Salotės ežeras

Iš viso Lietuvoje telkšo apie 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 5 ha. Dar apie 3100 – mažesnių. Vilniaus mieste yra net 18, keturi iš jų yra – bevardžiai. Įdomu, kodėl jie neturi pavadinimo, čia gal kaip ir su eilėraščiais: vieni turi, o kiti – tiesiog be pavadinimo. Dalį Vilniaus ežerų galima pasiekti visuomeniniu transportu. Skaityti plačiau.

Tapelių ežeras

Tapelių ežeras – ežeras Vilniaus miesto šiaurės rytinėje dalyje, negyvenamoje vietoje tarp miškų, į vakarus nuo Tapelių kaimo. Patenka į Tapelių kraštovaizdžio draustinį, kuris steigtas 1996 m. gegužės 29 d., siekiant išsaugoti Neries senslėnio lygumoje išsiskiriančios ežeringos Antavilių rinos (duburio) dalį, kurioje telkšo keletas ežerų (į draustinio teritoriją patenka Tapelių ir Juodžio ežerai). Draustinį dengia Skaityti plačiau.

Balžio (Bildžių) ežeras

Iš viso Lietuvoje telkšo apie 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 5 ha. Dar apie 3100 – mažesnių. Vilniaus mieste yra net 18, keturi iš jų yra – bevardžiai. Dalį Vilniaus ežerų galima pasiekti visuomeniniu transportu. Vilniaus miesto šiaurės rytinėje dalyje, 2 km į rytus nuo Antavilių, apsuptas gražaus pušyno, mėlynuoja Balžio ežeras, dar kartais Skaityti plačiau.

Veržuvos upelis

Veržuva – tai Vilniaus miesto savivaldybės šiaurės rytuose tekanti nedidelė upė. Priklauso Neries mažųjų intakų (su Nerimi) baseinui, Neries kairysis intakas, įtekantis už 179,2 km nuo jos žiočių. Upės hidrologinis nr. 12010370, ilgis – 8,3 km, baseino plotas – 41,2 kv. m. Upė prasideda Kairėnų miško apylinkėse, teka iš rytų į vakarus. Žemupyje kerta Nemenčinės Skaityti plačiau.

Murlės upė

Vilnios kairysis intakas rytinėje Vilniaus miesto dalyje, Rokantiškėse. Murlė įteka į Vilnią 13,6 km atstumu nuo jos žiočių, priklauso Neries mažųjų intakų (su Nerimi) baseinui. Upelio hidrologinis nr. 12010455. Upelis prasideda Vilniaus rajono paribyje, ties Grigaičiais. Teka šiaurės kryptimi, vietomis patvenkta. Prateka Pavilnių regioninio parko rytiniu pakraščiu. Vidurupyje, kairiajame krante, stūkso Rokantiškių piliakalnis, kurio šiaurės Skaityti plačiau.

Kaukysos upelis

Nedidelis upelis Vilniuje; Vilnios kairysis intakas. Prasideda kalvose ties Ribiškėmis. Giliu slėniu teka į šiaurę.Upelį kerta kelias 101 Vilnius–Šumskas (Didžioji Ribiškių g.) ir Vilniaus–Naujosios Vilnios geležinkelio atkarpa. Toliau Kaukysa teka pro Markučius. Įteka į Vilnią ~4 km nuo jos žiočių, ties šios vingiu tarp Subačiaus gatvės daugiabučių ir Markučių dvaro parko. Visas baseinas patenka į Skaityti plačiau.

Suderveles upelis 2

Sudervėlės upelis

Sudervėlė arba Sudervė – upelis Vilniaus rajone ir Vilniaus mieste; Neries kairysis intakas. Prasideda pelkėtose pievose ties Zujūnais. Aukštupyje prateka tvenkinių grupę šalia Buivydiškių dvaro. Toliau teka į pietus greta Girulių miško. Įteka į Nerį 148,2 km nuo jos žiočių, netoli Gudelių, priešais Vilniaus termofikacinę elektrinę. Prie upelio yra saugomas gamtos paveldo objektas – atragis Skaityti plačiau.

misijonieriu saltiniai2

Misionierių (Žiupronių) šaltiniai

Istoriniuose aprašymuose Paupys dėl reljefo, upės, kanalų ir greta esančių sodų išliko kaip vienas gražiausių Vilniaus priemiesčių. Šiuo metu išlikęs tarp Paupio ir Subačiaus gatvių XVIII a. įkurtas Misionierių sodas (Kūdrų parkas) su trimis tvenkiniais. Subačiaus gatvės gale tryško šaltiniai, vadinami Žiupronių (vėliau – Misionierių) vardu. Žiupronių šaltiniai, Misionierių šaltiniai – Vilniaus miesto šaltiniai, kurių Skaityti plačiau.

dvarcioniu saltinis5

Dvarčionių šaltinis

Nemažai vilniečių žino ir vartoja Dvarčionių šaltinio vandenį. Tai labiausiai vilniečių pamėgtas šaltinis. Iš visų Vilniaus šaltinių jis išsiskiria švariausiu vandeniu, yra nesunkiai pasiekiamas automobiliu, o iš gerai įrengto kaptažo patogu pasisemti vandens, tad nenuostabu, kad iš šio šaltinio semiama daugiausia vandens. Prie šaltinio beveik visada būna nutįsusi eilutė žmonių, kurie net iš atokiausių Vilniaus Skaityti plačiau.