oro-uostas3

Oro uosto rūmai

Neoistorizmo architektūros pastatas, stovi Vilniaus pietinėje dalyje, Kirtimų rajone, atokiau nuo kitų pastatų. Akligatvio ašyje priešais aerouosto rūmus yra nedidelė aikštė, pietų ir šiaurės pusėje – angarai, pietvakarių pusėje – viešbutis. Rūmai monumentalūs, planas simetriškas. Turi tris korpusus: vidurinį ir du dviejų aukštų šoninius. Viduriniame korpuse yra operacijų salė, ją antro aukšto lygyje visu perimetru Skaityti plačiau.

senoji gaisrine3

Senoji gaisrinė

Dviaukštis mūrinis pastatas buvo pastatytas 1885 metais pagal architekto J. Januševskio projektą ir skirtas butų bei parduotuvių nuomai. Vilniaus miesto 6-oji ugniagesių komanda šiame pastate buvo įsikūrusi 1940-2012 metais; per šį laikotarpį padaryti keli pakeitimai: pirmame aukšte įrengti garažai, atsirado nedidelis silikatinių plytų priestatas, o virš stogo pastatytas stebėjimo bokštas ugniagesiams žiūrėti, iš kur kyla Skaityti plačiau.

patranku liejykla

Pūčkorių patrankų liejykla

Pučkorių patrankų liejykla – Vilniaus patrankų liejykla, anksčiau vadinta Puškarnia – gamybinis LDK kariuomenės kompleksas buvusio Pučkorių dvaro teritorijoje, o tiksliau jos pamatai bei griuvėsiai yra Pavilnių regioniniame parke, ties Vilnios kilpa, visai netoli Pučkorių atodangos. Šiuo metu yra išlikusi iškasto vandens kanalo atkarpa ir akmeninių sienų likučiai. Literatūroje nurodoma, kad XVI a. čia veikė Skaityti plačiau.

popieriaus fabrikas-nauju verkiu

Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas

Fabrikas yra Verkių landšaftiniame draustinyje, Verkių regioninio parko teritorijoje, ant Riešės (Turniškės) upelio kranto apie 12 km į šiaurę nuo miesto centro. Jis užima 13 ha plotą. 1985 m. fabrikas turėjo keturias popieriaus gamybos mašinas, apie 500 darbuotojų, kurie iš atvežamų pusfabrikačių (celiuliozės ir makulatūros) gamino vyniojamąjį ir kitokį techninį popierių. Iš senosios popieriaus manufaktūros, Skaityti plačiau.

vandentiekio bokstas

Vandentiekio bokštas Sapiegų rezidencijos teritorijoje

XIX a. pirmoje pusėje per 1843 – 1848 m. rekonstrukciją, du Sapiegų parko teritorijoje buvo tvenkiniai užpilti. Archeologai rado seniausio, iš vandenvietės nutiesto XVII a. pirmoje pusėje buvusio medinio vandentiekio pėdsakus. Prie Sapiegų rūmų šiaurės vakarų bokštelio rasta nedidelė medinio vamzdžio dalis su metaline vamzdžius jungusia apkaba. Vanduo buvo tiekiamas į rūmus ir parko fontanus. Skaityti plačiau.

faustinos namelis

Šv. Faustinos namelis

Mediniame vieno aukšto su mansarda name 1908 m. kunigaikštienės Radvilienės nupirktame sklype įsikūrė Gailestingosios Dievo Motinos seserų (magdaliečių) kongregacijos vienuolynas. Seserys globojo buvusias kalines, prostitutes, nuteistas nepilnametes. Šv. Faustina (Helena Kowalska, 1905 – 1938) namelyje dabartiniu adresu (V. Grybo g. 29 a) gyveno 1929 ir 1933 – 1936 m. Paprastų sodiečių duktė, buvusi samdinė, tarnaitė, Skaityti plačiau.

roko ligonine

Šv. Roko ligoninė (Akių ligoninė)

XIX a. septintojo dešimtmečio pradžioje Vilnių pasiekęs geležinkelis sąlygojo pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė. Priemiestyje turėjo žemes viena žymiausių LDK didikų giminių – grafai Tyzenhauzai, Pšezdzieckiai (Przeździeccy), kurių vardu 1916 m. pavadinta ir gatvė. Grafienės Marijos Tyzenhauzaitės Pšezdzieckos lėšomis Naujininkuose 1861–1884 m. įsteigta ir pastatyta vieną pirmųjų akių ligoninių Skaityti plačiau.

taksi parkas3

Taksi parkas

Senasis Vilniaus taksi parkas, didžiulis kompleksas, esantis prie pat geležinkelio bėgių, ties Pelesos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryža, matomas praktiškai iš bet kurio taško Naujininkuose ir laikomas šio rajono simboliu. Tai dar vienas miesto pastatas – vaiduoklis, kurio likimas iki galo nėra aišku. 1948 m. Vilniaus miesto generaliniame plane šioje vietoje, kur stovi taksi Skaityti plačiau.

gelezinkelio stotis3

Geležinkelio stotis

XIX a. Vilnius, kaip vakarinės gubernijos centras, turėjo tapti svarbiu geležinkelio mazgu. 1851 m. carinės Rusijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl Sankt – Peterburgo – Varšuvos geležinkelio tiesimo. Lietuvos teritorijoje šio geležinkelio Daugpilis-Vilnius–Gardinas statybos darbai  (su atšaka Lentvaris-Kaunas –Kybartai (Virbalis) pradėti 1859 metų pavasarį. Prie Vilniaus 18 varstų kelio atkarpoje buvo atlikti pirmieji bandomieji darbai. 1860 Skaityti plačiau.

bernardinu vienuolynas.3

Bernardinių vienuolynas

1495 metais Užupyje įkurtas Bernardinių vienuolynas – pirmas Lietuvoje katalikiškas moterų vienuolynas. Tuomet Užupis pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. XVII a. pirmoje pusėje seserų vienuolyne buvo keturiasdešimt, jos melstis eidavo į Bernardinų bažnyčioje įrengtą oratoriją kitapus upės, 1692 metais vienuolyną su bažnyčia sujungė galerija, per kurią patenkama tiesiai į bažnyčios pietinį bokštelį. 1765 metais pastatyta Skaityti plačiau.