draugystes kino teatras.3

Buvusio kino teatro „Draugystė“ pastatas

Po Antrojo pasaulinio karo Naujojoje Vilnioje atsirado daug vietos naujų fabrikų, gamyklų statyboms, taip pat čia nuolat atvykdavo naujų gyventojų iš Rytų. Kol priešais geležinkelio stotį buvo pradedamas statyti naujas kino teatras, kitapus bėgių filmus rodė kino teatras „Gražina“. Jam vadovavo direktorė drg. Olga Demeško apie kurios draugiškumą sklido kalbos. 1959 m. augančiame Naujosios Vilnios Skaityti plačiau.

antroji dvaro sodyba2

Antroji Markučių dvaro sodyba

Dvaro žemėse buvo pristatyta vasarnamių, kuriuos G. ir V. Puškinai nuomodavo ir gaudavo iš to nemažai naudos. Išlikusios nuomos sutartys, iš kurių matyti, kad dažniausiai buvo nuomojamos Pušinės, Parko, Sodo, Kačerginės, Naujosios Michailovskojės vilos. Nuomoti ne tik vasarnamiai, bet ir žemės sklypai, kuriuose steigėsi restoranai, kavinės, parduotuvės. Veiverių g. esantis statinys kadaise puošnumu menkai tenusileido Skaityti plačiau.

elfos gamykla2

„Elfos“ gamykla

Naujamiesčio pietvakarinė dalis savo industrinį veidą įgavo dar Rusijos imperijos laikais tada atsirando geležinkelis, o šalia jo išaugo gamyklos bei sandėliai jo aptarnavimui, susidarė perimetrinis gatvių planas. Tarpukariu kiek apstojęs augimas įgauna neregėtus matmenis pokariu. Kai kur plynose vietose, o kai kur buvusiuose gyvenamųjų namų kvartaluose vienas po kito dygsta būsimieji pramoniniai gigantai. Vienas jų Skaityti plačiau.

oro-uostas3

Oro uosto rūmai

Neoistorizmo architektūros pastatas, stovi Vilniaus pietinėje dalyje, Kirtimų rajone, atokiau nuo kitų pastatų. Akligatvio ašyje priešais aerouosto rūmus yra nedidelė aikštė, pietų ir šiaurės pusėje – angarai, pietvakarių pusėje – viešbutis. Rūmai monumentalūs, planas simetriškas. Turi tris korpusus: vidurinį ir du dviejų aukštų šoninius. Viduriniame korpuse yra operacijų salė, ją antro aukšto lygyje visu perimetru Skaityti plačiau.

senoji gaisrine3

Senoji gaisrinė

Dviaukštis mūrinis pastatas buvo pastatytas 1885 metais pagal architekto J. Januševskio projektą ir skirtas butų bei parduotuvių nuomai. Vilniaus miesto 6-oji ugniagesių komanda šiame pastate buvo įsikūrusi 1940-2012 metais; per šį laikotarpį padaryti keli pakeitimai: pirmame aukšte įrengti garažai, atsirado nedidelis silikatinių plytų priestatas, o virš stogo pastatytas stebėjimo bokštas ugniagesiams žiūrėti, iš kur kyla Skaityti plačiau.

patranku liejykla

Pūčkorių patrankų liejykla

Pučkorių patrankų liejykla – Vilniaus patrankų liejykla, anksčiau vadinta Puškarnia – gamybinis LDK kariuomenės kompleksas buvusio Pučkorių dvaro teritorijoje, o tiksliau jos pamatai bei griuvėsiai yra Pavilnių regioniniame parke, ties Vilnios kilpa, visai netoli Pučkorių atodangos. Šiuo metu yra išlikusi iškasto vandens kanalo atkarpa ir akmeninių sienų likučiai. Literatūroje nurodoma, kad XVI a. čia veikė Skaityti plačiau.

pilininko namas2

Pilininko namas

Pilininko namas Žemutinės pilies teritorijoje statytas XV a. – XVI a. I pusėje. Išliko dviaukštė dalis su gotikiniais rūsiais ir 2 renesansinėmis skliautuotomis pirmojo aukšto patalpomis. Stovi tarp naujojo arsenalo ir Pilies kalno. Sienos pritaikytos kalno šlaitui atremti. Namas netaisyklingo stačiakampio plano. Į pirmojo aukšto patalpas yra atskiri įėjimai, į antrojo aukšto patalpas, išdėstytas vienapus Skaityti plačiau.

popieriaus fabrikas-nauju verkiu

Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas

Fabrikas yra Verkių landšaftiniame draustinyje, Verkių regioninio parko teritorijoje, ant Riešės (Turniškės) upelio kranto apie 12 km į šiaurę nuo miesto centro. Jis užima 13 ha plotą. 1985 m. fabrikas turėjo keturias popieriaus gamybos mašinas, apie 500 darbuotojų, kurie iš atvežamų pusfabrikačių (celiuliozės ir makulatūros) gamino vyniojamąjį ir kitokį techninį popierių. Iš senosios popieriaus manufaktūros, Skaityti plačiau.

maldininku smukle3

Vilniaus Kalvarijų maldininkų smuklė ir viešbutis

Jeruzalės teritorijoje išlikęs klasicistinis Verkių dvaro administracinis pastatas, XVIII a. naudotas kaip smuklė ir viešbutis Kalvarijų maldininkams ir pakeleiviams. Adomas Honoris Kirkoras savo „Pasivaikščiojimuose po Vilnių ir jo apylinkes“ minėjo smuklę, kuri buvo lankoma ne tik keliautojų, bet ir miesto gyventojų, į Kalvarijas atvykusių dievotų piligrimų. Smuklė Jeruzalėje taip pat atvaizduota 1833 m. Juozapo Ozemblovskio Skaityti plačiau.

vandentiekio bokstas

Vandentiekio bokštas Sapiegų rezidencijos teritorijoje

XIX a. pirmoje pusėje per 1843 – 1848 m. rekonstrukciją, du Sapiegų parko teritorijoje buvo tvenkiniai užpilti. Archeologai rado seniausio, iš vandenvietės nutiesto XVII a. pirmoje pusėje buvusio medinio vandentiekio pėdsakus. Prie Sapiegų rūmų šiaurės vakarų bokštelio rasta nedidelė medinio vamzdžio dalis su metaline vamzdžius jungusia apkaba. Vanduo buvo tiekiamas į rūmus ir parko fontanus. Skaityti plačiau.