Universiteto klinikų namas

Didelis Didžiojoje g. 10  stovėjęs dvaras XVI a. priklausė Trakų vaivadai Stanislovui Goštautui, vėliau – LDK kancleriui, Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam. Rekonstruojami po gaisrų pastatai keitėsi ir iki XIX a. pradžios susiformavo 7 korpusų ansamblis, besitęsiantis nuo Didžiosios g. iki Bokšto g. 1808 m. plane valdai priklausantys namai supa erdvų netaisyklingo plano kiemą, kurio Skaityti plačiau.

Lenkijos karininko namai

XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje, siekiant aprūpinti kariškius butais, o jų smarkiai stokota, Jozefo Pilsudskio iniciatyva buvo įkurtas Kariuomenės apgyvendinimo fondas. Šis fondas pradėjo statyti tipinius daugiabučius daugiaaukščius namus. Vilniaus gatvėje išlikęs masyvus, monumentalių formų, modernizuoto neoklasicizmo stiliaus daugiaaukštis išsiskyrė iš tipinių pastatų dydžiu, architektūriniu sprendimu – Lenkijos kariuomenės kapitonas Polkowskis, suprojektavęs nemažai daugiabučių gyvenamųjų Skaityti plačiau.

Senasis planetariumas

Planetariumas – teatrinis pastatas, naudojamas švietimui ir pramogai astronomijos tematika. Pagrindinis daugumos planetariumų atributas yra didelis kupolo formos projekcinis ekranas, kuriame atkartojamas astronominių ir danguje matomų kūnų judėjimas. Žvaigždinės scenos kuriamos naudojant daugybe įvairių technologijų (pvz., skaidrių projektoriai, lazeriai ir kitos). Neretai įvairios technikos kombinuojamos tarpusavyje sukuriant bendrą vaizdą. Pirmasis planetariumas buvo įkurtas 1924 m. Skaityti plačiau.

Užupio medinukas

Buvęs gyvenamasis namas yra unikalios medinės architektūros pavyzdys Vilniuje. Tai – ypatingos architektūrinės vertės medinis pastatas, puoštas menine drožyba, kuriai Vilniuje neprilygsta joks kitas medinis paminklinis namas. Pagal Vilniaus miesto dūmos patvirtintą 1876 m. statybos brėžinį Kolegijos patarėjo našlė Marija Šulska (Šulskaja), nuomojamame sklype iš Vilniaus Šv. Dvasios stačiatikių vienuolyno, pradėjo statyti vieno aukšto medinį Skaityti plačiau.

Užupio vandentiekio bokštas

Užupis, kaip vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, rašytiniuose šaltiniuose minimas XV a., kai šioje miesto dalyje buvo įkurtas Bernardinų vienuolynas. XV–XVII a. iš senosios miesto dalies per Užupį ėjo kelias į rytus, Polocką ir Vitebską. Užupyje kūrėsi daugiausiai darbininkai, smulkūs amatininkai, slavų pirkliai, šventikai. Veikė Užupio turgus. Gyveno daug žydų tautybės žmonių. Dauguma jų užsiėmė prekyba. Skaityti plačiau.

Vilkpėdės ligoninė

IX a. antroje pusėje sparčiai intensyvėjo susisiekimas geležinkeliu. Per Vilnių nutiesus geležinkelio liniją Peterburgas – Varšuva, atsirado poreikis statyti ligoninę. Šiuo geležinkelio ruožu buvo gabenami kroviniai, vežami keleiviai. Ligoninės statybos vyko 1905–1911 m., o pastatas atidarytas – 1912 m. ir turėjo 150 vietų. Čia buvo gydomi geležinkelio darbuotojai ir kariai. 1912–1953 m. ji vadinosi „Vilniaus Skaityti plačiau.

Žvėryno malūnas

XVI a. dabartinėje Žvėryno teritorijoje yra buvęs žymaus magnato Ivano Saltono dvaras. Vakarinė, mišku apaugusi šios teritorijos dalis nuo XVI a. iki XIX a. vidurio Žvėryno teritorija priklausė LDK didikams Radviloms. XVI a. Žvėrynas pirmą kartą paminimas Radvilų rašytiniuose dokumentuose. Ši vietovė buvo vadinama Žvėrynu, kadangi čia esančiame miške buvo specialiai medžioklei laikomi žvėrys. Storų Skaityti plačiau.

Geležinkelio valdybos pastatų kompleksas/Polesės geležinkelių valdyba/Polesės geležinkelis (dabar bendrovės Lietuvos geležinkeliai administracinis pastatas)

XX a. pr., plėtojant Naujamiestį, Didžiojoje Poguliankoje rūmus ėmė statydintis bankininkai, gydytojai, architektai. Vėliau čia pradėjo kurtis svarbios įstaigos, mokyklos. Įspūdingi trijų aukštų pastatai J. Basanavičiaus gatvėje su iškilmingais vartais centre ir 7 aukštų kampinis namas, buvusi Polesės geležinkelio valdyba (dabar bendrovės Lietuvos geležinkeliai administracinis pastatas), pastatyti 1903 m. Polesės geležinkelis – Rusijos imperijos valstybinė Skaityti plačiau.

Davatkų bendrabutis

Davatkos. Viduramžiais toli gražu ne kiekviena moteris galėjo sau leisti stoti į vienuolyną, reikalavusį nemažo kraičio, kurio pakaktų jai išlaikyti. Be to, moterų vienuolynų buvo daug mažiau nei vyrų. Tad neturtingesnės pamaldžios merginos ir našlės burdavosi po kelias, kartais gyvendavo savo tėvų namuose ir bendrai melsdavosi kurioje nors bažnyčioje. Iš tokių sambūrių kai kuriuose kraštuose, Skaityti plačiau.

Vilniaus karo (arba junkerių) mokykla

Vilniaus karo mokykla – Rusijos imperijos kariuomenės specialioji karinė mokykla, veikusi 1864–1915 m. (dabar Vilniaus universiteto Gamtos fakultetas.), 1915–1917 m. – Poltavoje. Vilniaus karo mokykla įsteigta 1864 m. spalio 29 d. pagal ministro Nikolajaus Miliutino parengtą planą. Iš pradžių ji vadinosi Vilniaus pėstininkų junkerių mokykla. Mokėsi 200 junkerių, o nuo 1874 m. kursantų skaičius padidintas Skaityti plačiau.