Vilniaus centrinis paštas

Vilniaus centrinis paštas pastatytas senojo XIX a. pabaigos istorizmo stiliaus pašto pastato vietoje ir užima visą istorinį kvartalą. Sudaro U raidės plano senoji pietinė triaukštė (rekonstruota) dalis su pusrūsiu ir dviejų aukštų šiaurinį priestatą su cokoliniu aukštu. Viso pastato planas netaisyklingas. Eksterjero architektūra pateikta švelnaus kontrasto principu. Pagrindiniame fasade dominuoja senosios formos, cokolinis aukštas rekonstruotas. Skaityti plačiau.

Mokslo darbuotojų namai 2

Mokslo darbuotojų namai

Du penkių ir ir keturių aukštų korpusai supa pusiau uždarą kiemą. Pagrindinis fasadas yra skvero pusėje. Pietryčių korpuso šiaurės rytų kampas šešių aukštų, su bokštu ir belvederiu. Namas buvo suprojektuotas 50 butų (kiekvienas su penkiais kambariais, su dviem santechniniais mazgais ir viena ūkine patalpa – niša). Vėliau butai, turėję išėjimus į dvi laiptines (paradinę ir Skaityti plačiau.

Vilniaus autobusų stotis

Vilniaus autobusų stotis

Vilniaus autobusų stotis atidaryta 1974 m. balandžio 4 d. Projekto autorius – prof. Vytautas Brėdikis. Stoties patalpos užima 5500 kv. m. Stotis rekonstruota 2000 metais. Autobusų stotis yra Vilniaus centre, šalia geležinkelio stoties, tad ją patogu pasiekti tiek miesto transportu, tiek taksi ar nuosavu automobiliu. Tarpmiestinių ir tarptautinių bilietų kasose kasmet parduodama apie du milijonus Skaityti plačiau.

Niškovskių šeimos laidojimo rūsys

Chirurgo Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Frydricho Niškovskio (Jan Fryderyk Niszkowski) palaidojimo vieta. J. F. Niškovskis 1797 m. baigė Vilniaus universitetą. 1799 m. tapo medicinos daktaru. Nuo 1806 m. dėstė Vilniaus universitete. Nuo 1810 m. teorinės ir praktinės chirurgijos profesorius, universiteto chirurgijos klinikos vadovas. Garsėjo kaip puikus chirurgas, okulistas ir ginekologas, buvo populiarus tarp vilniečių. Pirmasis Skaityti plačiau.

mokslu-akademija3

Lietuvos Mokslų Akademijos rūmai. Vrublevskių biblioteka

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastatas dviejų aukštų, su mezoninu ir pusrūsiais, kampinio plano. Išsiskiria pagrindinio fasado portikas, virš kurio yra atvira terasa su baliustrada, laikoma keturių apskritų kolonų ir pusapskričių arkų šonuose. Rūmai pastatyti 1885 m. Suprojektuoti architekto Kiprijano Maculevičiaus. 1927 – 1930 m. remontuoti, pritaikyti bibliotekai. Nuo 1941 m. sausio pastate veikė Lietuvos Skaityti plačiau.

tuskulenu-rimties-parkas2

Tuskulėnų rūmai

Tuskulėnų dvaro istorija Teritorija, kurioje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro, vadinamo Derevnictva, žemė ir funkcionavo kaip Vilniaus pilių pagalbinis ūkis su didele sodyba, sodais ir tvenkiniais. Dvaro įkūrėjas – didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Užmiestyje esančiame dvare ne kartą buvo apsistojusi valdovo šeima. Skaityti plačiau.

muitines pastatas4

Vilniaus miesto sargybinės pastatas

XVIII a. atvykstančius į Vilnių pasitikdavo Baltieji stulpai – miesto ribožekliai, ant kurių viršaus puikavosi Vyčiai. Caro valdžia Vyčius buvo pakeitusi ereliais, o sovietiniais laikais stulpai tiesiog buvo nugriauti, Liepkalnio gatvėje pasiliko tik senas muitinės pastatas. 1799—1800 m. čia įrengtas (kaip ir prie kitų kelių) Vilniaus įgulos sargybos postas, skirtas kontroliuoti atvykstančius į miestą. Iš Skaityti plačiau.

elektriniu traukiniu depas4

Elektrinių traukinių depas

Garvežius keitė šilumvežiai, o po kurio laiko atsirado ir elektriniai traukiniai. 1974 m. pradėta Naujosios Vilnios-Kauno ir Lentvario-Trakų linijų elektrifikacija, po 5 metų ji buvo baigta. 1975 m. gruodį išriedėjo pirmasis elektrinis traukinys Vilnius-Kaunas, kurį vedė mašinistas simboliška pavarde Pavasaris. Tai vienintelis depas Lietuvoje, kuris aptarnauja elektrinius traukinius. Nuo 1976 m. imta organizuoti reguliarų elektrinių Skaityti plačiau.

pilaites piliakalnis-dvaras3

Pilaitės vėjo malūnas

Pilaitėje stovi 16 metrų aukščio kepurinio tipo vėjinis malūnas – jo viršutinę dalį galima sukti ir reguliuojant pasukti į palankiausią vėjo kryptį. Malūno pamatas juostinis, betono su akmenimis mūro. Sienos ir kepurė – medžio karkaso. Pirmojo aukšto sienos apkaltos vertikaliomis vožtininėmis lentų eilėmis. Kitų aukštų – dvigubo pjovimo, užleistų viena ant kitos lentų horizontaliomis eilėmis, Skaityti plačiau.

antroji dvaro sodyba2

Antroji Markučių dvaro sodyba

Dvaro žemėse buvo pristatyta vasarnamių, kuriuos G. ir V. Puškinai nuomodavo ir gaudavo iš to nemažai naudos. Išlikusios nuomos sutartys, iš kurių matyti, kad dažniausiai buvo nuomojamos Pušinės, Parko, Sodo, Kačerginės, Naujosios Michailovskojės vilos. Nuomoti ne tik vasarnamiai, bet ir žemės sklypai, kuriuose steigėsi restoranai, kavinės, parduotuvės. Veiverių g. esantis statinys kadaise puošnumu menkai tenusileido Skaityti plačiau.