tuskulenu-rimties-parkas2

Tuskulėnų rūmai

Tuskulėnų dvaro istorija Teritorija, kurioje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro, vadinamo Derevnictva, žemė ir funkcionavo kaip Vilniaus pilių pagalbinis ūkis su didele sodyba, sodais ir tvenkiniais. Dvaro įkūrėjas – didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Užmiestyje esančiame dvare ne kartą buvo apsistojusi valdovo šeima. Skaityti plačiau.

muitines pastatas4

Vilniaus miesto sargybinės pastatas

XVIII a. atvykstančius į Vilnių pasitikdavo Baltieji stulpai – miesto ribožekliai, ant kurių viršaus puikavosi Vyčiai. Caro valdžia Vyčius buvo pakeitusi ereliais, o sovietiniais laikais stulpai tiesiog buvo nugriauti, Liepkalnio gatvėje pasiliko tik senas muitinės pastatas. 1799—1800 m. čia įrengtas (kaip ir prie kitų kelių) Vilniaus įgulos sargybos postas, skirtas kontroliuoti atvykstančius į miestą. Iš Skaityti plačiau.

elektriniu traukiniu depas4

Elektrinių traukinių depas

Garvežius keitė šilumvežiai, o po kurio laiko atsirado ir elektriniai traukiniai. 1974 m. pradėta Naujosios Vilnios-Kauno ir Lentvario-Trakų linijų elektrifikacija, po 5 metų ji buvo baigta. 1975 m. gruodį išriedėjo pirmasis elektrinis traukinys Vilnius-Kaunas, kurį vedė mašinistas simboliška pavarde Pavasaris. Tai vienintelis depas Lietuvoje, kuris aptarnauja elektrinius traukinius. Nuo 1976 m. imta organizuoti reguliarų elektrinių Skaityti plačiau.

boksto g.3-33

Batsiuvių cecho namas

Pagal istorinius duomenis šiuo adresu 1588 m. – XIX a. viduryje yra buvęs batsiuvių cecho namas. Batsiuviai sostinėje į cechą susibūrė apie 1522 m. Miestuose įsikūrę amatininkai pradėjo reglamentuoti ir kontroliuoti savo veiklą. Užsiimti ūkine veikla amatininkas galėdavo tik tuo atveju, jei jis priklausydavo cechui, vienijančiam šia veikla užsiimančius asmenis. Į cechą įstojęs asmuo turėjo Skaityti plačiau.

draugystes kino teatras.3

Buvusio kino teatro „Draugystė“ pastatas

Po Antrojo pasaulinio karo Naujojoje Vilnioje atsirado daug vietos naujų fabrikų, gamyklų statyboms, taip pat čia nuolat atvykdavo naujų gyventojų iš Rytų. Kol priešais geležinkelio stotį buvo pradedamas statyti naujas kino teatras, kitapus bėgių filmus rodė kino teatras „Gražina“. Jam vadovavo direktorė drg. Olga Demeško apie kurios draugiškumą sklido kalbos. 1959 m. augančiame Naujosios Vilnios Skaityti plačiau.

antroji dvaro sodyba2

Antroji Markučių dvaro sodyba

Dvaro žemėse buvo pristatyta vasarnamių, kuriuos G. ir V. Puškinai nuomodavo ir gaudavo iš to nemažai naudos. Išlikusios nuomos sutartys, iš kurių matyti, kad dažniausiai buvo nuomojamos Pušinės, Parko, Sodo, Kačerginės, Naujosios Michailovskojės vilos. Nuomoti ne tik vasarnamiai, bet ir žemės sklypai, kuriuose steigėsi restoranai, kavinės, parduotuvės. Veiverių g. esantis statinys kadaise puošnumu menkai tenusileido Skaityti plačiau.

elfos gamykla2

„Elfos“ gamykla

Naujamiesčio pietvakarinė dalis savo industrinį veidą įgavo dar Rusijos imperijos laikais tada atsirando geležinkelis, o šalia jo išaugo gamyklos bei sandėliai jo aptarnavimui, susidarė perimetrinis gatvių planas. Tarpukariu kiek apstojęs augimas įgauna neregėtus matmenis pokariu. Kai kur plynose vietose, o kai kur buvusiuose gyvenamųjų namų kvartaluose vienas po kito dygsta būsimieji pramoniniai gigantai. Vienas jų Skaityti plačiau.

oro-uostas3

Oro uosto rūmai

Neoistorizmo architektūros pastatas, stovi Vilniaus pietinėje dalyje, Kirtimų rajone, atokiau nuo kitų pastatų. Akligatvio ašyje priešais aerouosto rūmus yra nedidelė aikštė, pietų ir šiaurės pusėje – angarai, pietvakarių pusėje – viešbutis. Rūmai monumentalūs, planas simetriškas. Turi tris korpusus: vidurinį ir du dviejų aukštų šoninius. Viduriniame korpuse yra operacijų salė, ją antro aukšto lygyje visu perimetru Skaityti plačiau.

senoji gaisrine3

Senoji gaisrinė

Dviaukštis mūrinis pastatas buvo pastatytas 1885 metais pagal architekto J. Januševskio projektą ir skirtas butų bei parduotuvių nuomai. Vilniaus miesto 6-oji ugniagesių komanda šiame pastate buvo įsikūrusi 1940-2012 metais; per šį laikotarpį padaryti keli pakeitimai: pirmame aukšte įrengti garažai, atsirado nedidelis silikatinių plytų priestatas, o virš stogo pastatytas stebėjimo bokštas ugniagesiams žiūrėti, iš kur kyla Skaityti plačiau.

patranku liejykla

Pūčkorių patrankų liejykla

Pučkorių patrankų liejykla – Vilniaus patrankų liejykla, anksčiau vadinta Puškarnia – gamybinis LDK kariuomenės kompleksas buvusio Pučkorių dvaro teritorijoje, o tiksliau jos pamatai bei griuvėsiai yra Pavilnių regioniniame parke, ties Vilnios kilpa, visai netoli Pučkorių atodangos. Šiuo metu yra išlikusi iškasto vandens kanalo atkarpa ir akmeninių sienų likučiai. Literatūroje nurodoma, kad XVI a. čia veikė Skaityti plačiau.