. Niškovskis 1797 m. baigė Vilniaus universitetą. 1799 m. tapo medicinos daktaru. Nuo 1806 m. dėstė Vilniaus universitete. Nuo 1810 m. teorinės ir praktinės chirurgijos profesorius, universiteto chirurgijos klinikos vadovas. Garsėjo kaip puikus chirurgas, okulistas ir ginekologas, buvo populiarus tarp vilniečių. Pirmasis Skaityti plačiau.
Anot Antano Rimvydo Čaplinsko, kvartalas, kuriame yra Vilniaus mokytojų namai, istorikų beveik netyrinėtas. Lietuvos valstybės istorijos archyve dokumentų apie 408 posesiją vos vienas kitas, jų medžiaga neišsami, fragmentiška, nereikšminga, dažniausiai fiksuojanti nedidelius pastato pertvarkymus. 1981 m. Paminklų restauravimo instituto užsakymu Elena Urbonienė parengė Vilniaus g. 39/6 pastato studiją. Ji leidžia apžvelgti, tegul ir fragmentiškai, architektūrinę Skaityti plačiau.
1945 metų vasarą pasirodė pirmieji skelbimai, kviečiantys stoti į Muzikos mokyklą-gimnaziją, įsikūrusią Vilniuje, Skapo gatvėje, kuri tų pačių metų rudenį pavadinta Vilniaus dešimtmete muzikos mokykla. Pirmuoju mokyklos direktoriumi tapo Domas Andrulis (1945 m. – 1947 m.). Per kelerius metus mokykloje suburti geriausi pedagogai, į mokyklos veiklą įsitraukė konservatorijos dėstytojai pianistai. 1947 metais nuo rugsėjo iki Skaityti plačiau.