Vilniaus karo mokykla – Rusijos imperijos kariuomenės specialioji karinė mokykla, veikusi 1864–1915 m. (dabar Vilniaus universiteto Gamtos fakultetas.), 1915–1917 m. – Poltavoje. Vilniaus karo mokykla įsteigta 1864 m. spalio 29 d. pagal ministro Nikolajaus Miliutino parengtą planą. Iš pradžių ji vadinosi Vilniaus pėstininkų junkerių mokykla. Mokėsi 200 junkerių, o nuo 1874 m. kursantų skaičius padidintas Skaityti plačiau.
Pilies gatvė – bene seniausia Vilniaus gatvė, prasidėjusi nuo Žemutinės pilies vartų ir ėjusi Rotušės link. Aplink ją augo Vilniaus senamiestis.Joje gausu vaizdingų kiemų, painių užkaborių, įspūdingų mūrų.Daugelis Pilies gatvės namų yra istoriški ir meniškai reikšmingi. Name nr. 22 buvo įsikūrusi Medicinos kolegija, vėliau – Medicinos-chirurgijos akademija, veikusi iki 1842 m. 1508 m. šį buvusį Skaityti plačiau.
Buvusių evangelikų liuteronų kapinių vietoje, jaunų ir drąsių architektų kompanija, vadovaujama architekto Gedimino Baravyko, 1974 m. sukūrė išskirtinės architektūros pastatą. Tai pirmasis Lietuvoje objektas nebažnytinėms santuokoms ir vardynoms įregistruoti išsiskyrė architektūriniu sprendimu. Pritaikyta procesijoms, pabrėžtinai ašinė pastato erdvinė tūrio kompozicija prasideda iškilmingais laiptais, vedančiais į apeigoms skirtą antrą aukštą. Pastato pirmasis aukštas buvo skirtas administracinėms Skaityti plačiau.
Šiose kapinėse 1710 m. buvo palaidota šimtai maro epidemijos aukų, kapinės priklausė jėzuitams, vėliau stačiatikiams. Vokietijos okupacinės kariuomenės Vilniaus komendantūra ir 10–osios armijos užnugario inspekcija 1915 m. lapkritį čia įsteigė karių kapines. Kapinės aptvertos masyvia grubaus tašymo granitinių luitų tvora. 1926 m. duomenimis iš viso kapinėse I–ojo pasaulinio karo laikotarpiu buvo palaidoti 2379/2293 kariai. Palaidota Skaityti plačiau.
Visais laikais žmonės sirgo ir jiems gydyti buvo reikalingi vaistai, todėl vaistinės ir vaistininkai visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime. Pirmosios vaistinės Lietuvoje pradėjo kurtis XVI amžiuje. 1510 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Senasis skyrė lėšų nupirkti žemės sklypą Vilniuje, kuriame visuomenės labui turėjo būti pastatyta vaistinė. Įsteigus Vilniuje universitetą 1579 metais, prie jo buvo Skaityti plačiau.
Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas – vienas iš Vilniaus universiteto fakultetų, kuriame ruošiami visų pakopų fizikos, elektronikos inžinerijos specialistai. Šalia fakulteto veikia Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija. Apskritai Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija žinoma, kaip seniausia Rytų Europoje ir ketvirtoji pasaulyje astronomijos observatorija. 1753 m. įkurta astronomo ir matematiko Tomo Žebrausko iniciatyva su jos rėmėjos Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės parama. Skaityti plačiau.
Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas – vienas iš Vilniaus universiteto fakultetų, kuriame ruošiami visų pakopų fizikos, elektronikos inžinerijos specialistai. Šalia fakulteto yra Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija. Apskritai Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija žinoma, kaip seniausia Rytų Europoje ir ketvirtoji pasaulyje astronomijos observatorija. 1753 m. įkurta astronomo ir matematiko Tomo Žebrausko iniciatyva su jos rėmėjos Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės parama.1876 Skaityti plačiau.
Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką („Bank Polski i Litewski“). Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m., tačiau nuslopinus T. Kosciuškos sukilimą ir Lietuvą bei Lenkiją trečiąkart padalijus (1795 m.) Lietuva neteko valstybingumo ir galimybės kurti savą pinigų sistemą. Dabartiniai Vilniaus banko rūmai, kaip Vilniaus žemės banko pastatai, Skaityti plačiau.
Tuomet, kai XIX amžiaus antroje pusėje Vilnius atsigavo po ilgų karų ir kitų nelaimių, mieste ėmė trūkti vandens, todėl reikėjo ieškoti naujų resursų, modernizuoti vandentiekio sistemą. Pačioje šimtmečio pabaigoje, 1893 metais, Miesto taryba įsteigė komisiją esamai situacijai ištirti ir naujo vandentiekio gairėms parengti. 1903 metais pagaliau buvo nuspręsta, kad galimybė vandenį tiekti iš Neries upės Skaityti plačiau.
Martynas Kukta gimė 1875 m. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus valstiečių šeimoje. Penkiolikos metų pradėjo dirbti Vilniaus karo apygardos štabo spaustuvėje mokiniu, o po to raidžių rinkėju. Vėliau dirbo Vilniaus gubernijos valdybos spaustuvėje, o išvykęs į Peterburgą, keliose tenykštėse spaustuvėse. M. Kuktą 1906 m. pakvietė į Vilnių Petras Vileišis ir paskyrė savo spaustuvės vedėju. Brolio kunigo Skaityti plačiau.